Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės D. J. (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo S. S. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 1500 Lt bauda; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 4500 Lt bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuostatomis, S. S. paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, nustatė :

Aprašomoji dalis

S. S. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-04-01, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.

Atstovės teigimu, byloje nėra jokio įrodymo, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio matymo veidrodėlį įbrėžė apelianto automobilis. Nei policijos pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su galimu transporto priemonių kontaktu, automobiliai nebuvo nei apžiūrėti, nei sugretinti.

Skunde taip pat teigiama, kad nėra ištirtos aplinkybės, susijusios su eismo įvykio mechanizmu – ar galėjo vairuotojas apskritai pajusti kontaktą su kita transporto priemone, kurių kiekvienos masė yra virš 1 tonos, įbrėžiant galinio matymo veidrodėlį. Teismas nesiaiškino, ar apeliantas apskritai galėjo suvokti, jog jis dalyvavo eismo įvykyje. Taip pat nurodoma, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios D. V. – Minakovskos parodymais, nors jokių įrodymų, liudijančių, jog automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo apeliantas, nėra. P. P. pripažino tą aplinkybę, kad minėtą transporto priemonę vairavo jis pats. Atstovei taip pat neaiški ir ta aplinkybė, kaip nukentėjusioji esant avarinei situacijai sugebėjo atsidaryti langą ir klausinėti vairuotojo apie jo elgesį. Šių prieštaravimų, atstovės teigimu, teismas nepašalino.

Pasak atstovės, teismas nesivadovavo LR ATPK 256 str. 3 d. nuostatomis, neištyrė pažeidimo mechanizmo, o teismo pateiktos išvados yra prieštaringos, be to, teismas taikydamas atsakomybę, nesivadovavo LR ATPK 30¹ str. nuostatomis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, taikydamas tokią sankciją apelianto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dalyje dėl S. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pažymėtina, kad S. S. nubaustas už tai, kad 2014-04-01, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neištyrė visų būtinų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, nenustatė pažeidimo, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad S. S. galėjo ir nejausti automobilių kontakto ir dėl to nematė pareigos sustoti, vėliau keliama versija, kad tai iš vis ne jis vairavo „Mercedes Benz S350“ automobilį, o draugas, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2014-04-01, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Apelianto keliama versija, kad tai ne jis įvykio metu vairavo automobilį, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme apklausta nukentėjusioji D. V.-M. paaiškino, kad ji važiavo Žalgirio gatve pirma eismo juosta, kai S. S. vairuojamas automobilis, norėdamas persirikiuoti į jos važiavimo juostą, pradėjo ją spausti prie dešiniojo kelio bortelio. Taip pavojingai manevruodamas, jis kliudė jos kairės pusės veidrodėlį. Nukentėjusioji paaiškino, kad gerai įsidėmėjo automobilio vairuotoją, kadangi tarp jų atstumas buvo tik apie 2 metrus, jie buvo sustoję vienas šalia kito dėl automobilių kamščio, ji gerai įsidėmėjo S. S. veidą, be to, ji dar buvo spėjusi atsidaryti langą (b.l.33).

Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji D. V. – M. nurodė ir savo paaiškinime, papildomai nurodydama, kad norėdama išvengti susidūrimo su nubaustojo automobiliu, ji 2-3 kartus panaudojo garsinį signalą (b. l. 9).

Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 7), taip pat pažymoje apie papildomus duomenis apie eismo įvykį (b.l. 8) bei fotolentelėse (b.l. 22) užfiksuota, kad 2014-04-01, 11.47 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Iš fotolentelės matyti, kad ant automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio yra nežymus įbrėžimas (b.l. 22).

Policijos pareigūnas L. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-04-01, apie 11.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Žalgirio g. 122, Vilniuje, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b.l. 6).

Iš pareigūno R. G. tarnybinio pranešimo (b.l. 11), fotolentelių (b.l. 14, 21) ir elektroninio laiško (b.l. 13-14) matyti, kad nukentėjusioji D. V.-M. tiksliai atpažino S. S., kaip asmenį, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. parodymus, matyti, kad jis nepripažino vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti nukentėjusiosios parodymais. Pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad tokia nubaustojo pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, o liudytojo P. P. parodymai melagingi, kadangi juos paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Teisme taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą netikėti byloje surinkta medžiaga.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad S. S. administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dalyje dėl nubaustojo S. S. kaltės.

LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad atstovė kelia ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 litų iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 litų iki 2000 litų. LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 litų iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 litų iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nubaustajam S. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 1500 Lt dydžio bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. S. S. paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 str. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu ir nustatė S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y., tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, nubaustajam S. S. paskirta administracinė nuobauda už teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. nėra proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių galinio vaizdo veidrodėlių įbrėžimai, tačiau jie nustatyti nežymūs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nubaustojo S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir S. S. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą neskiriant transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju skyrimas LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos yra akivaizdžiai neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės D. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutarimą pakeisti: S. S. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą panaikinti bei, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., S. S. galutinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskirti 4500 litų dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.