Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-10 · Administracinė byla Nr. I-8714-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
I-8714-463/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03267-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8714-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-03267-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 26 000 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 12 d. iki 2013 m. spalio 30 d. jis buvo konvojuojamas, pervežat specialiais automobiliais, kurie neatitiko nustatytų reikalavimų. Konvojavimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų. Automobiliuose būdavo ankšta, vasarą karšta, o žiemą šalta. Nebuvo kur pasidėti asmeninių daiktų. Automobilyje nesaugu, nėra įrengtų saugos diržų. Patalpos buvo purvinos. Nurodė, kad pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, jį žemino, nuolat demonstravo tarnybinius ginklus. Nurodė, kad etapavimas prilygo žiauriam asmens kankinimui. Teigė, kad dėl nežmoniškų etapavimo sąlygų patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimus, neigiamas pasekmes. Pabrėžė, kad VST neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus. Neužtikrino tinkamų konvojavimo sąlygų.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 7–12) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei reikalavimui iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsiliepime nurodė, kad VST pareigūnai ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo du kartus planinio konvojaus maršrutu Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės specialiomis transporto priemonėmis, kurios buvo tinkamos konvojavimui vykdyti.

Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Nėra nustatyto reikalavimo automobiliuose įrengti saugos diržus. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pabrėžė, kad VST užtikrina tinkamą specialaus transporto paruošimą konvojavimui. Transporto priemonės yra švarios, atliekamos planinės ir neplaninės dezinfekcijos. VST pabrėžė, kad neturi duomenų, jog pareigūnai būtų pažeidę Konvojavimo taisyklių 137 punktą ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Pažymėjo, kad konvojuojamųjų asmenų apskaitos dokumentais saugomi trejus metus, todėl duomenų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. pateikti negali.

VST, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą, kurią jis teigia patyręs laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 5 d.

Šalies argumentai

VST duomenimis, pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 12 d. iki 2013 m. spalio 30 d.

VST pareiškėjo reikalavimui dėl VST veiksmų iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 12 d. iki 2013 m. spalio 30 d., o skundą teismui išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 3). VST prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo konvojuojamas, jo teigimu, netinkamomis sąlygomis, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir šią teisę tinkamai ginti, paduodant skundą teismui. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka.

Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas ex officio taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Kadangi VST prašo taikyti ieškinio senatį, tai reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015).

Pareiškėjo pažeista teisė gali būti ginama nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. (kai jis išsiuntė skundą), tačiau pagal pateiktus duomenis jis planiniu konvojumi Kaunas-Pravieniškės-Vilnius-Kaunas vyko 2013 m. sausio 9 d. (b. l. 13–14, 15) ir Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės – 2016 m. sausio 11 d. (b. l. 16–17, 18). Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjas iki skunde nuodyto laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2013 m. spalio 30 d. buvo konvojuotas, byloje nėra.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Kadangi pareiškėjo teisė gali būti ginama teisme tik nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d., o jis konvojuotas, remiantis byloje esančiais duomenimis, 2013 m. sausio 9 ir 11 dienomis, t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui, jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas dėl taikytos ieškinio senaties. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2570-624/2016).

Teismas neturi pagrindo abejoti VST pateiktais duomenimis, kad būtent nurodytomis dienos jis buvo konvojuotas. Tai, kad VST tik trejus metus saugo duomenis apie konvojavimą ir pateikė dokumentų naikinimo aktą (b. l. 48 – 67) bei dokumentacijos planą (b. l. 41–43) patvirtina, kad ji duomenų dėl pareiškėjo nurodyto laikotarpio nuo 2008 m. negalėjo pateikti teismui ir tai neturi reikšmės ginčui išspręsti. Pareiškėjas VST pateiktų duomenų nepaneigė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo reikalavimui taikytina ieškinio senatis ir tai yra pagrindas skundą atmesti, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė