Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT Plėtros fondas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT Plėtros fonas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. S-186(7-156/2020) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT Plėtros fondas“ skundo“ (toliau – MGK sprendimas); 2) panaikinti 2020 m. liepos 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sprendimo Nr. (21.222) FR0682-332 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjai skirta 214 848 Eur bauda ir apskaičiuoti 555 188,01 Eur delspinigiai (toliau – VMI sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – sumokėto žyminio mokesčio išlaidas.

Pareiškėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vienareikšmiškai vertina, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pažeidimas yra įvykęs išskirtinai dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios, o priklausė nuo trečiųjų asmenų – investuotojų veiksmų finansų rinkose ir jų sprendimų.

Teigia, kad MGK sprendime remiamasi LVAT praktika, pagal kurią atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurio savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčio mokėtojo valios. MGK sprendime taip pat nurodoma, kad minėtomis aplinkybėmis pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tuo tarpu, žmogaus poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti, ar nuo jo apsiginti.

Pareiškėjos vertinimu, toks minėto straipsnio aiškinimas yra nepagrįstai ir nesąžiningai siaurinantis jai įstatymo leidėjo suteiktą galimybę, egzistuojant įstatyme numatytoms sąlygoms, būti atleistai nuo baudos ir delspinigių, kurie pagal atsakovo sprendimą ir MGK sprendimą, patvirtinantį atsakovo sprendimą, sudaro beveik ketvirtadalį – net 23 procentus pareiškėjos papildomai sumokėto pelno mokesčio. Antra, toks įstatymo aiškinimas būtų net ir neprotingas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, kurioje taikomi atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindai. Mano, kad toks teisės normos aiškinimas yra pernelyg nutolęs nuo įstatymų leidėjo tikslų ir teisės normos konteksto. Pareiškėja taip pat vertina, kad minėtame straipsnyje nurodyta sąlyga turėtų būti aiškinama pasitelkiant jau minėtus protingumo ir teisingumo principus, atsižvelgiant ir į verslo subjektams šiuo metu ypač sudėtingą dėl kilusios pandemijos ekonominę situaciją. Pažymi, kad aiškinant minėtą teisės normą neturėtu būti aiškinamas teisės normos turinys aiškinant taip reikšmingai siaurinamai, ir nustatant papildomas sąlygas, kurių išsamaus sąrašo įstatymų leidėjas teisės akte, pareiškėjos vertinimu nenumatė.

Nurodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, organizavo susitikimus su investuotojais tikslu pritraukti kuo daugiau investuotojų jo, kaip investicinės bendrovės, veiklai vystyti. Tačiau investuotojų sprendimai, nepriklausantys nuo jos valios ir aktyvių veiksmų, o taip pat ir situacija finansų rinkose lėmė, kad pareiškėja, nepaisant visų pastangų turėjo galimybę pritraukti tik kiek daugiau nei 1 procentą išorės (ne „Hanner“ grupės bendrovių) investuotojų. Būtent dėl to pareiškėja 2019 m. buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę atsisakant investicinės bendrovės statuso. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo motyvuose vertinama, kad ginčo situacijoje pareiškėja priklauso „Hanner“ bendrovių grupei, turinčiai pakankamą profesionalią patirtį atitinkamoje verslo srityje. Tačiau pareiškėja atkreipia dėmesį, kad „Hanner“ bendrovių grupės pagrindinė veikla ir verslo sritis yra nekilojamojo turto projektų vystymas, tačiau jokiu būdu ne profesionali investicinė veikla finansų rinkose.

Pareiškėja teigia, kad ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad ji buvo viena pirmųjų investicinių bendrovių vykdžiusių veiklą nekilnojamojo turto rinkoje pagal Lietuvos Respublikos informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų įstatymo reikalavimus. Pareiškėja , atsižvelgdama į Sprendime nurodytą atsakovo pasisakymą dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų, mano, kad pats atsakovas vertina ir tiesiogiai pripažįsta, kad bendrovėms išties galėjo būti neaiški Lietuvos Respublikos informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo taikymo ir su šio įstatymo taikymu susijusių mokestinių sprendimų praktika. Tuo būdu, pareiškėjos vertinimu, bei pripažįstant, taip pat, ir pačiam atsakovui, pažeidžiamas MAĮ 9 straipsnyje įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas. Teigia, kad minėtas pažeidimas, o taip pat nurodyta atsakovo pozicija, taip pat suponuoja papildomai taikomą argumentą, sudarantį prielaidas panaikinti pareiškėjai VMI sprendimu skirtą, bei MGK sprendimu patvirtintą baudą ir delspinigius pilna apimtimi.

Pareiškėjos teigimu MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte įtvirtinti atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindai ir sąlygos atsakovo interpretuojami netinkamai ir neobjektyviai. Nurodo, kad atsakovas visiškai nevertino, kad iš viso jokio paaiškinimo dėl Lietuvos Respublikos informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo taikymo ir su šio įstatymo taikymu susijusių Pelno mokesčio įstatymo normų taikymo nebuvo, o pats atsakovas pripažino, kad sisteminė šių teisės aktų taikymo praktika galėjo būti neaiški verslo subjektams ir, ypač, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo viena iš pirmųjų tokių investicinių bendrovių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, priimdamas iš esmės tapatų ginčo esme sprendimą kitos pareiškėjos grupės bendrovės atžvilgiu dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų, iš esmės, tapačiomis aplinkybėmis atleido verslo subjektą net nuo 90 procentų priskaičiuotų pelno mokesčio delspinigių mokėjimo.

Nurodo, kad vadovaujantis aukščiau minėtu MAĮ straipsniu, kita atleidimo nuo atsakovo paskirtos baudos sąlyga yra ta, kad pareiškėja mokesčio, susijusio su paskirta bauda sumą yra sumokėjusi. Pareiškėja pažymi, kad šią sąlygą ji atitinka, o tai patvirtinta ir VMI bei MGK sprendimuose. Jos manymu, skirta bauda yra neadekvati. Pareiškėja nesutinka su MGK sprendime nurodoma pozicija, kad jos prašymas atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų teismų praktikos nuostatų, pareiškėją atleidus nuo ekonominių sankcijų nebūtų pasiekti ekonominėms sankcijoms keliami tikslai bei nebūtų daromas tiesioginis poveikis teisės pažeidėjui. Teigia, kad minėti teiginiai yra formalus teismų praktikos aiškinimas, neindividualizuojant teismų suformuotų teisės taisyklių, įvertinus konkretaus ginčo svarbias aplinkybes.

Pažymi, kad paskirta bauda neužtikrina pažeidimų prevencijos, yra neproporcinga, sukelianti neadekvatų ekonominį poveikį pareiškėjos veiklai ir neatitinka teisingumo principo. Nurodo, kad pareiškėja atsakovo sprendime apskaičiuoto papildomo pelno mokesčio neskundė, nors tiek pareiškėja, tiek VMI pripažįsta, kad sisteminio taikymo praktika ginčo esmei aktualiu laikotarpiu buvo nauja ir neaiški. Pelno mokesčio įstatymo skirtingas aiškinimas yra įvykęs išskirtinai dėl aplinkybių, kurios priklausė ne nuo pareiškėjos valios, o nuo trečiųjų asmenų ir jų sprendimų. Pareiškėja apskaičiuotą mokestį jau yra sumokėjusi .Pareiškėja viso mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu, laiku ir tinkamai teikė buhalterinės apskaitos duomenis ir paaiškinimus.Pareiškėjos veikla buvo pertvarkyta taip, kad ji nebevykdė investicinės bendrovės veiklos informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo prasme.

Nurodo, kad paskirta bauda iš esmės neatitinka MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, proporcingumo bei baudos adekvatumo principų ir mano, kad paskiriant baudą, buvo pažeista Konstitucinė doktrina. Skirta bauda pareiškėjos manymu jokio papildomo, išskyrus materialinį didelio mąsto ir neadekvatų pareiškėjos veiksmams poveikį, nubaudimo tikslo nepasieks. Teigia, kad buvusių neaiškių mokestinių pasekmių, pelno mokesčio prasme veiklos nebevykdo, todėl atitinkamai, tokia veikla yra nutraukta, o dėl to kilusios materialinės pasekmės valstybei yra atlygintos sumokant papildomai apskaičiuotą pelno mokestį. Pažymi tai, kad jos verslas dėl pandemijos jau nuo šių metų patiria tęstines neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjai itin aktualu, kad šio ginčo situacija, o ypač, įvertinant jos kaltės specifiką, nesant tyčios ir geranorišką bendradarbiavimą su kompetentingomis valstybės institucijomis viso mokestinio patikrinimo metu, būtų įvertinta objektyviai, neformaliai ir įvertinus svarbias skunde išdėstytas aplinkybes.

Paaiškina, kad atsakovas apskaičiavo 555 188,01 Eur dydžio delspinigių sumą, atleidžiant ją tik nuo 277 594 Eur delspinigių. Pažymi, kad egzistuoja MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris yra atleidimo, taip pat ir nuo delspinigių pagrindas, o būtent kai mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į jos sąžiningumą ir geranorišką bendradarbiavimą, atsakovo nurodymų vykdymą viso mokestinio patikrinimo metu, o taip pat į tai, kad atsakovo akte paskaičiuotas papildomas 2 148 480 Eur sudarantis pelno mokestis yra sumokėtas, o ir atsakovo pripažinta neaiškių mokestinių pasekmių veikla nutraukta dar 2019 metais pertvarkius investicinę bendrovę į UAB, delspinigiai turėtų būti panaikinti pilna apimtimi.

Atsakovė VMI prie FM pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014-11-05 iki 2018-12-31 ir 2020-06-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-314 (toliau – Patikrinimo aktas) ir apskaičiavo mokėtiną 2 148 480 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos veikla neatitinka pagal IISKIS įstatymą veikiančių investicinių bendrovių reikalavimų ir šiems subjektams keliamų tikslų, todėl pareiškėja nepagrįstai naudojosi Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5 punkte numatyta mokestine lengvata, gautas pajamas priskirdama neapmokestinamosioms pajamoms, todėl pareiškėjai taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą jai apskaičiuota mokėtina PM suma. Pareiškėja 2020-07-07 pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Pareiškėja pastabose neginčijo priskaičiuotos PM sumos ir patikrinimo akto rezultatų, tačiau pastabose išreiškė prašymą netaikyti jai baudų ir delspinigių. VMI prie FM išnagrinėjusi patikrinimo aktą bei pareiškėjos rašytines pastabas 2020-07-23 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222)FR0682-332 patvirtino patikrinimo aktą bei jame apskaičiuotą mokėtiną 2 148 480 Eur PM sumą. Taip pat apskaičiavo 555 188,01 Eur PM delspinigių ir atleido nuo pusės t.y. nuo 277 594,01 Eur PM delspinigių sumokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei skyrė minimalią, t.y. 10 proc. dydžio (214 848 Eur) PM baudą.

Pareiškėja nesutikdama su VMI prie FM sprendimo dėl patikrinimo akto dalimi, kuria jai priskaičiuoti PM delspinigiai ir skirta PM bauda, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija 2020-10-15 sprendimu Nr. S-186(7-156/2020) atmetė pareiškėjos skundą ir patvirtino VMI prie FM sprendimu dėl patikrinimo aktu tvirtinimo dalį, kuria apskaičiuota 277 594,01 Eur PM delspinigių bei skirta 214 848 Eur PM bauda.

Ginčas byloje yra kilęs dėl atsisakymo atleisti pareiškėją nuo PM delspinigių sumokėjimo ir skirtos PM baudos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji turėtų būti atleista nuo PM delspinigių sumokėjimo bei skirtos PM baudos MAĮ 141 str. 1 d. 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t.y. kai mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 2 punkto nuostatas, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nurodytas atleidimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure; tokiomis aplinkybėmis laikomos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti, išvengti ir kokiomis nors priemonėmis pašalinti, pavyzdžiui, stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai, sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors vidaus komunikacijų sunaikinimas ir kt.) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veikai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (LVAT 2014-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-947/2014).

Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kurias galima būtų prilyginti force majeure arba cas fortuit. Pareiškėja nurodo, kad nors ji ir ėmėsi veiksmų siekdama pritraukti investuotojus iš šalies savo investicinei veiklai vykdyti, tačiau jai nepavyko to padaryti dėl situacijos rinkoje ir dėl kitų nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovės vertinimu pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad gali susiklostyti tokia situacija ir tai neturėtų būtų laikoma ta aplinkybe, kurios pareiškėja nenumatė ar negalėjo numatyti. Kaip pažymėjo Komisija ,su kurios pozicija iš esmės sutinka VMI prie FM , nepaisant pareiškėjos pozicijos, jog ji pažeidimus padarė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios (nes jai nepavyko pritraukti investuotojų iš šalies, kas realiai neatitiko sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas siejo galimą pelno neapmokestinimą), mokestinių pažeidimų aplinkybės negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo pareiškėjos valios. MAĮ 2 str. 10 dalis mokestinę lengvatą apibrėžia kaip mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytas išskirtines apmokestinimo sąlygas, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Teismų praktikoje mokestinės lengvatos taikymo sąlygos yra aiškinamos siaurai ir jų taikymo galimybę turi pagrįsti bei įrodyti mokesčių mokėtojas. Todėl kiekvienu atveju pasinaudojimą mokestine lengvata (atitinkamų pajamų neapmokestinimu) lemia subjektyvus mokesčių mokėtojo apsisprendimas, įvertinus konkrečias aplinkybes, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja tam tikrų pajamų apmokestinimą ar ne, naudotis mokestine lengvata ar ne. Šiuo atveju, atsakovės vertinimu pagrįstai atsisakyta atleisti pareiškėją nuo visų PM delspinigių sumokėjimo bei panaikinti skirtą PM baudą, nenustačius MAĮ 141 str. 1 d. 2 punkte nustatytų pagrindų.

Pareiškėja skunde nurodo, jog ji galėtų būti atleista nuo PM delspinigių sumokėjimo vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimus, be kita ko, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis), tačiau jų taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieštaringumui), leidžiančių vertinti ar tinkamai ir objektyviai atliktos atitinkamos administravimo procedūros. Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas (LVAT 2011-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3447/2011), paties mokesčių mokėtojo elgesys (LVAT 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-971/2014). Dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio nurodytina, kad vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo. Pareiškėja nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir pan., nėra aplinkybė, dėl kurios pareiškėja galėtų būti atleista nuo delspinigių vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-26-602/2015).

Atsakovės vertinimu vien santykinai didelės PM delspinigių sumos ar tai, jog pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi nėra pakankamas pagrindas atleisti nuo visų PM delspinigių sumokėjimo. Pažymi, kad VMI prie FM vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgus į didelę delspinigių sumą, į tai, jog pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pripažino padarytą teisės pažeidimą ir neginčijo apskaičiuotos mokesčio sumos, atleido ją nuo 50 proc., t.y. nuo 277 594,01 Eur apskaičiuotų PM delspinigių sumokėjimo ir dar didesnis pareiškėjos atleidimas nuo delspinigių atsakovės vertinimu galimai pažeistų pačią delspinigių, kaip vienos iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, esmę. Pareiškėja nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos tinkamai deklaruoti ir laiku sumokėti mokesčius, todėl jai tenka prievolė mokėti delspinigius. Įstatyme nustatytos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo sumažinimas 50 proc. ir sprendimas dėl Pareiškėjos pareigos mokėti 50 proc. delspinigių nelaikytinas pareiškėjos atžvilgiu taikoma nebūtina ir neadekvačia, t. y. neproporcinga priemone, todėl nėra pagrindo jos dar labiau mažinti ir pripažinti, kad ji turėtų būti visiškai atleista nuo įstatyme nustatytų mokėjimų, kurie nustatyti, mokesčių mokėtojui nesilaikant mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 str., 95 str.).

Pareiškėja skunde nurodo, jog jai nepagrįstai skirta PM bauda. Atsakovė nurodo, kad nenustatyta MAĮ nustatytų pagrindų, kuriems esant pareiškėjai galima būti neskirti baudos. Pareiškėjai ,atsižvelgus į MAĮ nuostatas, nustačius asmens padėtį lengvinančių aplinkybių ir nenustačius asmens padėtį sunkinančių aplinkybių, skirta minimali, t.y. 10 proc. dydžio (214 848 Eur) PM bauda, kas atsakovės vertinimu nėra per griežta ar neproporcinga priemonė, kadangi mažesnio dydžio baudos skyrimo galimybių teisės aktai nenumato, o visiškai pareiškėjai neskirti PM baudos nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VMI prie FM 2020-07-23 Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai skirta 214 848 Eur bauda ir apskaičiuoti 277 594,01 Eur delspinigiai bei MGK 2020-10-15 Sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2020-06-30 atsakovė surašė pareiškėjos atžvilgiu Patikrinimo aktą Nr.(21.222) FR0680-314 , kuriuo buvo tikrintas ir vertintas pareiškėjos pelno mokesčio sumokėjimas mokestiniu laikotarpiu nuo 2014-11-05 iki 2018-12-31. Pareiškėjai papildomai apskaičiuota 2 148 480 Eur pelno mokesčio. 2020-07-23 VMI prie FM Sprendimu buvo patvirtintas 2020-06-30 patikrinimo aktas Nr.(21.222) FR0680-314 ir papildomai apskaičiuotas 2 148 480 Eur pelno mokestis; apskaičiuoti 555 188,01 Eur delspinigiai; atleista nuo 277 594,01 Eur delspinigių ; skirta 214 848 Eur PM bauda. Pareiškėja su skundu kreipėsi į MGK, prašydama panaikinti VMI 2020-07-23 Sprendimo dalį , kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 277 594,01Eur PM delspinigius ir 214 848 Eur PM baudą, MGK 2020-10-15 Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino, patvirtindama VMI 2020-07-23 Sprendimo dalį bei neatleido pareiškėjos nuo PM delspinigių ir PM baudos mokėjimo. Komisija pareiškėjos skundą atmetė, VMI sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 10 proc. PM baudą ir 50 proc. dydžio apskaičiuotus PM delspinigius (nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo Inspekcija sprendimu Bendrovę atleido), patvirtino, jos neatleido nuo delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo.

Inspekcija 2020-06-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-314 ir jame apskaičiavo papildomai mokėtiną 2 148 480 Eur PM. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, patikrinimo akte konstatuota, jog pareiškėjos veikla neatitiko pagal IISKIS įstatymą veikiančių investicinių bendrovių reikalavimų ir šiems subjektams keliamų tikslų, todėl ji nepagrįstai naudojosi PMĮ 12 straipsnio 5 punkte numatyta mokestine lengvata, gautas pajamas priskirdama neapmokestinamosioms pajamoms, 2014-2018 m. nei apmokestinamojo pelno, nei PM neapskaičiuodama ir nedeklaruodama metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204). Mokestinio patikrinimo metu mokesčiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti taikant MAĮ 69 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą, konstatavus, kad pareiškėjos, kaip investicinės veiklos subjekto, įforminti dokumentai atitiko tik formaliąsias sąlygas, nustatytas mokestį reglamentuojančiame įstatyme, o veiksmai atlikti siekiant mokestinės naudos, tai yra sudarant sąlygas nemokėti PM, pasinaudojant PMĮ nustatytomis atitinkamų pajamų neapmokestinimo sąlygomis. Pareiškėjos Inspekcijai pateiktose 2020-07-07 pastabose dėl patikrinimo akto patikrinimo metu konstatuotų mokestinių pažeidimų, apskaičiuojant tikrintojo laikotarpio PM, neginčijo, sutiko su Patikrinimo akto rezultatais, prašydama jai netaikyti baudų ir delspinigių. Inspekcija sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino Bendrovei apskaičiuotas PM sumas, apskaičiavo delspinigius ir skyrė 10 proc. PM baudą, kita Sprendimo dalimi Inspekcija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, įvertinusi delspinigių skaičiavimo trukmę, pareiškėjos elgesį (apskaičiuoto mokesčio neginčijo, po patikrinimo apskaičiuotą PM sumokėjo, geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi) atleido ją nuo 277 594,01 Eur (50 proc.) PM delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjos nuomone, Inspekcija jai neturėjo apskaičiuoti delspinigių ir skirti baudą (arba turėjo nuo jų mokėjimo atleisti), nes jos padarytas pažeidimas buvo sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai yra nors ji ir ėmėsi veiksmų siekdama pritraukti investuotojus iš šalies savo investicinei veiklai vykdyti, tačiau jai nepavyko to padaryti dėl situacijos rinkoje ir dėl kitų nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Padarytas pažeidimas (kurio ji neginčija) buvo sąlygotas nepakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo.

Pareiškėja nurodo, kad ji geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, po patikrinimo akto surašymo apskaičiuotą PM sumokėjo, taip pat nutraukė savo investicinę veiklą ir pertvarkė veiklos modelį, atsisakydama investicinės veiklos statuso. Pareiškėja prašo naikinti Inspekcijos sprendimo dalį dėl delspinigių ir baudos.

Kaip seka iš Inspekcijos sprendimo argumentų, mokesčių administratorius Sprendime detaliai aptarė MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose, taip pat MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytus atleidimo nuo delspinigių (taip pat baudų) mokėjimo pagrindus, laikėsi pozicijos, kad remiantis aptartais atleidimo pagrindais nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindai taikytini ir atleidimui nuo baudos mokėjimo, tačiau, norint pasinaudoti atleidimo nuo baudos mokėjimo galimybe, mokesčių mokėtojas turi apskaičiuotą mokestį sumokėti arba jo sumokėjimo terminas turi būti atidėtas (išdėstytas). Pareiškėja 2020-07-13 mokėjimo pavedimu papildomai apskaičiuotą PM yra sumokėjusi, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neatitiko MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų atleidimo sąlygų, Inspekcija neatleido jos ir nuo baudos mokėjimo. Inspekcija, skirdama minimalią (10 proc.) PM baudą įvertino pareiškėjos bendradarbiavimą, PM sumokėjimą. Laikytina, kad atsakovė Sprendime pateikė išsamų, teisėtą ir pagrįstą MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2-3 p., taip pat MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1-4 p. įtvirtintų nuostatų vertinimą.

LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, yra pažymėjęs, jog nurodytas atleidimo nuo delspinigių (baudos) pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti . Pareiškėjos mokestinis pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji sudarė formalias prielaidas pasinaudoti PMĮ nustatyta mokestine lengvata, ja naudojosi ir dėl to nepagrįstai neskaičiavo bei tikrinamuoju laikotarpiu nemokėjo PM. MGK Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad, kad nepaisant pareiškėjos pozicijos, jog ji pažeidimus padarė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios (nes jai nepavyko pritraukti investuotojų iš šalies, kas realiai neatitiko sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas siejo galimą pelno neapmokestinimą), mokestinių pažeidimų aplinkybės negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo Bendrovės valios. MAĮ 2 straipsnio 10 dalis mokestinę lengvatą apibrėžia kaip mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytas išskirtines apmokestinimo sąlygas, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Teismų praktikoje mokestinės lengvatos taikymo sąlygos yra aiškinamos siaurai ir jų taikymo galimybę turi pagrįsti bei įrodyti mokesčių mokėtojas. Todėl kiekvienu atveju pasinaudojimą mokestine lengvata (atitinkamų pajamų neapmokestinimu) lemia subjektyvus mokesčių mokėtojo apsisprendimas, įvertinus konkrečias aplinkybes, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja tam tikrų pajamų apmokestinimą ar ne, naudotis mokestine lengvata ar ne. Pareiškėja priklauso „Hanner“ įmonių grupei, turinčiai pakankamą patirtį atitinkamoje verslo srityje, todėl , nepaisant jos nurodomų (deklaruotų) siekių pritraukti investuotojus iš šalies, pasibaigus kiekvienam iš tikrintų mokestinių laikotarpių, ji žinojo, kad jos deklaruoti ketinimai pritraukti investuotojus iš šalies nėra įgyvendinti ir ji negali pasinaudoti realiai investicinei veiklai skirta mokestine lengvata, numatyta PMĮ, kadangi pareiškėjos atitikimas lengvatos taikymo sąlygoms yra tik formalus. Teismas daro išvadą, kad Komisija ir Inspekcija pagrįstai nurodo, jog nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos mokėjimo, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes jos skunde nurodomos aplinkybės neatitinka atleidimo sąlygų.

Pareiškėja nurodo, jog jos pažeidimą galimai sąlygojo neaiškus teisinis reglamentavimas, ką pripažino ir mokesčių administratorius 2017 m. nagrinėdamas kito tos pačios įmonių grupės vieneto prašymą atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Komisija Sprendime pagrįstai pažymėjo, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo ekonominių sankcijų mokėjimo tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį - mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Ginčo situacijoje nėra duomenų, kad pareiškėja atitiktų šio atleidimo sąlygas. Pareiškėja nepateikė informacijos dėl jos suklaidinimo, ar kokių nors kitų mokesčių administratoriaus veiksmų, kurie būtų galėję sąlygoti jos padarytą mokestinį pažeidimą, todėl jos nurodoma ištrauka iš mokesčių administratoriaus 2017 m. priimto sprendimo dėl tam tikrų aplinkybių vertinimo, nagrinėjant kito mokesčių mokėtojo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.

LVAT, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms , kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo. Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas, paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų.

Ginčo atveju nebuvo nustatyti mokesčių administratoriaus netinkamai atlikti veiksmai ar kontrolės veiksmų vilkinimas. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos geranoriškus veiksmus (bendradarbiaujant patikrinimo metu, neginčijant mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo ir sumokant PM) ir delspinigių skaičiavimo trukmę, atleido ją nuo 50 proc. delspinigių mokėjimo ir skyrė jai minimalią 10 proc. baudą. Teismas sutinka tiek su VMI, tiek su Komisijos vertinimu, jog paskirtų ekonominių sankcijų dydis atitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėja nurodo, kad ji pakeitė savo veiklos pobūdį, 2019 m. atsisakė investicinės veiklos, nors šiuos veiksmus ji ir atliko, tačiau iš turimos informacijos nėra nustatyta, kad pareiškėja iki mokestinio patikrinimo pradžios (pavedimo išrašymo), disponuodama informacija apie pritrauktų investuotojų iš šalies apimtis, ėmėsi veiksmų tikslindama atitinkamų mokestinių laikotarpių PM deklaracijas ir deklaruodama siekį sumokėti trūkstamą mokesčio sumą, taip išvengdama dalies pasekmių ( baudos skyrimo) toje situacijoje, kai mokestį mokestinio patikrinimo metu apskaičiuoja mokesčių administratorius (MAĮ 139 straipsnio 5 dalis). Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad aplinkybė, jog po kontrolės veiksmų, surašius patikrinimo aktą, pareiškėja sumokėjo PM, nėra pagrindas ją atleisti nuo ekonominių sankcijų mokėjimo, nes mokestiniai pažeidimai buvo nustatyti, mokestis buvo sumokėtas pavėluotai ir iki mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų pradžios ji nesiėmė veiksmų siekdama pasitaisyti. Ši aplinkybė pagrįstai buvo įvertinta kaip itin reikšminga pareiškėjai skiriant minimalią baudą, todėl jos prašymas atleisti ją nuo visų delspinigių ir baudos mokėjimo, atsižvelgiant į konstatuotus mokestinius pažeidimus, pareiškėjos mokesčių bazei apskaičiuoti taikytą specialų mokesčio apskaičiavimo būdą, negali būti tenkinamas, prieštarautų ekonominėms sankcijoms keliamiems tikslams, taip pat nebūtų atliekama delspinigių kompensacinė funkcija.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti VMI prie FM 2020-07-23 Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 277 594,01Eur delspinigių ir 214 848 Eur PM baudą bei panaikinti 2020-10-15 MGK Sprendimą. Pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str.1d.).

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „NT Plėtros fondas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.