- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- eAN2-5-491/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidu
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 24 d. nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 60 mėnesių ir I. J. priklausančio automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. birželio 16 d. 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas, vairavo I. J. automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį pažeidimą jis padarė pakartotinai. Dėl to, kad A. M. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už vengimą atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino I. J. skundo dėl jos automobilio „Audi A8“ konfiskavimo panaikinimo ir Institucijos 2025 m. liepos 24 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu I. J. prašo panaikinti jos automobilio „Audi A8“ konfiskavimą. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Apeliaciniame skunde I. J. kartoja, kad jos automobiliu A. M. naudojosi be jos sutikimo. Jis automobilio raktelius pasiėmė, kai ji miegojo. Po to pamačiusi, kad A. M. vairuoja jos automobilį, ji į jį įsėdo, nes norėjo ištraukti automobilio raktelius, tačiau jai to padaryti nepavyko. Nurodo, kad ji neturėjo nei laiko, nei galimybės paskambinti bendruoju pagalbos numeriu – ji bijojo būti sumušta A. M., be to, policijos pareigūnai labai greitai juos sustabdė.
4.2. Teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis išankstiniu neigiamu jos asmenybės vertinimu. Be to, ji nežinojo apie A. M. neblaivumą, kadangi nematė jo vartojančio alkoholį ir jis jai neatrodė neblaivus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodoma:
Šalies argumentai
5.1. Nors I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nežinojo, jog A. M. buvo neblaivus, o savo automobilio jam vairuoti nedavė, tačiau šią versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad I. J. važiavo kartu su šiurkštų administracinį nusižengimą padariusiu A. M. A. M. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad jo neblaivumo požymis buvo iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.
5.2. I. J. 2025 m. birželio 19 d. prašyme grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę nurodė skirtingą, nei savo apeliaciniame skunde, versiją, t. y. prašyme ji aiškino miegojusi, o A. M. savavališkai pasiėmė automobilį, po ko jį vairuojantį sustabdė policijos pareigūnai. Tame pačiame prašyme ji nurodė, kad daugiau nieko paaiškinti negali, nes nieko tiksliai nežino. Vertinant tokius prieštaravimus, darytina išvada, kad I. J. siekia nepagrįstai pateisinti savo, kaip transporto priemonės savininkės, nerūpestingumą, tokiu būdu išvengiant transporto priemonės konfiskavimo. Be to, vaizdo ir garso įraše nėra jokių duomenų, kad I. J. įvykio vietoje policijos pareigūnams būtų užsiminusi, kad A. M. automobilį vairavo prieš jos valią.
5.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. praeityje jau ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, taip pat už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Didesnės dalies paskirtų baudų (tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, nesusijusius su kelių eismo saugumo reikalavimų pažeidimais) jis nesumokėjo. Todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, apriboti asmeniui galimybę toliau kelti grėsmę kelių eismo saugumui, taip pat užtikrinti ANK įtvirtintą administracinės nuobaudos paskirtį, nagrinėjamu atveju I. J. automobilis, kurį vairavo A. M. ir padarė administracinį nusižengimą, turi būti konfiskuotas.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl A. M. kaltės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo byloje nėra, todėl apygardos teismas šių klausimų išsamiau netikrina. Apeliaciniame skunde I. J. teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nes byloje nenustatyta, kad ji perdavė A. M. vairuoti jos automobilį žinodama, kad jis bus panaudotas administraciniam nusižengimui padaryti. Tuo remdamasi apeliantė prašo panaikinti automobilio „Audi A8“ konfiskavimą. Apygardos teismas su šiuo reikalavimu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atveju gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas gali būti naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017).
Šalies argumentai
9. Apeliaciniame skunde I. J. nurodo, kad ji savanoriškai neperdavė savo automobilio „Audi A8“ vairuoti A. M., kad pastarasis automobiliu naudojosi be jos žinios. Visų pirma pabrėžtina, kad dėl šio, iš esmės tapataus, apeliantės argumento pakankamai išsamiai pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vertinant tokį I. J. paaiškinimą kaip jos siekį išvengti jos automobilio konfiskavimo. Apygardos teismas su pirmos instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka. Pritartina apylinkės teismui, kad nei vienos iš apeliantės iškeltų versijų byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, o priešingai – jas paneigia. Visų pirma, pagal pirminį I. J. paaiškinimą (jis yra 2025 m. birželio 19 d. jos prašyme grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę bei po to jos pakartotą bylos nagrinėjimo Institucijoje metu), A. M. jos automobilio raktelius pasiėmė, automobilį vairavo ir policijos pareigūnų buvo sustabdytas, kai ji miegojo. Bet tai paneigia byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kad įvykio metu I. J. sėdėjo A. M. vairuojamo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Iš šio įrašo taip pat matyti, kad I. J. policijos pareigūnams nurodė tik tai, kad automobilis yra jos bei padavė pareigūnams jo raktelius, tačiau ji visiškai nieko nepasakojo, jog A. M. automobilį vairavo be jos žinios ar prieš jos valią. Taip pat I. J. pasakojo ir savo skunde apylinkės teismui, bet, kaip jau minėta, šie jos paaiškinimai buvo paneigti objektyviu bylos įrodymu – vaizdo ir garso įrašu. Tai sudaro pagrindą manyti, kad I. J. paaiškinimai nėra nuoširdūs ir neatspindi tikrųjų įvykio aplinkybių. O kartu tai leidžia spręsti ir apie tai, jog nėra jokio pagrindo tikėti, kad realiai I. J. prieš savo valią sėdėjo A. M. vairuojamame automobilyje, kad automobiliu pastarasis naudojosi be jos žinios ir sutikimo. Todėl apygardos teismas sutinka su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta esmine išvada, jog I. J. A. M. leido vairuoti ir kartu su juo važiavo savo laisva valia, o ne dėl jos nurodytų priežasčių – siekio užkirsti kelią A. M. vairuoti jos automobilį. Padarius tokią išvadą, nebelieka prasmės aiškintis, kodėl I. J. neskambino bendruoju pagalbos numeriu, ar ji būtų spėjusi tai padaryti iki tol, kol automobilį sustabdė policijos pareigūnai.
10. Apeliaciniame skunde I. J. neneigia žinojusi, jog A. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi iš jo ši teisė yra atimta. Taip pat ji teigia, kad nieko nenutuokė apie jo neblaivumą įvykio metu. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas šią jos versiją taip pat išsamiai aptarė bei motyvuotai ją atmetė. A. M. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina ne tik tai, kad jam buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas, tačiau ir jam nustatytą neblaivumo požymį – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apylinkės teismu, kad jei nuo A. M. sklindantį alkoholio kvapą užuodė policijos pareigūnai, be jokių abejonių jį užuodė ir su juo kartu važiavusi ir šalia sėdėjusi I. J. (ypač uždaroje erdvėje, kuria šiuo atveju buvo automobilio vidus). Tai leidžia atmesti I. J. apeliacinio skundo argumentus, jog ji nežinojo apie A. M. neblaivumą įvykio metu.
11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl I. J. automobilio „Audi A8“ konfiskavimo, pagrįstai ir teisingai įvertino tiek A. M., tiek I. J., kaip vairuotojus, apibūdinančius bylos duomenis, pagrįsdamas I. J. automobilio konfiskavimo būtinumą, reikalingumą ir tikslingumą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti neblaiviam asmeniui, kuris jau buvo baustas už tokį nusižengimą, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Kaip minėta anksčiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes, I. J. žinojo, kad įvykio metu A. M. tiek neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tiek buvo neblaivus. Bylos duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. M. teistas už vairavimą esant neblaiviam. Tąkart jis taip pat vairavo I. J. automobilį „Ford“, bet jis nebuvo konfiskuotas (pagal I. J. parodymus, ji miegojo ir nežinojo, kad A. M. vairavo jos automobilį). Po to A. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, I. J. automobilį „Ford“ vairavo ne kartą. Tai patvirtina Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie A. M. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus įrodo, jog jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neblaiviam ar neturint tam teisės. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. sistemingai darė teisės pažeidimus, kurių dalį – naudodamasis I. J. automobiliais, darytina išvada, kad I. J., būdama automobilio savininke, perduodama automobilį A. M., nebuvo itin atsakinga bei rūpestinga. Ji nedėjo jokių pastangų, kad jos turtas eilinį kartą nebūtų panaudotas teisės pažeidimams daryti, tuo labiau žinodama, kad A. M. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, neturi teisės vairuoti transporto priemones bei dar yra neblaivus. Įvertinus visa tai bei atsižvelgus į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu I. J. pati buvo nuteista už automobilio vairavimą neblaiviai, dėl ko ji turėjo suvokti jai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, darytina išvada, kad ankstesni prieš A. M. pradėti baudžiamieji procesai bei administracinių nusižengimų teisenos vis tik neturėjo įtakos I. J. pasirinkimui su savo turtu elgtis atsakingai bei rūpestingai. Kartu sutiktina su apylinkės teismu, kad I. J., leisdama neblaiviam, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones A. M. vairuoti jos automobilį, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir sąmoningai prisiėmė neigiamų pasekmių jai atsiradimo riziką.
12. Apibendrindamas apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas palikdamas galioti Institucijos 2025 m. liepos 24 d. nutarimo dalį dėl I. J. automobilio „Audi A8“ konfiskavimo, tinkamai aiškino ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimą ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad automobilio konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju yra ne tik galimas, bet ir būtinas, siekiant užkirsti kelią naujų nusižengimų, keliančių pavojų eismo saugumui, darymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.