Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir LKA, ir atsakovas) 2024 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. K-138 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kariūnui K. V.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Generalinės inspekcijos (toliau – ir Generalinė inspekcija) sprendimą, įformintą 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 3IS-140 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti KAM 2024 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 12-01-2241 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos už drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 67 straipsnyje, t. y. už buvimą tarnybos metu neblaiviam. Dėl minėto drausmės pažeidimo LKA buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei surašyta (LKA viršininko patvirtinta) 2024 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. RN-3 „Dėl krn. K. V. buvimo neblaiviam tarnybos vietoje“ (toliau – ir LKA išvada). Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į Generalinę inspekciją su 2024 m. rugpjūčio 21 d. skundu, kuriuo prašė išsamiai ir nešališkai ištirti aptariamos drausminės nuobaudos skyrimo proceso eigą ir drausminę nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos, pakeisti kita. Tačiau Generalinė inspekcija, išnagrinėjusi skundą, surašė 2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-78 (toliau – ir Generalinės inspekcijos išvada), kurios pagrindu priėmė Sprendimą, kad LKA atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto karių drausmės pažeidimo buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėjo padaryta veika kvalifikuota tinkamai, todėl pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Generalinės inspekcijos išvada, ją apskundė, tačiau 2024 m. lapkričio 15 d. KAM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, kuris buvo pateiktas 2024 m. spalio 19 d. dėl Generalines inspekcijos Sprendimo, įforminto 2024 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. CIS-140, pareiškėjo skundą atmetė, nes pareiškėjo skundas buvo iš esmės išnagrinėtas, o LKA viršininko priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka, nes priimti sprendimai ir patikrinimai visiškai neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, be to, priimdami sprendimus atsakingi asmenys vadovavosi ne tais teisės aktais, kurie neva pažeidimo metu buvo galiojantys. Pasak pareiškėjo, linksniuojamas Statutas, tačiau vieni jo straipsniai galiojo pažeidimo padarymo metu, kiti – sprendimo priėmimo metu, nes Statutas keitėsi 2024 m. liepos 1 d., o pažeidimo padarymo metu galiojusio Statuto redakcija aiškiai buvo įtvirtinusi pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarką, nes Statuto 6 straipsnyje buvo nurodyta, kad „<...> Šiurkštus karių drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Karių drausmės pažeidimais laikomi ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyti pažeidimai, už kuriuos nustatyta drausminė atsakomybė.“.

3. Pareiškėjas akcentavo Statuto 24 straipsnį, kuriame buvo nurodyta drausmės pažeidimų tyrimo paskirtis. Pareiškėjas teigė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi teisės akte įtvirtinto tarnybinio patikrinimo proceso eigos, taip pat pažymėjo Statuto 25 straipsnį, kuriame įtvirtinta pareiga atlikti drausmės pažeidimo tyrimą ir vertino, kad nurodyto proceso bei jo eigos laikytasi nebuvo. Pareiškėjas pažymėjo Statuto 26 straipsnį, 27 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnį. Pareiškėjas tvirtino, kad pastarajame Statuto straipsnyje nurodytos aplinkybės apskritai niekur nebuvo įvardijamos ir nagrinėjamos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Statuto 35 straipsnio 1 dalį ir teigė, jog šiuo atveju proceso ir terminų apskritai nebuvo laikomasi ir paisoma, o tai akivaizdu iš procesinių dokumentų datų ir kitų veiksmų terminų. Pareiškėjas rėmėsi Statuto 47 straipsnio 5 dalimi ir vertino, kad šiuo atveju niekas nebuvo nagrinėta, jokios lengvinančios aplinkybės nebuvo taikytos, manė, jog netgi ir cituojamas Statuto 67 straipsnis nesutampa. Taigi, pareiškėjas nurodė, kad administracinėje teisenoje, kaip ir bet kur kitur, turi būti laikomasi elementarių teisės taikymo principų, t. y. teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, proporcingumo, teisingumo ir teisėtumo, įstatymas atgal negalioja, tačiau į šiuos aspektus atsakovas, priimdamas sprendimus, neatkreipė dėmesio ir jų nenagrinėjo, todėl akivaizdu, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini.