Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eAN2-76-635/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-20
Bylos Nr.: eAN2-76-635/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00845-2025-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Daiva Jazbutienė

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-76-635/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00845-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.11.10; 21.11.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutarties R. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025-11-10 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 10 mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025-10-24, 19.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai patikrinimo metu, po paklaidos, pirmu pūtimu jam nustatytas 1,26 promilės, o antru pūtimu 1,28 promilės girtumas. Tokiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025-11-10 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Teismo posėdžio metu R. B. prašė paskirto 10 mėnesių teisė vairuoti atėmimo laikotarpį sumažinti bent iki 6 mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-13 nutartimi R. B. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2025-11-10 nutarimas pakeistas, sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą iki 6 mėnesių, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025-10-24. Kitoje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad R. B. skunde nurodytų aplinkybių nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu R. B. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei jo asmenybei, todėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių terminą, viršijantį sankcijos vidurkį, sumažino iki minimalaus sankcijoje numatyto 6 mėnesių termino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-13 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025-11-10 nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad R. B. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Be to, įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes ir priimtą sprendimą, kuriuo R. B. paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, nustatyta, kad administracinio poveikio priemonės terminas buvo sutrumpintas iki minimalaus termino, t. y., sankcijos rėmuose, todėl teigtina, kad R. B. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas taikant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog R. B. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Institucijos nuomone, šį klaidinantį faktą R. B. pateikė teismui, siekdamas, kad jam būtų sušvelninta administracinė atsakomybė. Pažymi, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog R. B. 2014 m. administracine tvarka buvo baustas už padarytą analogišką nusižengimą, t. y. vairavimą esant neblaiviam, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Taip pat 2013 m. R. B. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nors nuo padarytų administracinių pažeidimų praėjo keletas metų, tačiau šis faktas yra asmenį, kaip vairuojantį eismo dalyvį, neigiamai charakterizuojanti medžiaga ir buvo įvertintas priimant Institucijos nutarimą, kuris buvo priimtas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir vertintas individualizuojant skiriamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.

3.3. Mano, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, sutrumpindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalaus termino, neįvertino, kad R. B. buvo nustatytas net 1.26 promilės neblaivumas įskaitant paklaidą, t. y. daugiau kaip tris kartus viršijantis minimalią 0,41 promilių neblaivumo ribą, už kurią asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad R. B. vairavo neblaivus 2025-10-24, 19.38 val., t. y. penktadienį, darbo dieną, vakare, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame rajone, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad R. B. pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 19.38 val. vairavo automobilį, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, negalėjo būti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Priešingai, šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip neigiamai apibrėžiančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Faktas, kad asmuo sąmoningai vartodamas alkoholį darbo dieną, sėda vakare už transporto priemonės vairo ir vairuoja transporto priemonę gyvenamajame rajone, turi būti vertinamas kaip tyčinis, pavojingas administracinis nusižengimas, turintis įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

3.4. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti ne tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, bet ir taikant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skiriant minimalų, straipsnio sankcijoje numatytą teisės atėmimo terminą. Institucijos vertinimu, R. B. nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, jam jau buvo žinoma prieš padarant administracinį nusižengimą, dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. R. B. nenurodė kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių jam būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki minimalaus 6 mėnesių termino, nes R. B. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, apsunkinti šeimos materialinę padėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti dar prieš darydamas administracinį nusižengimą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. R. B. ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o darbo pobūdis negali būti pripažintas išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimą iki minimalaus 6 mėnesių termino. Šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu ir padaryto pažeidimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina.

3.5. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad R. B. veiksmuose nebuvo tyčios, veika padaryta dėl klaidingo įsitikinimo, kad yra blaivus. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi - ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant ar administracinis nusižengimas apskritai buvo padarytas. Šiuo atveju pats administracinio nusižengimo faktas neginčijamas.

3.6. Akcentuoja tai, kad Administracinių nusižengimo registro duomenimis nustatyta, jog R. B. nuo 2021-06-07 iki 2023-09-11 už KET pažeidimus yra baustas 9 kartus, kas rodo, kad KET pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys R. B. gyvenime. Nurodo, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-13 nutartį nepakeistą.

4.1. Pažymi, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo neneigė, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti minimalų sankcijoje numatytą 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Alkoholį vartojo spalio 24 dieną, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 19.38 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas 1,29 (1,27 po paklaidos) promilės neblaivumas. Šį administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Turi 27 metų vairavimo stažą, yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis artimaisiais, savo darbine aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška.

4.2. Nurodo, kad netekęs teisės vairuoti jis prarastų abu darbus, t. y. pajamų šaltinius ir tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Be to, teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas siekiant užtikrinti jo vaiko saugų patekimą ir grįžimą iš mokymo įstaigos, treniruočių ir (duomenys neskelbtini) konkursų. Tvirtina, kad jis negali nuvykti ir grįžti iš darbo vietos, užsiimti papildoma darbine veikla neturėdamas teisės vairuoti, taip pat negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko gerovės ir jo išlaikyti. Pasak R. B., ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Atsiliepime nurodomos apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose, kuriose pažeidėjams buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nurodant, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė R. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tame tarpe ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą.

7. Nagrinėjamu atveju R. B. Institucijos 2025-11-10 nutarimu nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Šiuo atveju, nustačius R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. B. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirta minimali nuobauda 800 Eur bauda, bei šiek tiek didesnis nei vidurkis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 10 mėnesių, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (1 metams), t. y. trumpesniam nei įstatymo nustatytas vidurkis terminui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi R. B. skundą tenkino iš dalies, padaręs išvadą, kad Institucijos nutarimu R. B. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei jo asmenybei, todėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių terminą, viršijantį sankcijos vidurkį, sumažino iki minimalaus sankcijoje numatyto 6 mėnesių termino.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde nurodytoms aplinkybėms, kad nagrinėjamu atveju R. B. netaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kas pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Taigi Institucijos skundo teiginiai, kad laikytina, jog R. B. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas taikant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad R. B. skunde nurodytų aplinkybių nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Kita vertus, skundą nagrinėjantis apygardos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos nutarimu R. B. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei jo asmenybei.

9. Pažymėtina, kad ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių terminą, viršijantį sankcijos vidurkį, sumažindamas iki minimalaus sankcijoje numatyto 6 mėnesių termino, atsižvelgė į tai, kad R. B. iš karto prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (tai užfiksuota administracinio nusižengimo protokole), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už ankstesnius nusižengimus paskirtas baudas yra sumokėjęs, byloje nėra duomenų, jog R. B. anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam ir padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu R. B. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei jo asmenybei. Apygardos teismas negali sutikti su tokia skundžiamos nutarties išvada.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip pagrįstai nurodyta ir Institucijos skunde, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog R. B. anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nutarimu R. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę – automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,01 promilės neblaivumas (vidutinis girtumo laipsnis) ir R. B., be kita ko, buvo taikytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimu R. B. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, už tai, kad būdamas baustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pakartotinai vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,01 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelėje stovinčią transporto priemonę, stiklinę maršrutinio transporto sustojimo stotelę bei medžius, kuriuos apgadino. Iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs pasišalino. Šie duomenys patvirtina, kad R. B. elgesio negalima vertinti kaip atsitiktinio, kadangi jis ne pirmą kartą nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, ir tai neigiamai charakterizuoja R. B..

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. apskritai nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, kadangi yra anksčiau baustas administracine tvarka už kitus KET pažeidimus, tarp jų ir už ANK 417 straipsnio 4 dalį, 416 straipsnio 2 dalį (nepraleido toje pačioje eismo juostoje prie perėjos stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo; viršijo greitį). Tokios aplinkybes, rodo, kad nei skiriamos nuobaudos, nei taikomos administracinio poveikio priemonės teigiamos įtakos R. B. elgesiui iš esmės neturi, jis ir toliau elgiasi priešingai teisės aktų reikalavimams.

13. Pirmiau aptarti duomenys, neabejotinai patvirtina Institucijos apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės ne tik, kad nesudaro pagrindo R. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau taip pat nesudaro pagrindo R. B. skirti mažesnį nei vidurkis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ANK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiame kontekste paminėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šiuo atveju, nors nenustatyta R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau būtina įvertinti ir jo padėtį bloginančias aplinkybes, kad anksčiau jis buvo baustas net 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam. Taigi, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir sutrumpinant minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. vietoje specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

14. Pažymėtina, kad R. B. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. R. B. nustatytas neblaivumo laipsnis ganėtinai viršijo leistiną ribą, t. y. jam po paklaidos, buvo nustatytas 1,28 promilės girtumas. Transporto priemonę būdamas neblaivus R. B. vairavo darbo dieną (penktadienį) vakare, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame rajone. Taigi R. B. elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, jog jam teks vairuoti, kaip pats teigė, tą pačią dieną vartojo alkoholį, ir nesusimąstydamas dėl savo elgesio, tos pačios dienos vakare sėdo už automobilio vairo ir juo važiavo, savo veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien tas faktas, jog R. B. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad R. B. tvirtino, kad sėsdamas už automobilio vairo buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai ir įstatymo nepažeidžia, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jo elgesio kaip mažiau pavojingo. Dar kartą paminėtina, kad R. B. pats nurodė, jog įvykio dieną jis vartojo alkoholį, be to, jis buvo baustas už vairavimą neblaiviam, t. y. turėjo tokios patirties, taigi neįsitikinęs, kad yra blaivus ir vėl sėsdamas už vairo, jis veikė tyčine kaltės forma. Būtent toks aiškinimas pateikiamas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

15. Taip pat R. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir jo kaltės nemažina ir tai, kad jis tokiais savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarinių nesukėlimas nesudaro pagrindo švelninti R. B. atsakomybės, trumpinant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino. Kaip jau minėta, R. B. nusižengimą padarė darbo dieną (penktadienį), vakare, gyvenamajame rajone, todėl tokiais atvejais, ypač vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, neabejotinai eismo įvykių tikimybė ženkliai padidėja. Taigi, nors administracinio nusižengimo metu nenukentėjo nė vienas asmuo ir nebuvo padaryta žala asmenų turtui, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos sutrumpinti minėtos poveikio priemonės terminą. Šiuo atveju aplinkybė, kad jo veiksmai nesukėlė niekam jokių pasekmių, vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, o ne kaip rūšinį šio administracinio nusižengimo pavojingumą mažinanti aplinkybė, kadangi tuo atveju, jei tokie padariniai būtų kilę, R. B. apskritai būtų taikyta kitokia atsakomybė ANK rėmuose arba net baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo kilusių padarinių.

16. Apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiliepime pabrėžė aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, atitinkamai – darbo vietai (dirba 2 darbuose) ir pragyvenimo šaltiniui išlaikyti, o taip pat siekiant pasirūpinti šeimos nariais (dukra), kas susiję su transporto priemonės panaudojimu. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka, kad šios specialiosios teisės laikinas netekimas apsunkins R. B. galimybę dirbti, rūpintis dukra, bet jos visiškai neatims. Svarbu paminėti ir tai, kad į darbą galima vykti ir viešuoju transportu, taip pat ir dukrą nuvežti. Be to, paskirta administracinio poveikio priemonė R. B. netrukdo dirbti ir kitokio pobūdžio darbo. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, padedant šeimos nariams, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neturinčius teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę vairuotojus. Nors nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos R. B. nebuvo reikšmingos.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės teisės pažeidėjas tokiu savo neatsakingu elgesiu buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju R. B. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Paminėtina ir tai, kad atsiliepime akcentuojamas turimas 27 metų vairavimo stažas patvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos vairavimo esant neblaiviam pasekmės. Juo labiau, kad praeityje R. B. net 2 kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. KET imperatyviai nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų, mokėti KET ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju R. B. šių imperatyvių reikalavimų akivaizdžiai nepaisė.

18. Taigi, tai, kad R. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta, jog turėtų priklausomybę alkoholiui, rūpinasi šeimos nariais, turi finansinių įsipareigojimų yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos skirti švelnesnės. Šiuo atveju R. B. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti R. B. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti priešingo teisei veikimo pasekmes.

19. Nors atsiliepime, į Institucijos apeliacinį skundą, apygardos teismui R. B. pateikė eilę teismų praktikos pavyzdžių, kai teismai asmenims taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustato trumpesnius negu straipsnio sankcijoje numatytus administracinio poveikio priemonės terminus, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

20. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad daugumoje R. B. nurodomų procesinių sprendimų asmenims buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis nei nagrinėjamu atveju, daugeliu atveju – netgi žymiai mažesnis, tai yra tik nežymiai viršijantis leistiną neblaivumo ribą, todėl jau vien ši aplinkybė parodo, jog nurodytų procesinių sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra analogiškos šioje byloje nustatytam nusižengimui. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) individualizuojama atsižvelgiant į konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, be to, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant panašioms aplinkybėms, teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę ar jų neskirti. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl R. B. jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas atsiliepime, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. B. Institucijos 2025-11-10 nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, laikytinos visiškai proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei (praeityje net 2 kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam). Vairuodamas neblaivus R. B. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl priešingai nei sprendė apylinkės teismas, tam, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, R. B. privalu kartu su bauda taikyti specialiosios teisės atėmimą 10 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

22. Pažymėtina, kad R. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra per griežta, todėl ją švelninti už padarytą šiurkštų KET pažeidimą nebuvo pagrindo, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės šioje byloje nenustatytos, tačiau nustatytos jo padėtį bloginančios aplinkybės, kad anksčiau jis buvo baustas net 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam, kurios šiuo atveju yra itin reikšmingos. Tai, kad R. B. paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-13 nutartis naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025-11-10 nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartį ir palikti galioti (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jazbutienė