Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-10-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8769-837/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškinio trūkumų. Teigia, kad ieškinys surašytas nesilaikant pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Nurodo, kad priėmus tokį ieškinį, būtų suvaržytos atsakovės teisės teikti atsikirtimus dėl tų aplinkybių, kurias ieškovė laiko skolos atsiradimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022-09-15 nutartimi nustatė, kad ieškinys turi trūkumų – neatitinka CPK 135 straipsniu tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, būtina tikslinti ieškinio dalyką bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą). Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog turi reikalavimo teisę į atsakovę ir atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodomu skolos susidarymo laikotarpiu, o tiksliau iki 2022-07-31, atsakovė buvo ne visų nurodytų butų savininke. Be to, butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, tačiau neaišku, kokiu būdu ieškovė pateikdavo sąskaitas, kas jas turėdavo apmokėti, už kokį konkretų laikotarpį, kokia skola susidarė konkrečiame bute. Teismas pažymėjo, jog būtina pateikti sutartis, kurių pagrindu ieškovė kaip administratorė veikia, ginčo pastatuose, nurodyti, kokia skola susidarė konkrečiuose butuose ir už kokį laikotarpį prašo priteisti skolą, taip pat pasiūlė pateikti sąskaitas, iš kurių matytųsi prašoma priteisti skola, iš ko ji susideda, įtraukti trečiuosius asmenis (butų nuomininkus). Teismas pasisakė, kad yra tikslingiau nagrinėti kiekvieną reikalavimą (pagal konkretų butą) atskirai ir pasiūlė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovei kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo pagal konkretų butą. Ieškovė, praleidusi teismo nustatytą terminą pirmiau aptartiems ieškinio trūkumams pašalinti, 2022-09-28 pateikė pareiškimą jį atnaujinti, kartu pridėdama ir pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, ginčo nekilnojamojo turto objektų administravimo sutartis bei atskiriems ieškinyje nurodytiems butams siųstas sąskaitas - faktūras. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija atnaujindamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nustatė ir naują terminą tai atlikti, tačiau ieškovė papildomų duomenų ar naujo ieškinio teismui neteikė.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2022-09-28 ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais neturi pagrindo spręsti, kad ginčijama apeliantės nutartis, kuria ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, buvo priimta nesant procesinio pagrindo.

18. CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.

19. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2020-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020).

20. Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Tokiu būdu sudaroma galimybė ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Imperatyvių įstatyme įtvirtintų reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.

21. Nors apeliantė dalį teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pateikdama 2022-09-28 procesinius dokumentus, pašalino – pridėtomis sutartimis pagrindė savo, kaip ginčo nekilnojamuosius objektus administruojančio asmens statusą byloje, tačiau likusių ieškinio trūkumų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laikė esminiais, nepašalino.

22. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apsiribojo teisinio reguliavimo, susijusio su buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, citavimu. Iš ieškinio ir pareiškimo dėl jo trūkumų šalinimo negalima identifikuoti už kokį tiksliai laikotarpį, kokio tiksliai dydžio, kuriam konkrečiai ieškovės administruojamam nekilnojamojo turto objektui ir kokiais faktiniais pagrindais susidarė nurodomi skoliniai įsipareigojimai. Papildomai pažymėtina, kad iš pačios ieškovės pateiktų Nekilnojamojo turto išrašų akivaizdu, kad dalis pirmiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų yra išnuomota ir nuomos sutartys yra įregistruotos viešame registre, tad CK 6.478 straipsnio 2 dalies pagrindais, tokių asmenų įtraukimas trečiaisiais asmenimis į aptariamą procesą yra būtinas, nes akivaizdu, kad procesinis sprendimas gali turėti reikšmės jų teisėms ir interesams. Taip pat nėra pašalinti trūkumai dėl ieškovės administruojamo turto, kuris nėra atsakovės nuosavybė, apibendrintai nurodomu skolos visiems administruojamiems objektams laikotarpiu.

23. Pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad ieškinys neatitinka aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų, t.y. jame nėra aiškiai ir suprantamai nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, nors tik ieškovui, o ne teismui, suteikta teisė nurodyti ieškinio faktines aplinkybes (faktinį pagrindą). Pagal tokio turinio procesinį dokumentą civilinė byla negali būti pradėta, antraip nebūtų galima organizuoti ir užtikrinti tinkamo bylos proceso, pasiekti veiksmingos galbūt pažeistų teisių ar interesų gynimo apsaugos. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, pritaria pirmosios instancijos teismo siūlymui ieškovei įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą reiškiant reikalavimus pagal kiekvieną nekilnojamojo turto objektą atskirai. Apibendrinto reikalavimo bendrosios nuosavybės teisinių santykių pagrindu kildinamas iš skirtingų nekilnojamojo turto objektų savo turiniu yra ydingas.

25. Akivaizdu, kad esant ydingam ieškinio, kaip procesinio dokumento turiniui, pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, tam kad būtų galima priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis).

26. Pabrėžtina, kad atskirajame skunde nenurodoma teisinių argumentų, susijusių su pirmiau aptartu teismo reikalavimu ištaisyti pradinį ieškinį, galimu nepagrįstumu. Teismas aiškiai nurodė kokius trūkumus būtina pašalinti, atnaujinęs terminą, nustatė pakankamą laikotarpį jų pašalinimui, tačiau ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, elgėsi pasyviai ir šios procesinės pareigos neįvykdė, tad pakartotinis termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai procesinei situacijai nėra galimas. Juolab, kad apeliantė ieškinio faktinio pagrindo iš esmės nekoregavo.

27. Apeliantės teiginiai, kad taip pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, tokio vertinimo nepaneigia. Vien tik šis deklaratyvaus pobūdžio argumentas nėra pakankamas ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai su skundžiama nutartimi nesusiję, teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-10-13 nutartį palikti nepakeistą.