Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teisme 2018-09-10 gautas trečiojo asmens prašymas, kuriuo UAB „Gelvora“ prašo nelaikyti jos trečiuoju asmeniu ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodo, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi įsiskolinimo UAB „Gelvora“.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai – CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

7. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, jog nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau ji neturi šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

9. Teismas pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau ji nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-10-03 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių, R. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nenustatyta, jog atsakovo atžvilgiu būtų užvesta baudžiamoji byla ar priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvus, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jiems nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė savo nurodytų aplinkybių dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl atmestinas jos reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

11. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „P.“, atsakovui – jo pavardė – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

13. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei individualių įmonių neturi, jie nėra juridinių asmenų dalyviai. VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

14. Sutuoktinių prievolės vykdomos priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės prigimties ir pobūdžio. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-02-27 tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „IPF Digital Lietuva“ sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1 044,10 Eur paskola. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų sutikusi dėl minėto sandorio sudarymo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog šis sandoris būtų sudarytas šeimos interesais, todėl atsakovo prievolė kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2018-02-27 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytina asmenine atsakovo prievole.

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ pateikė prašymą nelaikyti jo trečiuoju asmeniu, kadangi šalys neturi įsiskolinimo UAB „Gelvora“. Atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo patvirtino, jog ieškovė ir atsakovas neturi prievolių trečiajam asmeniui, darytina išvada, jog bylos išsprendimas neturės įtakos trečiojo asmens UAB „Gelvora“ teisėms ir pareigoms, todėl trečiojo asmens prašymas tenkintinas, trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ šalintinas iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-05-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškovės patenkintus patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-09-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 295,75 Eur advokato užmokestis ir 20,97 Eur kitų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, iš viso 316,72 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 316,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

19. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 3,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį patenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą 3,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti santuokinę pavardę –P., atsakovui R. P. palikti jo pavardę – P.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti, kad atsakovo R. P. prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ pagal 2018 m. vasario 27 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo R. P. prievolė.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, uždarąją akcinę bendrovę „Gelvora“ iš civilinės bylos Nr. e2-8958-618/2018.

Priteisti iš atsakovo R. P. į valstybės biudžetą 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo R. P. 316,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“; AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor bank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.