Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S–115–425/2010

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir N. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009m. gruodžio 2d. nutarties civilinėje byloje Nr. 10/2009/01632/175, pagal kreditoriaus AB bankas SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

593 467,92 Lt skolos gražinimo kreditoriui AB bankas SNORAS užtikrinimui areštuoti hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą R. J. ir N. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,8800 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamą namą, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane lAlb, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,5200 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).Įspėti skolininkę UAB „Statyba ir turizmas" ir įkeisto turto savininkus R. J. ir N. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo (nutarties dėl įkeisto turto arešto nuorašo) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.Uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Sutartys, sudarytos pažeidžiant šiuos draudimus, teismine tvarka gali būti pripažintos negaliojančiomis.Areštuoto turto saugotoju paskirti įkeisto turto savininkus. Įspėti turto saugotoją, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.Apie įkeisto turto areštą pranešti skolininkei UAB „Statyba ir turizmas", įkeisto turto savininkams R. J. ir N. J., kreditoriui AB bankas SNORAS ir Centrinei Hipotekos įstaigai.

Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad pagal 2007-10-30 paskolos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) kreditorius suteikė UAB „Statyba ir turizmas" 500 000 Lt kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas - 2008-12-30. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas nekilnojamasis turtas. Skolininkė UAB „Statyba ir turizmas" suėjus paskolos grąžinimo terminui negrąžino gautos paskolos, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį skolos, palūkanų ir sumokėto žyminio mokesčio išieškojimą (LR CPK 93 str., 558 str.l d., LR CK 4.192 str.). Skola 2009-11-24 diena sudarė 593 467,92 Lt (495 335,13 Lt negrąžintos paskolos ir 98 132,80 Lt delspinigių).

Atskiruoju skundu pareiškėjai R. J. ir N. J. prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-02 nutartį. Nurodė, kad visos skolininko ir pareiškėjų prievolės kreditoriui pagal 2007-10-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-07 papildomą susitarimą ir laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusios, nes pagal šias sutartis atsiradusią prievolę šalys pakeitė naujos kokybės prievole – kreditoriui išduoti pareiškėjų asmeniniais vekseliais kredito sumai. Vekseliais buvo sukurta nauja prievolė, kuri pakeitė prievoles, kilusias iš 2007-10-30 kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini), 2007-11-07 papildomo susitarimo bei laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus prievolėms nėra pagrindo pradėti priverstinį išieškojimą CPK XXXVI skyriaus tvarka, o priimta nutartis yra neteisėta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB bankas SNORAS prašė atskirąjį skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-02 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodė, kad CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 558 str. numatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, tačiau jame nenumatyta teismo teisė ar pareiga tikrinti su pagrindine prievole susijusių aplinkybių (prievolės galiojimo, dydžio ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 nurodė, kad „hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų“. Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia argumentais, susijusiais išimtinai su jų prievolės kreditoriui ginčijimu, tačiau tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl hipotekos teismo nutarčių priimtų pagal CPK 558 str. 1 ir 2 d.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad tarp kreditoriaus ir skolininko UAB „Statyba ir turizmas“ buvo sudaryta 2007-10-30 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria skolininkui-apeliantui buvo suteiktas 500 000 Lt kreditas ir nustatytas kredito grąžinimo terminas - 2008-12-30. Suteikto kredito grąžinimas užtikrintas pareiškėjų R. J. ir N. J. nekilnojamojo turto įkeitimu, ir atitinkamai įregistruotas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkui UAB „Statyba ir turizmas“ per nustatytą terminą negrąžinus suteikto kredito, kreditorius 2009-11-27 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio 593 467,92 Lt skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditorių pareiškimų dėl priverstinio skolų išieškojimo nagrinėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CPK XXXVI skyrius, t.y. tokie prašymai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Šiose bylose hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus ir reikiamais atvejais išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti ir ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, bei atlieka prašomą veiksmą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-563/2009). Hipotekos teisėjas šiose bylose nesprendžia įkeitimo sandorio šalių ginčų. Skolininkas ir pareiškėjai turi teisę ginčyti įregistruotą hipoteką Civiliniame kodekse numatytais pagrindais ir kreiptis dėl šių ginčų į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius, priimdamas 2009-12-02 nutartį, pagrįstai vadovavosi CPK XXXVI skyriaus nuostatomis ir patenkino kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų ir įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas kreditoriui įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų, kad hipotekos registre įregistruotas sandoris būtų išregistruotas. CK 4.185 str. 5 d. įtvirtinta prezumpcija, kad hipotekos registro duomenys yra laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išregistruotas iš hipotekos registro, o jame nustatyti duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai nurodė, kad visos skolininko ir pareiškėjų prievolės kreditoriui pagal 2007-10-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusios, o pagal sutartį atsiradusią prievolę šalys pakeitė naujos kokybės prievole – kreditoriui išduoti pareiškėjų asmeniniai vekseliai, tačiau nepridėjo jokių šiuos jų teiginius patvirtinančių įrodymų. Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta atskirojo skundo motyvus nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo nutartį teisėta ir pagrįsta (CPK 263str.1d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 2d. nutartį patikti nepakeistą.