- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1923-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14256-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atventa“, uždarajai akcinei bendrovei „Amilda“
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K., atstovaujamos advokato K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23041-717/2019 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Atventa“, uždarajai akcinei bendrovei „Amilda“, trečiasis asmuo E. L., dėl avanso ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Atventa“ ir UAB „Amilda“ 10 000 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. Preliminariąją sutartį 180827-01 sumokėto avanso, priteisti iš atsakovės UAB „Atventa“ 10 000 Eur sutartinių netesybų, priteisti iš atsakovių UAB „Atventa“ ir UAB „Amilda“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Atventa“ nuosavybės teise priklausančių ir pas UAB „Atventa“ ir (ar) trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 20 000 Eur sumai, bei UAB „Amilda“ nuosavybės teise priklausančių ir pas UAB „Amilda“ ir (ar) trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 10 000 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; areštuoto turto savininką paskiriant areštuoto turto saugotoju ir apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo iš areštuoto turto ir lėšų bei turtinių teisių leidžiant atsiskaityti su ieškove ir nurodant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Ieškovė nurodė, kad didelės turtinės vertės reikalavimas (atitinkamai 20 000 Eur UAB „Atventa“ atžvilgiu ir 10 000 Eur UAB „Amilda“ atžvilgiu) objektyviai gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė UAB „Atventa“ ėmėsi priemonių savo turtinei padėčiai pabloginti: 2019 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido pirkėjui UAB „Ideali apdaila“ visą UAB „Atventa“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pardavusi minėtą turtą, UAB „Atventa“ jokio kito nekilnojamojo turto nuosavybės teise nebevaldo. UAB „Amilda“ jau daugiau kaip 24 mėnesius neteikia Juridinių asmenų valdytojui finansinės atskaitomybės dokumentų – paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „Amilda“ finansinės atskaitomybės dokumentai sudaryti tik už 2016 m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmetė ieškovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių UAB „Atventa“ ir UAB „Amilda“ atžvilgiu.
3. Teismas sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Tačiau ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių atžvilgiu taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė duomenų apie atsakovių turtinę ir finansinę padėtį, t. y. ar joms reikalavimo suma, palyginus su jų nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Taip pat į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, apie atsakovių turimas pinigines lėšas, turimus pradelstus įsiskolinimus. Į bylą pateikti „word“ formatu parengti galimai atsakovės darbuotojo ir ieškovės sutuoktinio telefoninių pokalbių protokolai yra manipuliacinio pobūdžio, kuriuos gali įvesti, redaguoti bet kas, todėl teismo vertinimu, toks įrodymas nelaikomas tinkamu bei patikimu, siekiant įrodyti atsakovės sunkios finansinės padėties faktą. Tas faktas, kad atsakovė UAB „Amilda“ laiku neįvykdė prievolės ar nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, dar nesudaro pagrindo laikyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė I. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės I. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovei UAB „Atventa“ nuosavybės teise priklausančių ir pas UAB „Atventa“ ir (ar) trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 20000 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; areštuoto turto savininką paskiriant areštuoto turto saugotoju ir apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo iš areštuoto turto ir lėšų bei turtinių teisių leidžiant atsiskaityti su ieškove I. K. ir nurodant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti; atsakovei UAB „Amilda“ nuosavybės teise priklausančių ir pas UAB „Amilda“ ir (ar) trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 10000 Eur sumai, t. y. pareikšto reikalavimo ribose, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; areštuoto turto savininką paskiriant areštuoto turto saugotoju ir apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo iš areštuoto turto ir lėšų bei turtinių teisių leidžiant atsiskaityti su ieškove I. K. ir nurodant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovėms yra didelė. Ieškovė pateikė įrodymus, kad Preliminarioje sutartyje nustatytu terminu nepardavusi ginčo buto ieškovei ir negrąžinusi sumokėto avanso, atsakovė UAB „Atventa“ iš karto ėmėsi priemonių savo turtinei padėčiai pabloginti – 2019-07-04 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido savo vienintelį nekilnojamą turtą kitam asmeniui.
4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturi reikšmės faktas, jog atsakovė UAB „Amilda“ teisės aktų nustatyta tvarka neteikia ir neviešina savo finansinės atskaitomybės dokumentų. Minėtos prievolės piktybiškas nevykdymas, tikėtina, pagrindžia UAB „Amilda“ finansinį nesąžiningumą siekiant neatskleisti kreditoriams bendrovės turtinės padėties su tikslu išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo, o kartu – signalizuoja apie galimai sunkią atsakovės turtinę padėtį.
4.3. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė turi pateikti duomenis apie atsakovių turimas pinigines lėšas ir turimus pradelstus įsiskolinimus. Ieškovė negali gauti tikslių duomenų apie įmonės kasoje ar banko sąskaitose atsakovių turimas pinigines lėšas, duomenis apie pastarųjų pradelstus įsiskolinimus. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne atsakovo turtinę padėtį, o būtent jo elgesį nesąžiningumo aspektu.
4.4. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė teikia papildomus įrodymus dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Juridinių Registrų centrui pateikti atsakovės UAB „Atventa“ 2018 m. balanso duomenys patvirtina, kad atsakovės turto vertė buvo lygi 109 517 Eur sumai, t. y. atsakovės visą turtą sudarė tik ginčo objektu esantis turtas, kurį atsakovė 2019-07-04 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido kitam asmeniui. Atsakovės UAB „Atventa“ 2018 metų apyvarta sudarė vos 9000 Eur sumą, o įmonės metinis pelnas siekė vos 13 Eur. Apie atsakovės UAB „Amilda“ turtinę padėtį ieškovė fiziškai negali pateikti duomenų, kadangi UAB „Amilda“ sąmoningai nevykdo prievolės teisės aktų nustatyta tvarka kasmet deklaruoti finansinius įmonės duomenis. Atsakovių nesąžiningumą patvirtina Preliminaria sutartimi prisiimtos prievolės grąžinti ieškovei avansą nevykdymas ir atsisakymas geranoriškai bendradarbiauti su ieškove.
5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
8. Ieškovė I. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus - atsakovės UAB „Atventa“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansą bei Pelno (nuostolių) ataskaitą. Nurodo, kad papildomi įrodymai patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pateiktus įrodymus priima, prijungia prie bylos bei vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės reikalavimas atsakovėms dėl avanso ir netesybų priteisimo yra preliminariai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, kad apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei galimo atsakovių nesąžiningumo.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė teigia, kad atsakovių nesąžiningumą patvirtina Preliminaria sutartimi prisiimtos prievolės grąžinti ieškovei avansą nevykdymas ir atsisakymas geranoriškai bendradarbiauti su ieškove; aplinkybę, kad reikalavimų suma atsakovėms yra didelė, o kartu ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad atsakovė UAB „Amilda“ sąmoningai nevykdo prievolės teisės aktų nustatyta tvarka kasmet deklaruoti finansinius įmonės duomenis, taip pat atsakovės UAB „Atventa“ 2018 m. balanso ir Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys bei tai, jog ši atsakovė savo turtą – ginčo butą - 2019-07-04 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
13. Kaip minėta šios nutarties 10 pastraipoje, būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti atitinkamų priemonių taikymo būtinumą.
14. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar yra prielaidų manymui, kad atsakovės gali būti nesąžiningos, siekdamos apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų apeliantė nepateikė.
16. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė reikalavimą kildina iš 2018-08-27 būsimos pirkėjos I. K., būsimo pardavėjo UAB „Atventa“ ir tarpininkavimo paslaugų teikėjo UAB „Amilda“ sudarytos preliminarios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Atventa“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais ateityje parduoti, o ieškovė – nupirkti UAB „Amilda“ nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su jam priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2018-11-09 dienos, sutarties priedu Nr. 2 Šalys sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2019-02-28.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė UAB „Atventa“ 2019-07-04 pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo butą su jam priklausančiu žemės sklypu perleido kitam asmeniui, UAB „Atventa“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso bei Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, kaip ir aplinkybės, jog UAB „Amilda“ jau daugiau kaip 24 mėnesius neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovių nesąžiningumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliantės nurodomi argumentai dėl ginčo turto pardavimo kitam asmeniui teisėtumo, priežasčių, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė turto pardavimo sutartis nustatymo, reikalavimo priteisti ieškovei sumokėtą avansą ir netesybas pagrįstumo yra nagrinėtini sprendžiant bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad UAB „Atventa“ jokių kitų bylų, išskyrus nagrinėjamą pagal apeliantės ieškinį, nėra iškelta. Atsakovėms nėra inicijuotas bankroto bylų iškėlimas, o deklaratyvūs teiginiai apie grėsmę galimai apeliantei palankaus sprendimo įvykdymui, kaip ir kreipimasis į teismą bei reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Apeliantė šiuo atveju nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovių siekį ar ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Jokių naujų aplinkybių, kas sudarytų faktinį reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, apeliantė nenurodė ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Kaip minėta šios nutarties 14 pastraipoje, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas kiekvienu atskiru atveju vertina ar yra sąlygos tokių priemonių taikymui, o šiuo atveju viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų nenustatyta.
20. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nagrinėjamu atveju šie argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.