- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2-36719-608/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29077-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės “Registrų centras”
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės “Registrų centras” Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti 1994 m. balandžio 27 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 1-3123. Nurodė, kad pareiškėjas ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-1323, pagal kurią Vilniau srajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė, o pareiškėjas nupirko 600 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas sužinojo, kad ši sutartis nebuvo įregistruota Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje ar valstybės įmonėje „Registrų centras“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punktą, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 str. 3 d., pareiškėjo sudaryta sutartis galėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik atnaujinus praleistą jos įregistravimo terminą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str. 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje; privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas darė sutartį negaliojančią, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Civilinio kodekso 4.49 str. 1 d. daikto įgijėjas nuosavybės teises į daiktą įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. Civilinio kodekso, tiek Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir pan.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ir pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Pagal naujausią Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui pliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniam santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutartie šaliai, tačiau neįvykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešajame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatitikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais. Pareiškėjas laiko, kad terminą įregistruoti 1994-04-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3123 praleido dėl svarbių priežasčių ir pažymi, kad 1994-04-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-3123 buvo patvirtinta notaro.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės “Registrų centras” Vilniaus filialas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad termino atnaujinimui neprieštarauja. Valstybės įmonės “Registrų centras” Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo sudaryta valstybinės žemės sklypo sutartis be to, kad ji per įstatymo nustatytą terminą neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, turi ir kitų trūkumų: Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistruotas ir sutarties objektu esantis žemės sklypas, taip pat sutartyje yra joje neaptartų ištaisymų, užtušuota sutarties sudarymo data, kas taip pat sudaro kliūtis įregistruoti sutartį. Suinteresuotas asmuo prašė teismą atsižvelgti į šias aplinkybes, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (LR CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl termino atnaujinimo tenkinamas.
Pareiškėjas R. Z. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba 1994 m. balandžio 27 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Vilniaus rajono savivaldybė pardavė, o pareiškėjas nupirko 600 kv. m ploto žemės sklypą, esatį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 255 str. 1 d. numatė, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per tris mėnesius nuo jos sudarymo. Šio sandorio registracija turi juridinę reikšmę, nes minėtos teisės normos numatė, kad sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą 1994 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad pareiškėjui sandorio sudarymo metu nebuvo išaiškintos teisinės registracijos pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str. 1 d. Be to, pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota toje institucijoje, kuri pareiškėjui pardavė minėtą žemės sklypą, sutartyje nenumatyta kuri sutarties šalis prisiima prievolę įregistruoti šią sutartį, todėl pareiškėjas pagrįstai laikė, kad ši sutartis ir bus įregistruota ją sudarant. Pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėjo nupirktas žemės sklypas jam buvo perduotas dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ką patvirtina pareiškėjui išduotas sodininkų bendrijos nario bilietas Nr. 62. Įrašai minėtame sodininkų bendrijos nario biliete patvirtina, jog pareiškėjas dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariu ir mokėjo nario mokesčius, taip pat tikslinius mokesčius (b.l. 9-11). Mokėjimo pranešimas, patvirtintas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos taupomojo banko, patvirtina, jog pareiškėjas R. Z. 1992 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 302 rublių investiciniais čekiais už perkamą žemės sklypą, kas sudaro visą sutartyje numatytą perkamo žemės sklypo kainą (b.l. 8). Tokios aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai laikė, jog jis yra pilnateisis nupirkto žemės sklypo savininkas. Turto pirkimo – pardavimo sutartis yra įvykdyta, pareiškėjas yra sumokėjęs pardavėjui visą žemės sklypo kainą, nupirktas žemės sklypas pareiškėjui buvo faktiškai perduotas.
Per visą sutarties galiojimo laikotarpį niekas neginčijo pareiškėjo teisių į nupirktą žemės sklypą, pardavėjo, t. y. valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja termino atnaujinimui, jeigu teismas nustatys, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir neginčijo su pareiškėju sudaryto valstybinės žemės sklypo perleidimo sandorio galiojimo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pareiškėjo įregistruota per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Todėl pareiškėjo R. Z. pareiškimas tenkinamas ir praleistas terminas 1994 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinamas.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo sudarytoje valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, registro Nr. 1-3123, nurodytas 600 kv. m ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjo sudarytoje minėto valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje yra neaptartų taisymų, nenurodyta sutarties sudarymo data bei nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nepateikta kadastro duomenų byla. Dėl šių priežasčių bei dėl to, kad yra praleistas įstatymų nustatytas terminas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti pareiškėjo sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Suinteresuotas asmuo prašė teismą atsižvelgti į šias aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo. Teismas vertina suinteresuoto asmens nurodytus valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties trūkumus pagal jų įtaką sutarties sudarymo faktui. Sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas atskirai nereglamentavo žemės sandorių sudarymo tvarkos ir nenumatė jokių specialių reikalavimų žemės sklypui, kaip sandorio objektui. Tik 1994 m. balandžio 26 d. priimto ir nuo 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 15 str. numatė specialius reikalavimus žemės sandorių objektui: žemės sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Kadangi pareiškėjo R. Z. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu minėti įstatymo reikalavimai žemės sandorių objektui negaliojo, tai, kad pareiškėjui perleistas žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo šio sklypo perleidimo sandorį laikyti negaliojančiu, taip pat ir sutarties objekto laikyti neapibrėžtu. Sutarties objektas – valstybinis žemės sklypas, jo plotas, matmenys ir vieta yra identifikuoti nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemės sklypo plane, esančiame sutarties priedu Nr. 1. Pažymėtina, jog minėta valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, sutartyje nurodyta jos tvirtinimo notarine tvarka data – 1994 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 35 str., galiojęs sutarties notarinio tvirtinimo metu, numatė, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Nagrinėjamu atveju notaro veiksmų teisėtumas, tvirtinant nurodytą sandorį, nenuginčytas, todėl laikytina, jog sandorio patvirtinimo metu sandoris visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus ir neturėjo minėtoje teisės normoje nurodytų trūkumų. Kaip minėta, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento. Taigi sutarties sudarymo datos nenurodymas pačioje sutartyje neturi įtakos sutarties sudarymo momentui, nes minėta įstatymo norma sutarties sudarymo momentą siejo ne su jos pasirašymo datos nurodymu sutartyje ar sutarties pasirašymo momentu, bet su sutarties įregistravimo momentu. Sutartyje yra nurodyta jos tvirtinimo notarine tvarka data ir sutarties notarinio registro numeris. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 str. numatė, kad notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Kadangi nėra minėtą sutartį pasirašiusių asmenų įstatymo nustatyta tvarka išduoto patvirtinimo, kad sandorį pasirašė jis pats ne notaro akivaizdoje, laikytina, jog sandoris buvo pasirašytas jį sudariusių asmenų notaro akivaizdoje šios sutarties tvirtinimo notarine tvarka dieną, t. y. 1994 m. balandžio 27 d. Sutarties trūkumas, jog sutartyje yra užtušuota sutarties sudarymo data, esant nurodytai sutarties tvirtinimo notarine tvarka datai, nelaikytinas esminiu. Atsižvelgiant į minėtą sutarties sudarymo metu galiojusį sutarties sudarymo momento teisinį reglamentavimą, sutarties data nėra esminis sutarties turinio elementas ir jos nenurodymas sutartyje nepatvirtina minėtos nekilnojamojo turto perleidimo sutarties sudarymo momento neaiškumo.
Nagrinėjamu atveju sutarties įregistravimo termino praleidimas yra vienas iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nurodytų sutarties trūkumų, dėl kurių atsisakyta įregistruoti sutartį Nekilnojamojo turto registre. Praleisto termino atnaujinimas įstatymų nustatyta tvarka sudarys galimybes pareiškėjui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, pašalinti kitus registro tvarkytojo nurodytus sutarties trūkumus, t. y. parengti žemės sklypo kadastrinius matavimus, įregistruoti žemės sklypą ir kt. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nurodyti sutarties trūkumai nepaneigia aplinkybės, jog valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, jos šalių vykdoma, taip pat nepaneigia priežasčių, dėl kurių sutartis nebuvo laiku įregistruota, svarbos. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog sutarties sudarymo momentu nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys žemės perleidimo sandorių sudarymo tvarką, nebuvo susiformavusi tokių sandorių sudarymo praktika, sandoriai buvo sudaromi masiškai, kas ir sąlygojo atitinkamus jų trūkumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010, yra išaiškinęs, kad ginčo dėl sutarties įregistravimo termino atnaujinimo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatitikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais. Nagrinėjamu atveju šalių valia sudaryti sandorį yra visiškai įrodyta, sutarties trūkumai yra formalūs ir jie nepaneigia šalių valios dėl esminių sutarties sąlygų.
Iš pareiškėjo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 2 str., 443 str. 1 d., 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 str., 578 str.1 d. teismas
nutarė:
Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ R. Z. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-3123, pagal kurią Vilniaus rajono savivaldybė pardavė, o pareiškėjas nupirko 600 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo R. Z. valstybės naudai 23,05 Lt (dvidešimt tris litus, penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.