Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti I. rajono savivaldybės C. seniūnijos K. kaime, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. kaltinama tuo, kad 2015 m. kovo mėn. 2 d., apie 5 val. ryto, Ignalinos r., V. sen., A. k. P. Z. priklausančioje sodyboje, vykusio partijos „(duomenys neskelbtini) ", kuriai ji priklauso, I. skyriaus vakarėlyje, būdama neblaivi - l,65%o panaudojo fizinę prievartą prieš savo šeimos narį, o būtent: tarpusavio konflikto metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrankiu dūrė sutuoktiniui J. B. į dešinės akies sritį, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės dugno lūžį, dešinės akies obuolio pažeidimą su vidinių terpių iškritimu bei visišku regėjimo praradimu dešiniąja akimi, dešinės akies viršutinio voko nusileidimą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

D. B. kalta neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną su sutuoktiniu J. B. buvo P. Z. sodyboje, kur vartojo alkoholį, vėliau liko ten nakvoti. Sodyboje be jos nakčiai dar liko J. B. ir S. K.. Iki einant miegoti ji buvo išgėrusi butelį šampano ir stikliuką stipraus gėrimo, matė, kad J. B. irgi vartojo alkoholį. Paryčiais miegodama pajuto, jog kažkas ant jos ropščiasi, apžergė. Iš miego nesusivokė kas vyksta, nematė, kas tas žmogus, nes buvo tamsu, todėl išsigandusi ėmė jį stumti nuo savęs, nes manė, kad ją nori išžaginti ar smaugti, išgirdo, kad stumiamas asmuo nukrito. Minimo veiksmo metu ji nieko nesakė, rankose nieko neturėjo, tik ant piršto buvo žiedas su „sparniukais“. Ji pribėgo prie jungiklio ir uždegė šviesą. Pamatė toje pačioje patalpoje prie stalo miegantį S. K.. Patalpose J. B. nebuvo. Pažadino S. K., pasakė, kad kažkas ją ką tik buvo užgulęs ir ji bijo. S. K. pašokęs iš miego liepė eiti į lauką ir ieškoti J. B., sakė jos vienas neapgins. Ji išėjo basa, nuėjo už kampo ir ten stovėjo. Netrukus pamatė ateinantį S. K.. Jis pasakė, kad rado J. B. virtuvėje ir kad jam iš antakio bėga kraujas. Liepė eiti jai į vidų, nesušalti. Tuomet ji būdama dar apgirtusi nuėjo į pirtį ir, palindusi po „palais“, ten tupėjo. Matė atvykusius policijos pareigūnus. Kai ji išlindo iš pirties, pareigūnai liepė jai atiduoti peilį, sakė, kad ji J. B. išdūrė akį, tačiau ji neigė tą padariusi. Kambaryje, kur ji miegojo, kraujo nematė. Dėmės ant užtiesalo galėjo atsirasti tuomet, kai S. K. tvarstė J. B. akį. Įvykio dieną iš ryto buvo su J. B. apsibarę, nes ji nenorėjo važiuoti į pirtį, tačiau nuvykus į pirtį pyktis atslūgo. Prieš einat miegoti su J. B. nekonfliktavo. Mano, kad J. B. susižalojo pats. Ji negalėjo padaryti jam nustatytų sužalojimų. Net jei būtų kliudžiusi jo veidą ranka, ar išdūrusi akį ant piršto dėvimu žiedu, tuomet nebūtų padariusi nustatytų lūžių. J. B. ligoninėje nelankė, nes buvo apmaudu, kad ją apkalbėjo, be to, ji rūpinosi ūkiu. J. B. grįžus iš ligoninės matė, kad jam prakirstas ir susiūtas antakis, pageltusi viena pusė veido, jis sunkiai kalbėjo. Su J. B. kartu gyvena apie 30 metų, santykiai normalūs. Vienu metu santykiai buvo pašliję dėl jo neištikimybės, tačiau tai nesusiję su aptariamu įvykiu. Tyrimo metu manė, kad vyrą galėjo sužaloti ant piršto dėvimu žiedu, tačiau šiuo metu ji įsitikinusi, kad yra nekalta, todėl ligonių kasos ieškinio nepripažįsta.

2015-06-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš medicininių dokumentų D. B. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, kuri buvo padaryta prieš kreipiantis medicininės pagalbos, t.y. iki 2015-03-04. Kaklo suspaudimui (smaugimui) būdingų sužalojimų, pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nėra nustatyta. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. B. sveikatos istorijoje nurodyta, kad į gydymo įstaigą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ji kreipėsi 2015-03-04 nurodydama, kad kovo 2 dieną vyro buvo smaugiama (policijai pranešta), skundėsi kairio šono, kaklo, gerklės (jaučia kaip paburkimą), nosies skausmais ( b.l. 101).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2015 m. kovo 2 d. 7.37 val. D. B. nustatytas 1,65 promilių girtumas ( b. l. 64 ).

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad įvykio dieną su žmona D. B. ir kitais asmenimis buvo P. Z. nuomojamoje pirtyje, kur buvo vartojamas alkoholis, tačiau niekas nekonfliktavo. Jis iš viso išgėrė apie 200 gramų brendžio. Apie 24 val. žmonės išsiskirstė, pirtyje liko tik jis su žmona ir S. K., kuris užmigo prie stalo, o jis prigulė šalia žmonos ant sofos. Apie 5 val. ėjo į tualetą, grįždamas išjungė šviesą, tačiau virtuvėlėje buvo kažko pripilta, jam paslydo koja ir jis griūdamas trenkėsi į stalo kampą ir išsimušė akį bei prasikirto antakį. Jam labai skaudėjo, bėgo kraujas. Prašė S. K. paskambint dukrai, nes žmonos patalpose tuo metu nebuvo. Netrukus atvyko greitoji, o kažkieno iniciatyva ir policija, jį išvežė į gydymo įstaigą. Tą dieną apkaltindamas žmoną ją apkalbėjo, nes su ja buvo susipykę, jis planavo skirtis, taip gavosi savaime, nes siekė sau palankesnių rezultatų, be to jis buvo streso būsenoje. Tyrimo metu ne viskas tiksliai užrašyta, matyt tyrėja ne taip suprato, kai ką sakė ir neteisingai. Jis protokolo neskaitė, tik pasirašė. Parodymų patikrinimo vietoje metu išsigalvojo ką rodyti. Šiuo metu sako tiesą, nes gėda, kad melavo. Buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Prisipažįsta, kad apkaltindamas žmoną padarė nusikaltimą. Šiuo metu su žmona santykiai geri, nenori, kad ji būtų nubausta. Yra su ja konfliktavęs ir ankščiau, bet policijos nekviesdavo. Kol buvo ligoninėje, žmona jo nelankė, nes pyko, kad buvo apkalbėta. Įvykio metu jam nebuvo nustatytas girtumas, nes jis nesugebėjo pūsti į alkotesterį dėl patirtų sužalojimų.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2015 m. kovo 10 d. J. B. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. ji su žmona ir dar apie 20 žmonių šventė P. Z. išnuomotoje sodyboje. Jis, kaip ir visi, vartojo alkoholio, tačiau nedaug. Naktį sodyboje nakvojo jis su žmona ir S. K.. Apie 5 val. ryte žmoną lydėjo į tualetą. Išėjusi iš tualeto ji pasidarė agresyvi, iš burnos jai pradėjo bėgti baltos putos, praeidama pro virtuvę ji sudaužė lėkštę. Kitoje rankoje matė ją laikant peilį, kuris buvo maždaug 18-20 cm ilgio, ruda, medine rankena. Pasakė jai eiti miegoti ir išjungė šviesą. Tuomet pajuto smūgį ties kakta ir nualpo. Atgavęs sąmonę pažadino S. K., paprašė iškviesti medikus. Žmonos tuo metu nematė. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Teigė, kad jo žmona konfliktiška, turi labai rimtų nervinių problemų ir priklausomybę alkoholiui, išgėrusi ji būna agresyvi, neprognozuojama, smurtauja, tuomet jis jos bijąs. Dėl jos vartojamo smurto niekur nesikreipė, nes buvo gėda. Mano, kad žmona jį sužalojo dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio ( b. l. 45-46).

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. B. parodė vietą P. Z. sodyboje A. kaime esančioje virtuvėje, kur jis stovėdamas prie šviesos jungiklio matė žmoną sudaužančią lėkštę ir laikančią rankoje peilį, vietą ant stalo, kur matė padėtą peilį, vietą, kur buvo sužalotas ir lovą šalia virtuvės esančiame kambaryje, kurioje neblaivi miegojo D. B. ( b. l. 48-52).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (01) matyti, kad J. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės dugno lūžis, dešinės akies obuolio pažeidimas (medicinos dokumentuose duomenys, dėl pažeidimo pobūdžio prieštaringi, įvardijama dvejopai - kaip akies obuolio pjautinė žaizda bei kaip akies obuolio plyšimas) su vidinių terpių iškritimu bei visišku regėjimo praradimu dešiniąją akimi, dešinės akies viršutinio voko nusileidimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-03-02. Dėl prieštaringų medicininių duomenų apie akies obuolio sužalojimo pobūdį, nustatyti kokiu daiktu padarytas J. B. nustatytas dešinės akies sužalojimas, nėra galimybės. J. B. nustatytas dešinės akies sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1 punktą.

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos specialistė J. M. – Č., surašiusi aukščiau nurodytą išvadą, ją patvirtino ir paaiškino, kad J. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek kietu buku daiktu sutraiškant akies obuolį ir sulaužant kaulą, tiek ir aštriu daiktu, padarant žaizdą akies obuolyje ir kartu sužalojant ploną kaulinę plokštelę, kuri yra akiduobės dugne. Kokiu konkrečiu daiktu padarytas sužalojimas, nebegalima nustatyti, nes tyrimui buvo pateikti skirtingi rašytiniai duomenys - vienur nurodoma, kad padaryta durtinė akies žaizda, kitur, pjautinė žaizda. Neatmetama versija, kad kaulas galėjo lūžti nuo poveikio kietu buku daiktu, išskyrus plokščią paviršių, nes griūnant ant plokštumos būtų sužaloti labiau atsikišę paviršiai – nosis, kakta. Sąmoningam, nesant priepuolio žmogui griūnant paprastai tokio pobūdžio sužalojimai veide nėra būdingi, nes veikia savisaugos instinktas, tačiau esant girtumo požymiams, kas taipogi laikoma sąmonės sutrikimu, atmesti galimybės, kad toks sužalojimas padarytas griūnant ir atsitrenkiant į stalo kampą, negalima, nes tokiu atveju savisaugos instinktas galėjo būti išjungtas. Nesant sąmonės sutrikimų, žmogus griūdamas bando apsisaugoti rankomis. Šiuo atveju iš medicininių dokumentų matyti, kad buvo nustatyta ir kraujosruva dešinės akies vokuose. Kadangi žaizdos pobūdis nebuvo tiksliai aprašytas, todėl nėra galimybės ir pasakyti, kokiu būtent daiktu tas sužeidimas padarytas. Tiek peiliu, tiek buku daiktu, užtektų vieno trauminio poveikio, kad būtų galima padaryti nustatytą sužalojimą. Pirštu tokio pobūdžio sužalojimas negali būti padarytas, nes kaulo lūžimui reikalinga didesnė jėga, nei spaudžiant ar duriant pirštu. Žiedas yra kietas bukas daiktas ir turi briaunas. Daiktas turėjo būti ribotas ir tikrai ne plokščias.

Liudytojas S. K. parodė, kad įvykio dieną buvo su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju pirtyje, išgėrinėjo, vėliau užmigo prie stalo. Kiek pamena, naktį jį pažadino D. B., sakė kažką apie J. B., jog jis dingo, ar kažką panašiai. Pamena, kad tuo metu degė šviesa, vėliau virtuvėje pamatė tupintį J. B., kuris buvo užsidengęs veidą, lyg ir dejavo. Ar buvo kraujo, nepamena. Suprato, ar D. B. pasakė, kad J. B. kažkas negerai, todėl kvietė medikus, kurie atvykę iškvietė policiją, o J. B. išsivežė. Tuo metu jautėsi išgėręs, visų įvykio aplinkybių nepamena. Kiek pamena, pamatęs J. B. suprato, kad jis užsigavo akį, nes matėsi patinimai, buvo truputis kraujo. Nepamena, ar buvo kalba apie tai, kad D. B. gynėsi, kad vyras ją smaugė. J. B. prieš išvažiuojant su medikais jam nieko nepasakojo. Tyrimo metu galėjo prisiminti tikslesnes aplinkybes, nors savo apklausos protokolo neskaitė.

Liudytojas P. Z. parodė, kad turi nuomojamą sodybą, kurią aptariamo įvykio metu buvo išnuomojęs. Pats gyvena Ignalinoje. Apie įvykį sužinojo iš D. B. dukros anksti ryte, ji paskambinusi pasakė, kad atsitiko nelaimė. Atvykus į sodybą rado J. B., D. B. ir S. K., buvo atvykę medikai, kurie vedėsi J. B. į automobilį, D. B. verkė, atvyko policijos pareigūnai. Sužinojo, kad J. B. sužeista akis. Pareigūnai ieškojo peilio, bet nerado, išsivežė D. B.. Virtuvėje matė kelis lašus kraujo ant grindų prie durų ir spintelės, kurį išvalė po visko. Daugiau kraujo, grumtynių pėdsakų, ar šukių nebuvo. Jam atvykus nuo stalo pirtyje viskas buvo nurinkta, maisto ar gėrimų nebuvo, pats nieko netvarkė, jokių indų ar įrankių nepasigedo. Tyrimo metu sakė tiesą, tuomet geriau prisiminė. Galėjo sakyti, jog D. B. pareigūnams sakė, kad, jei ji nebūtų gynusis, J. ją būtų pasmaugęs.

Iš 2015-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta -sodyba, yra Ignalinos r., V. sen., A. k. Apžiūrint sodyboje esančią virtuvę, jokių nusikaltimo požymių neužfiksuota. Iš virtuvės patekus į vieną iš patalpų, joje matyti stalas su indais ir maisto likučiais, nepilnas butelis šampano, alaus ir gaiviųjų gėrimų tara. Kambario dešinėje pusėje prie sienos stovi sofa - lova, užtiesta margu užtiesalu, ant kurio matyti kelios dėmės, panašios į kraują. Ant grindų matyti popierinis rankšluostis, su į kraują panašiomis dėmėmis, kuris paimtas iš įvykio vietos (b. 1. 9-10).

BK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė už artimam giminaičiui ar šeimos nariui padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinktais ir aukščiau išvardintais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad J. B. sužalojimus patyrė 2015 m. kovo 2 d. ryte Ignalinos rajono A. kaime esančioje P. Z. priklausančioje sodyboje, kurioje tuo metu buvo tik pats J. B., jo žmona D. B. ir S. K., tačiau byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog J. B. sužalojimas yra D. B. jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmė.

D. B. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius J. B. sveikatą byloje grindžiama išimtinai ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant liudytoju, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu duotais J. B. parodymais apie tai, kad pastato virtuvės patalpoje, kur jie buvo dviese su D. B., D. B. be paaiškinamos priežasties pasidarė agresyvi, sudaužė lėkštę, turėjo rankoje peilį, o po to, kai jis, pasakęs, kad reikia eiti miegoti, išjungė šviesą, pajuto smūgį ties kakta ir prarado sąmonę. Tačiau iš tokių J. B. parodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad jis tiesiogiai parodė, jog jį sužalojo būtent D. B., nes tuo metu patalpoje buvo visiškai tamsu ir pirmiausia dėl šios priežasties jis negalėjo matyti kad būtent jam į akies sritį smogė netoliese buvusi D. B., šios aplinkybės jis nenurodė ir apklausoje, tačiau J. B. minimos apklausos metu padarė išvadą, kad jį sužalojo būtent D. B. rankoje turėtu peiliu.

Tačiau tokių J. B. parodymų, kuriuos, kaip jau minėta, J. B. nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje iš esmės pakeitė, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamoji D. B. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu savo kaltę dėl tyčinio J. B. sužalojimo nuosekliai neigė nurodydama, kad gal ji J. B. ir galėjo sužaloti, tačiau tai galėjo padaryti tik tada, kai miegodama pajuto, kad kažkoks asmuo ant jos ropščiasi ir išsigandusi šį asmenį, liesdama jo veidą, stūmė nuo savęs. Kad tai buvo J. B. ji nesuprato. Neigė, kad J. B. ją lydėjo į tualetą, kad virtuvėje tarp jų buvo konfliktas. Tokius D. B. parodymus iš dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiūros duomenys, taip pat liudytojo P. Z. parodymai iš kurių matyti, kad po to, kai buvo padarytas sužalojimas J. B. įvykio vietoje nebuvo užfiksuota nei jokių lėkščių duženų, nei J. B. nurodyto kaip D. B. turėto peilio, P. Z. tvarkydamas sodybą po aptariamo įvykio taip pat nepasigedo jokių indų ar įrankių, sodybos patalpose nematė nei jokių grumtynių pėdsakų, nei šukių. Visa tai iš esmės verčia abejoti, kad apskritai buvo J. B. nurodytas konfliktas betarpiškai prieš jo sužalojimą. Be to, kad kaip minėta, kartu su B. namelyje buvo ir S. K., kuris parodė, kad jis miegojo prie stalo iki jį pažadino D. B., po ko jis pamatė J. B. jau sužalotą. Taigi ir liudytojo S. K. nurodyta jo atsibudimo priežastis, t.y. kad jis atsibudo ne nuo kokio nors triukšmo, kuris, esant konfliktinei situacijai ir dūžtant indams būtų neišvengiamas, tik sustiprina abejones, kad tarp B. vyko J. B. nurodytas konfliktas.

Liudytojo P. Z. parodymai, kad virtuvėje ant grindų jis matė kelis lašus kraujo, atsižvelgiant į S. K. parodymus, kad jis sužalotą J. B. pamatė virtuvėje ir į D. B. parodymus, kad ji J. B. galėjo sužaloti gulėdama lovoje, kai miegodama tamsoje palaikė jį užpuoliku, o kai atsikėlė, ją užpuolusio asmens nebematė, taip pat nepatvirtina, kad buvo įvykęs J. B. nurodytas konfliktas.

Tai, kad apžiūrint įvykio vietą ant patalpose esančios vienintelės lovos, kurioje neginčytinai miegojo D. B., užtiesalo buvo užfiksuotos panašios į kraujo dėmės, jei būtų nustatyta, kad tai tikrai J. B. kraujo dėmės, galėtų būti vertinama kaip D. B. nurodytą galimą J. B. sužalojimo versijos patvirtinimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad užtiesalas kaip daiktas, turintis reikšmės galimai nusikalstamai veikai tirti paimtas iš įvykio vietos nebuvo, ant jo esančių dėmių kilmė nenustatyta, nėra pagrindo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės apie galimai kraujo dėmėmis išteptą užtiesalą laikyti įrodymu.

Be to, netgi darant prielaidą, kad J. B. sužalojimą padarė D. B. jos nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad tokiu atveju jos veika nebūtų nusikalstama, kadangi tokiu atveju jos veiksmai būtų laikomi būtinąja gintimi, nes pagal jos subjektyvų įvykių vertinimą, ji buvo netikėtai užpulta mieganti jai svetimoje vietoje, kurioje šeimininkų nebuvo, iki jai užmiegant buvo daug žmonių, todėl patalpa galėjo būti palikta nerakinta ir ten objektyviai galėjo patekti bet kokie pašaliniai asmenys, visa tai vyko visiškoje tamsoje, kas neabejotinai jai sukeltų didelį išgąsti, o tokiu atveju, sutinkamai su BK 28 straipsnio 3 dalies nuostata, būtinosios ginties ribos neperžengiamos.

Tačiau, kaip minėta, nė vienas pašalinis asmuo J. B. traumavimo aplinkybių nematė, pats J. B. konkrečių jo sužalojimo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, o duodamas parodymus teisme nurodė, jog susižalojo pats krisdamas ir sužalotąja vieta atsitrenkdamas į stalo kampą.

Kaip matyti iš byloje esančios teismo medicinos specialistės J. M. – Č. išvados bei jos parodymų teisme, medicininiuose dokumentuose duomenys apie J. B. akies sužalojimo pobūdį yra iš esmės prieštaringi, nes vienuose dokumentuose nurodyta, kad akies obuolio žaizda pjautinė, kituose fiksuotas akies obuolio plyšimas, o teismo medicinos specialistė savo išvadą grindė išimtinai medicininiais dokumentais, nes po J. B. atliktos chirurginės operacijos objektyviai sužalojimo pobūdžio nustatyti nebeįmanoma, o tuo pačiu nebegalima nustatyti ir J. B. sužalojimo mechanizmo, bei įrankio, jei toks sužalojimui padaryti ir buvo panaudotas. Taip pat teismo medicinos specialistė paneigė galimybę kad J. B. nustatytas sužalojimas gėlėjo būti padarytas spaudžiant ar duriant pirštu, tačiau neatmetė galimybės, kad nukentėjusiajam esant neblaiviam, jis susižaloti galėjo ir pats griūdamas bei atsitrenkdamas į stalo kampą.

Nors byloje J. B. girtumas nebuvo nustatytas, tačiau aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, visiškai patvirtina jo paties parodymai, kad vykusio vakarėlio metu jis gėrė brendį, taip pat medicininiuose dokumentuose, aprašytuose specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad pristačius nukentėjusį į gydymo įstaigą nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, judesiai sutrikę.

Šie faktiniai duomenys visiškai patvirtina, kad J. B. aptariamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad jis tuo metu buvo svetimoje, jam neįprastoje vietoje, nakties metu pabudęs iš miego, neatmetama galimybė, kad jis tamsioje patalpoje galėjo paslysti ir pats griūdamas susižaloti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes akivaizdu, kad byloje nėra jokių abejonių nekeliančių, neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog J. B. buvo sužalotas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos apskritai ir kad tokią veiką padarė D. B. konkrečiai. Dėl šios priežasties D. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinama, o Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 933,43 eurų civilinis ieškinys dėl J. B. gydymo metu patirtų išlaidų paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. B. panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus Utenos AVPK pagal 2015-08-03 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą popierinį rankšluostį sunaikinti, metalinį žiedą gražinti D. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.