Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas, taip pat visuomenės informavimo priemonės – interneto portalo www.radviliskiokrastas.lt valdytojas. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 21–27 d. Nr. 38 (468) išspausdinta J. L. publikacija „G. L.: kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ (toliau – Publikacija Nr. 1), paskelbta 2023 m. spalio 16 d. interneto svetainėje www.radviliskiokrastas.lt. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 21–27 d. Nr. 38 (468) 25 psl. išspausdintas Radviliškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) informacinis pranešimas „Rajono vadovai kvietė radviliškiečius autobusais keliauti nemokamai“ (toliau – Publikacija Nr. 2).

4. Trečiais suinteresuotas asmuo L. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Komisija, išnagrinėjusi Suinteresuoto asmens skundą, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, posėdžio metu pateiktus šalių papildomus paaiškinimus, Sprendimu pripažino, kad Publikacija Nr. 1 pažeidžia Kodekso 3 straipsnio, nustatančio, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir Kodekso 49 straipsnio, nustatančio kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti dirbtinai deformuotų garso ir vaizdo montažų, nuotraukų, parašų po nuotraukomis, iškraipančių mintis ar faktus, reikalavimus.

7. Ginčo dalykas – Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad Publikacijoje Nr. 1 paskleista netiksli ir neteisinga informacija, be kita ko, panaudota dirbtinai deformuota nuotrauka, pareiškėjas pripažintas pažeidęs Kodekso 3 ir 49 straipsnių nuostatas, pagrįstumas ir teisėtumas.

9. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato VIĮ. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

10. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 2–4 dalys).

11. Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis). Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija užtikrina Asociacija, atstovaujama kolegialaus priimančio organo – Komisijos (VIĮ 46–46¹ straipsniai).

12. Vadovaujantis VIĮ 46¹ straipsniu, Komisija nagrinėja skundus dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, priima sprendimus dėl Kodekso pažeidimų bei įpareigoja atsakingą viešosios informacijos leidėją ar skleidėją paskelbti tokį Komisijos sprendimą bei įgyvendinti paneigimo tvarką pagal VIĮ 44 straipsnį, t. y. taiko poveikio priemones. Pagal savo paskirtį Komisija pirmiausia yra savitvarkos institucija, tačiau pagal pirmiau nurodytas funkcijas matyti, kad ji kartu vykdo ir viešajam administravimui priskirtinus įgaliojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019). Sprendimas, be kita ko, turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas (LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

9. VIĮ 46¹ straipsnis numato, kad Komisija – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas (1 dalis). Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus (VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalis). Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46 straipsnio 4 dalis).

10. Komisijos darbo tvarką nustato Reglamentas, kurio 17 punktas detalizuoja VIĮ 46 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad į komisiją dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią pažeidimas buvo padarytas. Komisija priima nagrinėti tuos skundus, kurie atitinka Reglamente nustatytus reikalavimus (Reglamento 18–19 punktai).

11. Tiek VIĮ, tiek Reglamentas neapibrėžia suinteresuoto asmens galinčio ir turinčio teisę kreiptis į Komisiją dėl visuomenės etikos pažeidimų. Asmens suinteresuotumas bendrąja prasme suprantamas turėjimas atitinkamo intereso – tiek tiesioginio, tiek netiesioginio. Taigi, kiekvienas asmuo, kaip visuomenės informavimo priemonės vartotojas, pagrįstai manydamas, kad skleidžiama informacija galimai pažeidžia visuomenės informavimo etiką, juolab, informacijos skleidimas neatitinka įstatymų reikalavimų turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl pažeidimų įvertinimo.

12. Nagrinėjamu atveju, Suinteresuotas asmuo Publikacijoje Nr. 1 nėra tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai paminėtas, į Komisiją dėl Publikacijos Nr. 1 kreipėsi akcentuodamas, kad paskleista informacija klaidina visuomenę. Tokiu būdu akivaizdu, kad asmens suinteresuotumas kreipiantis į Komisiją buvo pagrįstas viešuoju interesu užtikrinant teisės į teisingos, tikslios ir etiškos informacijos skleidimą.

13. VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

14. VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinės procedūros apibrėžimas, pagal kurį administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

15. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 45 punktas nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 papunktis).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Suinteresuoto asmens kreipimosi pagrindu pagrįstai Komisija pradėjo administracinę procedūrą (VAĮ 23 straipsnio 1 dalis).

17. Ginčo santykius reglamentuoja VIĮ, nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 straipsnio 1 dalis). VIĮ viešosios informacijos rengėją apibrėžia kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėją, radijo programų transliuotoją, leidyklą, kino, garso ar vaizdo studiją, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūrą, redakciją, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoją, nepriklausomą kūrėją, žurnalistą ar kitą asmenį, rengiantį ar pateikiantį skleisti viešąją informaciją (2 straipsnio 79 punktas); viešosios informacijos skleidėją – kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėją, retransliuotoją, asmenį, teikiantį Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotoją, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoją ar kitą asmenį, skleidžiantį viešąją informaciją visuomenei ir atsakantį už tos informacijos teisėtumą (2 straipsnio 80 punktas);

18. Pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, t. y. visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir visuomenės informavimo priemonės – interneto svetainės www.radviliškiokrastas.lt valdytojas.

19. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai, iš kurių išskirtini pagarbos žmogui, profesinės etikos normų laikymosi, teisingo, tikslaus ir nešališko informacijos pateikimo principai (VIĮ 3 straipsnio 2–3 dalys). VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams ir privalo būti objektyvūs ir nešališki (VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1–2 punktai). Žurnalistai įpareigoti teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais ir laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir VIĮ (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis).

20. Visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018).

21. Kodekso 3 straipsnis numato, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai.

22. Sprendime Kodekso 3 straipsnio pažeidimas konstatuotas Komisijai nustačiusi, kad Publikacijoje Nr. 1 skaitytojams buvo sudaromas įspūdis, jog G. L. kartu su Savivaldybės vadovais vyko maršrutiniu autobusu ir tokiu būdu radviliškiečiams simboliškai pristatė galimybę Radviliškio rajone nemokamai naudotis viešuoju transportu. Publikacija Nr. 1 parengta Savivaldybės interneto svetainėje paskelbto informacinio pranešimo pagrindu ir Publikacijoje Nr. 1, be kita ko, G. L. buvo priskirti savivaldybės mero K. R. žodžiai apie tai, kad nusistovės keleivių srautai, bus peržiūrėti esami autobusų maršrutai ir, esant poreikiui, įvedami nauji arba keičiamas dabartinių maršrutų laikas. Aplinkybes, kad G. L. aprašomo įvykio metu nedalyvavo, tyrimo metu Komisijai patvirtino tiek asmeniškai pats G. L., tiek pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose.

23. Pareiškėjo teigimu, Komisijos išvada dėl Kodekso 3 straipsnio pažeidimo nėra pagrįsta. Publikacijoje Nr. 1 buvo paskleista teisinga, tiksli ir objektyvi informacija. Publikacijoje Nr. 1 aprašytas įvykis ištiktųjų įvyko, būtent, sprendimas dėl nemokamo vežimo priimtas, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. visi keleiviai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Savivaldybės teritorijoje vežami nemokamai (taikant 100 proc. nuolaidą bilietui) G. L. yra ilgametis Savivaldybės tarybos narys, susijęs betarpiškai su Publikacijoje Nr. 1 aprašytu Savivaldybės sprendimu, vežti rajono gyventojus Savivaldybės teritorijoje nemokamai, priėmimu. G. L. 2022 m. vasario mėn. ir 2023 m. balandžio mėn. parengė sprendimo „Dėl nemokamo keleivių vežimo reguliaraus vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajone“ projektą, kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl finansavimo skyrimo šio sprendimo įgyvendinimui. Analogiško projekto, kurio rengėja buvo Savivaldybės administracijos vyr. specialistė J. K., pagrindu 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl nemokamo keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono savivaldybėje“.

24. Publikacijoje Nr. 1 aprašomas 2023 m. rugsėjo 19 d. įvykis apie, kad visi keleiviai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono teritorijoje pradedami vežti nemokamai, Publikacijos Nr. 1 antraštėje akcentuojama, kad naujovę pristatė rajono Savivaldybės vadovai, valdančiųjų partijų lyderiai bei Savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis G. L. (1puslapis). Įvykis fiksuojamas nuotraukoje – pavaizduoti keleiviai autobuso viduje. Detalizuojant Savivaldybės tarybos sprendimo dėl nemokamo vežimo priėmimo procesą, Publikacijos Nr. 1 tekste teigiama, kad nemokamas viešasis transportas Radviliškio rajone įvestas G. L. iniciatyva (<...> tai mano kelerių metų darbas Jums. Mano pasiūlymas bei paruoštas Sprendimo projektas Tarybai buvo patvirtintas <...>) (4 puslapis).

25. Pagal Publikacijoje Nr. 1 pateiktą informaciją galėjo susidaryti įspūdis, kad savivaldybė tarybos sprendimas dėl nemokamo keleivių vežimo viešuoju transportu priimtas tik G. L. iniciatyva ir jo pristatymo metu visuomenėje dalyvavo kartu su Savivaldybės vadovais. Pažymėtina, kad G. L. Komisijos posėdyje, teikdamas paaiškinimus dėl Publikacijos Nr. 1, iš esmės pripažino, kad pateikta Publikacijoje Nr. 1 informacija nebuvo visiškai tiksli ir teisinga (Komisijos 2024 m sausio 16 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 1). Pareiškėjas Publikacijoje Nr. 1 skleisdamas informaciją apie aprašomą įvykį disponavo ypač aiškia ir tikslia informacija apie nurodytas aplinkybes, susijusias su nemokamo keleivių vežimo viešuoju transportu, kadangi to paties savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 21–27 d. Nr. 38 (468) 25 puslapyje dėl to paties įvykio publikuotas Savivaldybės administracijos straipsnis „Rajono vadovai kvietė radviliškiečius autobusais keliauti nemokamai“ (Publikacija Nr. 2). Pareiškėjas, būdamas sąžiningas, turėjo, galėjo ir privalėjo teikti viešinimui informaciją, jos neiškraipydamas, nenutylėdamas arba kitaip vertindamas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinus Publikacijoje Nr. 1 pateiktą kontekstą bei tekste vartojamas formuluotes, nustatytas aplinkybes, sutinka su Komisijos išvada, kad aptartame kontekste paskleista informacija buvo netiksli ir klaidinanti (neteisinga).

27. Kodekso 49 straipsnis numato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti dirbtinai deformuotų garso ir vaizdo montažų, nuotraukų, parašų po nuotraukomis, iškraipančių mintis ar faktus.

28. Sprendime Kodekso 49 straipsnio pažeidimas konstatuotas, nustačius, kad Publikaciją Nr. 1 iliustruojanti nuotrauka dirbtinai deformuota, kadangi buvo apkirpta taip, kad aprašomajame renginyje dalyvavusių Savivaldybės vadovų veidai nebūtų matomi.

29. Pareiškėjo teigimu, Komisijos išvada dėl Kodekso 49 straipsnio pažeidimo nėra pagrįsta, Publikaciją Nr. 1 iliustruojanti nuotrauka modifikuota (sumažinta) objektyviai dėl vietos stokos maketuojant savaitraščio pirmąjį puslapį, juolab, modifikuojant nuotrauką nebuvo pažeistos autoriaus teisės ar teisėti interesai, pretenzijos nebuvo pareikštos. Nuotraukos panaudojimo tikslas atitiko Publikacijos Nr. 1 turinį, būtent, Savivaldybės tarybos sprendimo dėl nemokamo vežimo viešuoju transportu tiesioginius adresatus – autobuso keleivius (Savivaldybės gyventojus, įgijusius teisę nemokamai važiuoti).

30. Vertinant Publikaciją Nr. 1 iliustruojančią (1 puslapis) ir „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 21–27 d. Nr. 38 (468) 25 puslapyje dėl to paties įvykio publikuotame Savivaldybės administracijos straipsnyje – Publikacijoje Nr. 2, nuotraukas matyti, kad Publikacija Nr. 1 iliustruota iš esmės analogiška nuotrauka be Savivaldybės vadovų atvaizdų, t. y. apkarpyta. Vien, nuotraukos sumažinimas (apkarpymas) savaime negali būti vertinamas kaip deformavimas (modifikavimas) pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus. Svarbu, nustatyti ir įvertinti tokio nuotraukos modifikavimo techninį aspektą, kontekstą ir tikslą. Nagrinėjamu atveju, vertinant Publikacijos Nr. 1 turinį akivaizdu, kad iš nuotraukos buvo pašalinta esminė fiksuoto įvykio detalė (Savivaldybės vadovų atvaizdai), siekiant manipuliuoti skaitytojo suvokimu dėl įvykyje dalyvavusių ar nedalyvavusių asmenų rato. Pareiškėjo akcentuojamas nuotraukos modifikavimo tikslas neiliustruoja Publikacijos Nr. 1 turinio, priešingai, prieštarauja antraštei, kad „Meras, socialdemokratai, „valstiečiai“ nepalaikė sprendimo, bet atėjo fotografuotis“. Pareiškėjo argumentai, susiję su ribotomis techninėmis savaitraščio maketavimo galimybėmis, nėra pagrįsti ir logiški, vertintini kaip gynybinė pozicija.

31. Teisėjų kolegija, įvertinus Publikacijos Nr. 1 kontekstą bei informacijos pobūdį, nustatytas aplinkybes, sutinka su Komisijos išvada, kad aptartame kontekste patalpinta dirbtinai deformuota nuotrauka.

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Komisijos pareiga atsisakyti nagrinėti skundą tuo pagrindu, kad dėl to paties dalyko kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektorių, yra priimtas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. SPR-273 – pareiškėjas pripažintas pažeidęs VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, atkreipia dėmesį, kad remiantis VIĮ 49 straipsniu, žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos. Tuo tarpu, Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas, kuris nagrinėja skundus dėl profesinės etikos pažeidimų. Abi institucijos skiriasi pagal savo prigimtį ir kompetencijas: žurnalistų etikos inspektorius priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų (garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo ir pan.), Komisija, vadovaudamasi savireguliacijos institucijos priimtu taisyklių rinkiniu – Kodeksu – dėl profesinės etikos pažeidimų. Akivaizdu, kad skundo padavimas dėl Publikacijos Nr. 1 žurnalistų etikos inspektoriui nepanaikina teisės suinteresuotam asmeniui kreiptis į Komisija dėl profesinės etikos įvertinimo.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi išdėstytais motyvais, pripažįsta, kad Komisija Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidus Kodekso 3 ir 49 straipsnių nuostatas. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. aiškiai nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, išsamiai išanalizuotos reikšmingos sprendimui aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos, išanalizuoti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimtas sprendimas, išaiškinta apskundimo tvarka.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovės Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pripažįsta, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

36. Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sustabdytas Sprendimo galiojimas iki gautinio teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3–5 punktai). ABTĮ 70 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 9 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

37. Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro skundą atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Visuomenės informavimo etikos asociacijos komisijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. EKS-04/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.