- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e1-3174-1220/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30966-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2010 m. vasario 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.
2. 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 val. visuomenės labui, kas mėnesį išdirbant po 20 val. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
3. 2023 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
4. 2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 5 dalies 4 punktą, įpareigoti M. K. bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72-2 straipsnį, skirti baudžiamąją poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K., 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 9.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu savo tėvui G. K. į galvą ir padarė nubrozdinimą kairės ausies srityje, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog įtarime nurodytu laiku savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus savo tėčiui G. K. tyčia sudavė kumščiu į veidą ir tokiu būdu padarė tėčiui nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiek pamena konfliktas įvyko dėl to, kad tėvas būdamas virtuvėje norėjo šildytis maistą, jis dėl to tėvui pradėjo priekaištauti, nes maistas buvo pirktas jo (įtariamojo). Tėvas maistą jau šildėsi mikrobangų krosnelėje ir dar kažką norėjo paimti iš šaldytuvo, jis tėvui to neleido daryti, atstūmė tėvo rankas nuo šaldytuvo, tuomet tėvas jį stumtelėjo, o jis (įtariamasis) pradėjo mušti tėvą kumščiu. Taip išeina, kad jis pirmas pradėjo smurtauti, mano, kad neadekvačiai įvertino situaciją, o tam įtakos turėjo jo girtumas. Tėvui sudavė kelis kartus, tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena, taikė į galvą, paskui matė, kad tėvui prie ausies bėgo kraujas, todėl mano, kad jis tėvui į tą vietą ir pataikė. Tėvas, jo nuomone gindamasis, smaugė jo kaklą rankomis, taip pat vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą, prakirto lūpą. Tuo viskas ir baigėsi, daugiau smurto nebuvo. Kadangi iš lūpos jam bėgo kraujas, paskambino bendruoju pagalbos numeriu, norėjo kviesti greitąją, kad pažiūrėtų, ar nereikės siūti žaizdos. Pirmiausia atvyko policija, tik po to greitoji. Medikai jį tik apžiūrėjo, rimtesnių sužalojimų nenustatė, o tėvą medikai išvežė į ligoninę. Be to, sumušimo prie ausies, kitų sužalojimų pas tėvą nematė. Su tėvu jie gyvena viename bute, kai abu vartoja alkoholį jų santykiai būna konfliktiniai. Tėvas praktiškai pastoviai būna girtas, niekur nedirba, tėvas valgo jo pirktą maistą, be to maistą tėvas ir kitiems parduoda, nemoka mokesčių, faktiškai tėvas gyvena jo išlaikomas. Pajamas jis gauna iš neoficialaus trinkelių klojėjo darbo. Anksčiau šį darbą dirbo pagal verslo liudijimą, dabar jo išsiimti negali, nes turi neapmokėtų baudų valstybinei mokesčių inspekcijai. Po paskutinio konflikto su tėvu alkoholio nebevartoja, daugiau laiko skiria darbui, su tėvu nebekonfliktuoja. Tėvo atsiprašė, gailisi, pasižada nebesmurtauti. Anksčiau jis buvo kelis kartus teistas už smurtavimą šeimoje, tikslaus teistumų skaičiaus dabar net neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo M. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su sūnumi M. K. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kai sūnus nevartoja alkoholio jų santykiai būna geri, tačiau kai sūnus išgeria, šis pasidaro konfliktiškas, šio nebeišeina nuraminti. Sūnus prieš jį ne kartą smurtavo ir anksčiau, šiam buvo pradėtos baudžiamosios bylos. Praėjusį sekmadienį, t. y. 2024 m. rugpjūčio 11 d. ryto metu jis buvo bare, gėrė alkoholį, grįžęs į namus dar išgėrė alaus ir ketino virtuvėje gamintis maistą, įsidėjo maistą į keptuvę. Sūnus tuomet atsikėlė iš miego ir atėjęs į virtuvę pradėjo jam priekaištauti, kad ima šio (sūnaus) maistą, nors jie buvo susitarę, kad sūnus nupirks maisto, o jis nupirks alaus. Taip jie apsipyko, apsižodžiavo ir to žodžiavimosi metu sūnus mažiausiai penkis kartus sudavė dešinės rankos kumščiu, taikė jam į veidą, jis nuo smūgių stengėsi išsisukinėti, stipriau pataikė tik vieną kartą į kairę ausį, nuo kitų smūgių išsisuko. Gindamasis jis taip pat sūnui sudavė kelis kartus kumščiu į veidą, kitaip sūnaus neišėjo apraminti. Šis ir apsiramino tik tada kai gavo atgal. Tai buvo ryte, o kokia buvo valanda jis negali pasakyti, nepažiūrėjo į laikrodį. Kaip minėjo sūnus pats pirmas pradėjo smurtauti, pirmas jam sudavė. Anksčiau nuo sūnaus buvo stipriau nukentėjęs, sumuštas, todėl šį kartą jis sūnui nenusileido, jis nėra bokso kriaušė, todėl gynėsi, kiek galėjo. Konfliktas vyko virtuvėje ir miegamajame. Po konflikto, situacijai aprimus, sūnus pats iškvietė policiją, kaip suprato šis tai padarė iš principo, nes sūnui iš lūpos bėgo kraujas ir šis jautėsi nukentėjęs. Šio konflikto metu jis buvo išgėręs, jautė girtumą, tačiau sūnus atrodė girtesnis. Kur ir su kuo tą kartą sūnus gėrė alkoholį jis nežino. Konflikto metu namuose buvo tik jie dviese. Atvykus policijos pareigūnams buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jį nuvežė į ligoninę, apžiūrėjo, rimtesnių sužalojimų nerado, tik truputį kraujavo kairė ausis. Sūnui išsiblaivius jie normaliai bendrauja ir dabar piktumų tarp jų nėra. Dėl sumušimo patyrė fizinės žalos, fizinį skausmą. Civilinio ieškinio sūnui tikrai neketina reikšti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos G. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 09.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu G. K., sūnus M. K., tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, abiem rankomis, nenustatytą kiekį kartų (ne mažiau 5 kartų) trenkė į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais M. K. tėčiui G. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. G. K. gindamasis nuo sūnaus M. K. smūgių, du kartus, dešinės rankos kumščiu trenkė sūnui M. K. į veido sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė sūnui fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 ARBH-0043“ patikros sertifikato Nr. 2070603, G. K. nustatytas 2.02 prom. neblaivumas, o M. K. nustatytas 3.45 prom. neblaivumas. Atvykusi GMP brigada G. K. išsivežė tolimesniems medicininiams tyrimams atliktį į Kauno LSMUL.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio R. G. 2024 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute esantis G. K. paaiškino, kad 2024-08-11 apie 09 val. 10 min. miegamajame kambaryje buvo kartu su M. K., kuris paprašė cigaretės, o G. K. atsisakė ją duoti, tuomet M. K. dešinės rankos kumščiu, ne mažiau 5 kartų tyčia trenkė G. K. į galvos sritį sukeldamas fizinį skausmą bei padaręs sužalojimus. G. K. gindamasis save abejomis rankomis atstūmė M. K. ir dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė M. K. į galvos sritį. M. K. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 9.10 val. miegamajame kambaryje gulėjo lovoje ir priėjęs G. K. paprašė alkoholio, M. K. atsisakė duoti alkoholio ir pradėjo žodiškai konfliktuoti, dėl ko G. K. dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė M. K. į galvos sritį. M. K. atsistojęs tyčia pastūmė G. K. ant lovos ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 ARBH-0043“, patikros sertifikato Nr. 2070603, G. K. nustatytas 2.02 prom. neblaivumas, o M. K. nustatytas 3.45 prom. neblaivumas.
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašas. Vaizdo įraše faile „PSS-20240811-093242UTC+0300.mp4“ matyti kaip policijos pareigūnas ir pareigūnė užeina į daugiabučio namo laiptinę, paskambina ir pasibeldžia į pirmame aukšte esančio buto duris, jas atidaro įtariamasis M. K.. Pareigūnai užeina į buto vidų, virtuvėje prie stalo sėdi nukentėjusysis G. K., pareigūnas klausia: „ko nesutarėte?“. G. K.: „vat nesutariam“. Į pareigūno klausimą ar tarp jų dviejų konfliktas įvyko, G. K. atsako: „nu. O jisai skundžiasi, ant manęs šoka, o paskui, gavo į lūpą, dabar skundžiasi“. „Protas susimaišė jam“. Pareigūnas: „Tai kodėl protas susimaišė?“, G. K.: „ne man, va sūneliui. Šoko ant manęs - duok rūkyt. Nu pradėjo mane vėl mušt, o aš jau ne sykį buvau sumuštas, tai aš jam biškį į lūpą užkirtau. Ir jis iškvietė jus“. Pareigūnas: „tai jisai prie jūsų atėjo, paprašė parūkyt, taip?“. G. K.: „nu jis turėjo irgi rūkyt“. Pareigūnas: „paprašė parūkyt, jūs nedavėt, toliau?“. G. K.: „nu ir jis šoko ant manęs“. „Nu te pradėjo mane stumdyt, daužyt, tai aš jam atgal atkirtau“. Į pareigūno klausimą: „trenkė ar netrenkė?“, G. K.: „trenkė, tai va čia, čia va biškį (ranka rodo kairę veido pusę) užtrenkė, tai žinai prasilenkiau, prasilenkiau. Čia va kažkur užtaikė.“ Pareigūnas pašviečia žibintuvėliu G. K. kairę galvos pusę, matyti galimai kruvina kairė ausis ir klausia ar iš ausies kraujas senai buvo? G. K., liesdamas kairę ausį: „o (necenzūrinis žodis), a čia kraujas, o kraujo nebuvo, dabar matyt užtaikė, dabar, biškį užtaikė“. Pareigūnas: „su kuom trenkė jums?“ G. K.: „su kumščiais.“ Pareigūnas: „tai daug smūgių?“ G. K.: „daug, jisai ėdė.“ Į pareigūno klausimą kiek smūgių buvo suduota, G. K.: „tai jisai varė, sakau, aš jau nespėjau lankstytis.“ „Penki tai tikrai buvo, penki mažiausiai.“ „Negailėdamas trenkė, tai aš jam paskui irgi.“ „Trenkiau aš jam, trenkiau“. Į pareigūno klausimą: „su kuo trenkėt?“ G. K.: „su kumščiu.“ Į klausimą kiek kartų G. K. trenkė, G. K.: „du sykius.“ Į pareigūno klausimą: „tokiu būdu bandydamas apsiginti?“, G. K.: „nu tai ką man daryt?“ Pareigūnas: „nu atstumti ir nebelįsti, tikriausiai reikėjo, o ne duoti atgal.“ G. K.: „žinai kaip aš buvau sudaužytas nuo jojo, visas mėlynas buvau.“ Pareigūnas: „o kur konfliktas įvyko?“, G. K.: „te, kambary.“ Pareigūnas prašo G. K. leidimo jį nufotografuoti, G. K. sutinka. G. K.: „aš nemačiau tos ausies“. Pareigūnas: „kas yra ant lūpos, čia kraujas?“, G. K.: „nežinau, tai jis sakau kapojo, kapojo, mane. Jūs manęs nematėt, jeigu aš nusileisiu, mane į klinikas paskui veža“. Pareigūnas teiraujasi ar reikia medikų, G. K. atsako, kad jam medikų nereikia. Pareigūnas: „ausis, ten kažkas yra, gal reikia apžiūrėt?“ G. K.: „tai sakau, jisai kapojo, kapojo, aš jau, kantrybė pasibaigė. Tu nematei koks aš buvau, visas mėlynas.“ G. K. pareigūnui patvirtina, kad yra „biškį išgėręs“. Pareigūnas: „kada čia buvo?“, G. K.: „nesenai, prieš pusę valandos“. Pareigūnas nueina į miegamojo kambarį kur yra įtariamasis M. K. ir policijos pareigūnė, pareigūno bendravimas su įtariamuoju M. K. aprašytas kitų objektų apžiūros protokole, todėl pakartotinai neaprašomas.
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūnės kūno kamerų vaizdo įrašas. Vaizdo įraše faile „0132PSS-20240811-093252UTC+0300.mp4“ matyti, kaip du policijos pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę, pasibeldžia į pirmame aukšte esančias duris, jas atidaro įtariamasis M. K., pareigūnai užeina į buto vidų. Virtuvėje prie stalo sėdi nukentėjusysis G. K.. Pareigūnas klausia ar tarp jų dviejų įvyko konfliktas, G. K., patvirtindamas atsako – „nu“. G. K.: „jisai skundžiasi, ant manęs šoka, o paskui gavo į lūpą, dabar skundžiasi.“ Pareigūnas lieka virtuvėje bendrauti su nukentėjusiuoju G. K., o pareigūnė, kurios kamera fiksuojamas įrašas, nueina paskui įtariamąjį M. K. į miegamojo kambarį, pareigūnė apžiūri M. K. veidą, pasako, kad bėga kraujas. Į pareigūnės klausimą „kas buvo?“, M. K. atsako: „Nieko nebuvo, aš vabchie miegojau“. Pareigūnė: „iš niekur nieko trenkė?“ M. K.: „ne, iš niekur nieko, kažką kalbėjom ir trenkė“. Į pareigūnės klausimą dėl ko kilo konfliktas, M. K. atsako: „aš net nesuprantu. Aš tave pakelsiu, rupūže, tu dink iš namų. Ir viskas. Taip. Tiesiog.?“ Į pareigūnės klausimus M. K. atsako, kad jam trenkė su dešine ranka, pora kartų, kol atsikėlė. Pareigūnė: „jisai atėjo tau trenkė, ane?“ M. K.: „ne atėjo, mes ten kalbėjom - bam. Ką čia sakau darai? Bam dar kartą. Pabėgo.“ Į pareigūnės klausimą kada buvo konfliktas (pareigūnė nurodo, kad šiuo metu 9.40 val.), M. K. atsako, kad prieš valandą. Į miegamojo kambarį užeina policijos pareigūnas, į pareigūno klausimą: „ko čia nepasidalinot?“, M. K. atsako: „klauskit jo“ (tikėtina turėdamas omenyje nukentėjusįjį G. K.). Pareigūnas prašo papasakoti kas įvyko, M. K.: „Gulėjau. Kažką kalbėjom, kažką kalbėjom. Žodinis buvo konfliktas. Tu (necenzūrinis žodis), pisk iš namų, bam, bam, vsio. Trenkė į veidą, snukį“. Į klausimą kiek kartų trenkė, M. K. atsako, kad du kartus, su kumščiu į veidą, fizinį skausmą jautė ir dabar jaučia. Pareigūnė nueina į virtuvę kur prie stalo sėdi nukentėjusysis G. K., į pareigūnės klausimą „ar ir jūs gavot?“, G. K. atsako: „te, kažkur ausį užkabino. Mane čia pliekė, pliekė. Nieko, man tai čia nieko.“ Pareigūnė: „kas čia, savigyna?“, G. K.: „tai gyniausi, ką man daryt. Aš jau ne sykį buvau sulestas. Buvau visas mėlynas. Ką aš, nusileisiu.“ Pareigūnė: „kur jums trenkė, kuriam kambaryje?“, G. K.: „te ir trenkė“. Į klausimą su kuria ranka trenkė, G. K.: „tai jis iš abiejų, daužė, daužė. Aš irgi trinktelėjau, nu“. G. K.: „nematėt kaip aš jau buvau sudaužytas, aš klinikose buvau. Mane švietė, žiūrėjo, visas veidas buvo mėlynas. Dabar tai nieko, nieko. Jau gyniausi.“ Į klausimą kiek kartų trenkė, G. K.: „daug, aš neskaičiavau, bet jau paskui gyniausi, ką man daryt“. „Su abiem rankom“. Į klausimą ar jautė fizinį skausmą, G. K.: „tai ne, nejaučiau. Aišku jaučiau“. Į pareigūnės klausimą ar buvo įvykęs žodinis konfliktas, G. K. atsako: „jis rūkyt prašė, o aš nedaviau“. Pareigūnė: „jisai pirmas pradėjo smurtaut?“. G. K.: „nu aišku jisai.“ „O aš nedaviau rūkyt. Sakiau aš turiu pakelį, va ir tu turi pakelį. Duok parūkyt, o Jėzus, kaip šoko ant manęs, o Jėzus, va Jėzus.“ Pareigūnė fotografuoja G. K.. G. K.: „veidą tai skauda. Ranką tai čia va susižalojau, aš jam į dantis vožiau, gindamasis.“
Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad po M. K. lūpa matosi kraujosruva, lūpa patinusi. Daugiau ant M. K. akivaizdžiai matomų kūno vietų sužalojimų nepastebėta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1689/2024(02) nustatyta, kad G. K. konstatuota odos nubrozdinimas kairės ausies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu ar kitas panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugpjūčio 11 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. K. ir nukentėjusysis G. K. yra tėvas ir sūnus, jie kartu gyvena bei veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo tėvo nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, kuomet šis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas3.45 prom. Neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su tėvu G. K., tyčia kumščiais mušė nukentėjusįjį G. K. į galvos sritį. Tokiu būdu kaltinamasis padarė nukentėjusiajam G. K. odos nubrozdinimą kairės ausies srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo M. K. atliktų neteisėtų veiksmų – smūgiavimo tėvui G. K. į galvos sritį, padaryto odos nubrozdinimą galvoje - ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo G. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo M. K. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu – sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, paskutinį kartą 2024 m. liepos 30 d. dėl identiškos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, psichiatrinis gydymas – nesigydė, priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, narkologo įskaitoje – neregistruotas.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinės nutartys Nr. 2K–220/2008, Nr. 2K-477/2011, Nr. 2K-280/2012). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu įvykdyta veika padaryta 2024 m. rugpjūčio 11 d., į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nauja veika padaryta iki 2024 m. liepos 30 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, tačiau šio baudžiamojo įsakymo priėmimo metu yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Sprendžiant klausimą dėl bausmių sudėjimo būdo – visiško bausmių sudėjimo ar bausmių sudėjimo iš dalies, būtina įvertinti nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, modelį, jų stadiją (baigtos), sunkumą ir tai, kad veiką padarė, būdamas, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kritiškai nevertinantis padarytų nusikalstamų veikų, nelinkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio standartų, nuolat neatsitiktinai nusikalstantis ir nepasimokantis iš ankstesnės neigiamos savo patirties, todėl šiuo atveju jam paskirtos bausmės subendrinamos taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, kuomet prie neatliktos bausmės dalies pridedama vėlesniais nuosprendžiais bei baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus atitinkamos bausmės rūšies dydis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir BK 49 straipsnio 3 dalimi, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, neviršijant BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos maksimalios arešto bausmės trukmės už nusikaltimą, laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą, nustatant 90 parų arešto bausmę. Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti 2024 m. rugpjūčio 19 d., šio baudžiamo įsakymo, priėmimo dieną, neatlikta bausmės dalis sudaro 66 paras arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri pakeista 90 parų arešto, neatliktos bausmės dalies 66 parų arešto pridėti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės dalį ir M. K. paskirti galutinę subendrintą – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Nukentėjusysis G. K. civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti M. K. – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, kuri pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę, neatliktos bausmės dalies 66 (šešiasdešimt šešių parų) arešto bausmės, pridėti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės dalį ir M. K. paskirti galutinę subendrintą – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.