Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. ir bankrutuojančio R. K. bankroto administratoriaus J. G. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3799-841/2016 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. K., uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, Swedbank, akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantį per Lindorff Oy filialą, ir uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“, akcinei bendrovei SEB bankas, antstoliams A. B., E. R., V. Š. ir T. U. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo R. K. atskirasis skundas tenkintinas. Bankroto administratoriaus J. G. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Taigi bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorius turi prisidėti rengiant mokumo atkūrimo planą ar jį tikslinant. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui (FABĮ 8 straipsnio 4 dalis). FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numato, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). FABĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 5 dalis). Jeigu fizinio asmens kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, bankroto administratorius per 15 dienų turi sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą (FABĮ 25 straipsnio 8 dalis). Pakartotiniam kreditorių susirinkimui netaikomas dalyvavimo kvorumo reikalavimas. Išvardintų straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog mokumo atkūrimo plano pateikimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su įstatyme ir jo pagrindu teismo nutartyje nustatytais plano pateikimo terminais, tačiau ir su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei pirmojo kreditorių susirinkimo įvykimu. Skaičiuojant maksimalius įstatymo nustatytus terminus, plano projektas teismui gali būti pateiktas tvirtinti per 48 dienas nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos, jei kreditorių susirinkimas įvyksta laiku arba per 63 dienas, jei kreditorių susirinkimas šaukiamas pakartotinai.Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą R. K., bankroto administratoriumi paskyrė J. G.; nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Kadangi nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, todėl nutartis iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gegužės 19 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinami tris kartus, t. y. 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimis. Laikytina, jog nutartis dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. pasibaigus jos apskundimo terminui. Skaičiuojant FABĮ nustatytus terminus, susijusius su plano parengimu ir jo pateikimu pirmajam kreditorių susirinkimui, plano projektas teismui galėjo būti pateiktas tvirtinti per 48 (jei kreditorių susirinkimas įvyktų laiku) arba 63 (jei būtų šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas) dienas nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. rugpjūčio 19 d.), t. y. atitinkamai iki 2016 m. spalio 6 d. arba 2016 m. spalio 21 d. Pažymėtina, kad keturių mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl mokumo atkūrimo plano pateikimo baigėsi 2016 m. rugsėjo 20 d., tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija terminas plano projekto pateikimui pratęstas vienam mėnesiui, t. y. iki 2016 m. spalio 21 d. Administratorius teismo nustatytu ir vėliau pratęstu terminu plano projekto nepateikė tvirtinti, todėl teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi fizinio asmens bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. spalio 11 d., kurio metu dalyvavo 82,90 procentai kreditorių, t. y. daugiau kaip pusę kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo 3 dienotvarkės klausimas susijęs su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu. Kadangi visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo prieš pateiktą mokumą atkūrimo planą projektą, jis nebuvo patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai nenustatė termino, per kurį bankrutuojantis asmuo turėtų patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas. Bankroto administratorius tvirtina, kad tikslino mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau teismas nutraukė bankroto procesą anksčiau nei įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, todėl iki šiol nesikreipė į teismą dėl projekto tvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus, įskaitant pareigą bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų (CPK 7 straipsnio 5 dalis), o, prireikus, kreiptis dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (FABĮ 14 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki šiol byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs FABĮ suteiktomis teisėmis, o įvertinus tai, jog bankrutuojančio fizinio asmens interesus atstovauja administratorius, kuris delsė atlikti jam priskirtus veiksmus, dėl to negali nukentėti fizinis asmuo, kuriam iškeltas bankrotas (FABĮ 8 straipsnio 2-5 dalys, 12 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais – nutraukus bylą, pareiškėja vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi visa procedūra prasidėtų iš naujo, tuo tarpu tęsiant bylos nagrinėjimą būtų vertinamos plano nepatvirtinimo priežastys, užtikrinama pareiškėjo ir jo kreditorių teisės ir teisėtų interesų pusiausvyra. Net jei ir planas nebūtų patvirtintas ir byla nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, vėliau pareiškėjui kreipiantis į teismą su analogišku prašymu iškelti bankroto bylą, būtų vertinamas pareiškėjo sąžiningumas pirmo bankroto proceso metu. Todėl įvertinus, jog teismas turi teisę spręsti plano pateikimo teismui tvirtinti termino pratęsimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju bylos nutraukimas praleidus terminą planui pateikti, būtų formalus įstatymo normų aiškinimas, o jo taikymas prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. spalio 31 d. priėmus nutartį nutraukti bankroto bylą, 2016 m. lapkričio 7 d. teisme gautas pareiškėjo R. K. prašymas dėl įstatyme nustatyto termino pateikti mokumo atkūrimo plano projektą teismui atnaujinimo. Teisėjo rezoliucija nuspręsta klausimą dėl termino atnaujinimo spręsti, jei apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą panaikins pirmos instancijos teismo nutartį. Taigi prašymas dėl termino atnaujinimo nėra išspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius atskirajame skunde taip pat pareiškė prašymą atnaujinti terminą, jo skundas tenkintinas iš dalies. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašymai dėl įstatyme nustatyto termino pateikti mokumo atkūrimo plano projektą teismui atnaujinimo, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nagrinėtini pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai nepritarė 2016 m. rugsėjo 7 d. mokumo atkūrimo plano projektui, todėl Šiaulių apylinkės teismui kaip pirmos instancijos teismui tikslinga patikrinti tokio atsisakymo priežastis.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.