Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. K. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams I. K. ir E. K. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Provisus“, UAB „Delfa“, V. M., Ona A. V. M., E. K., M. P., E. B.-Trepšienė, I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstas“, Ž. B., V. K. grožio salonas, UAB „Juridika“, G. K., A. Č., A. B., D. B., D. R., A. S., G. Č., M. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, N. Š., A. V., D. V., V. B., A. V., L. V., D. J., J. S., L. B., E. B., O. V., S. J., Ž. J., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų I. K. ir E. K. 178,96 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 5,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ patikslintas ieškinys patenkintas visiškai ir solidariai iš atsakovų I. K. ir E. K. ieškovo naudai priteista 178,96 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 5,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 184,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 32,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,35 Eur. Taip pat iš atsakovo E. K. valstybės naudai priteista 125,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 7 d. gautas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo procesinių teisių perėmėju – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o UAB „Vilniaus energija“ byloje įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodoma, jog 2002 m. vasario 1 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kurios pagrindu 15 metų terminui UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas, be kita ko UAB „Vilniaus energija“ nuomos laikotarpiu administravo ir debitorinius klientų įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutarčiai baigus galioti tarp UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pasirašytas Turto priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovų E. K. ir I. K..Teisme gautas atsakovų I. K. ir E. K., atstovaujamų asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, nesutikimas dėl ieškovo procesinės padėties pakeitimo, kuriame prašoma atmesti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą. Nesutikimą motyvuoja tuo, jog UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi atsakovai nebuvo informuoti apie skolos perkėlimą, o taip pat nebuvo gautas atsakovų sutikimas dėl teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nepagrįstai buvo perduotos UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Mano, jog nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija“ perleisdama reikalavimo teises nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.115 – 6.122 straipsnių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą tenkino. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2016 pakeitė ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo civilinių procesinių teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pripažino UAB „Vilniaus energija“ civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2017 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje.Teismas nustatė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutartį, sudarytą tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energijos“ ir bendrovės „Dalkia“, kurios pagrindu 15 metų terminui UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas, o pasibaigus arba nutrūkus šiam terminui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo iš UAB „Vilniaus energija“ perimti vartotojų skolas remiantis Priedu Nr. 13. Byloje pateiktas ir 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas Priede Nr. 13, bei vartotojų permokas perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taip pat pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą.Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl 178,96 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 5,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 184,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,70 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų I. K. ir E. K. nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir neprieštarauja įstatymams. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą bei pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai E. K. ir I. K., atstovaujami asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir atmesti ieškovo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl procesinės padėties pakeitimo. Nurodo, kad nesutinka, jog ieškovo UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės buvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nes, pirma, nėra gavę ieškovo 2017 m. birželio 30 d. informacinio pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, o, antra, minėtas pranešimas, nėra pakankamas pagrindas perimti reikalavimo teises dvišalės sutarties atveju, kai tiek vartotojas, tiek tiekėjas vienas kito atžvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Atsakovų įsitikinimu, jų dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl ieškovo procesinė padėtis nekeistina, nes atsakovai nebuvo ir iki šiol nėra informuoti apie skolos perkėlimą, taip pat nėra gautas atsakovų sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Todėl laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nepagrįstai skundžiama teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kartu su prašymu pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jos teisių perėmėju – nauju ieškovu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ į bylą pateikti dokumentai įtikinamai įrodo, kad Vilniaus energijos reikalavimo teisę į Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens vartotojų skolas buvo atlygintinai perleistos Vilniaus šilumos tinklams. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai, objektyviai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisės perleidimimas būtų negalimas. Pažymi, jog atsakovai nepagrįstai teigia, kad jie nebuvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą. Paaiškina, kad Vilniaus miesto buitiniams šilumos vartotojams (tame tarpe ir atsakovams) kartu su Vilniaus šilumos tinklų sąskaitomis už 2017 m. birželio mėnesį buvo siunčiamas ir 2017 m. birželio 30 d. Informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo kartu su 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ rašto Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ išrašu. Be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir Vilniaus šilumos tinklų interneto svetainėje. Pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovai, atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo – pardavimo prievolės prigimtį, t. y. kad šilumą gali tiekti tik asmuo turintis teisę verstis šilumos tiekimo veikla, o nuo 2017-03-30 tokią teisę turi išimtinai Vilniaus šilumos tinklai, atsakovų sutikimas yra nereikalingas, kadangi jų teisinė padėtis nesikeičia. Teigia, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ bei jos vadovas nėra ir negali būti tinkamu atsakovų atstovu pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir 3 dalį, bei 57 straipsnio 1, 2, 3 dalis. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovas. Pažymi, jog atskirajame skunde neįrodyta, jog reikalavimo teisių perleidimas kokiu nors būdu suvaržė atsakovų teises.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

Dėl naujų įrodymų

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). AB „Šilumos tinklai“ 2018-01-10 pateikė teismui Vilniaus apygardos teismo 2018-01-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-302-345/2018. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pateikta Vilniaus apygardos teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-302-345/2018 yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl sprendžia, kad atsisakytina priimti šiuos dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atskirąjį skundą atsakovų E. K. ir I. K. vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M.. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015).Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pasisakė konkrečiai dėl asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos teisės būti atstovu teisme. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Šis išplėstinės teisėjų kolegijos argumentas patvirtina, jog nepaisant to, kad asociacija atstovavo šalis kitose bylose, tačiau teismų praktika asociacijų teisės atstovauti klausimu yra nuosekliai formuojama ir šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Be to, ši formuojama teismų praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga nėra tinkamas atstovas, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pakartojo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos veiklos tikslu. Asociacijos veiklos tikslas yra tenkinti apibrėžtus viešuosius interesus ir, jeigu iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, tik tada kyla galimybė atstovauti šalį teismuose. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors paminėtose kasacinio teismo bylose buvo vertinami ankstesni asociacijos įstatai, tačiau įvertinus byloje esančius (CPK 179 straipsnio 3 dalis) naujus 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtus asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus, matyti, kad šios asociacijos teisių atstovauti teismuose spektras išlieka ypatingai platus. Kasacinis teismas dar 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodė, kad iš asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtų įstatų nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, nes jos tikslas ir skatinti būsto ir kito turto savininkų savivaldą, spręsti šeimų ginčus, rengti šaudymo varžybas, ir skatinti jūrinės kultūros plėtrą, palankią verslui aplinką, gyventojų užimtumą, ir rūpintis autorinių ir gretutinių teisių apsauga ir t. t. Iš 78 įvardintų asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tai atsispindi ir asociacijos pavadinime. Tuo tarpu visi kiti, su švietimu, pagalba, renginių organizavimu ir pan. susiję tikslai, vertintini kaip pagalbiniai, nes iš esmės nėra tarpusavyje susiję ir atlieka daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo įgyvendinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-1518/2016). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje nutartyje nurodomą kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasis byloje nustatyta aplinkybe, kad atsakovų atstovavimas teisme nekyla iš juos atstovauti siekiančios asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ negali būti laikoma tinkamu atstovu ir pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami civilines bylas, kuriose apeliacinius/atskiruosius skundus yra teikusi „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-302-345/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2163-259/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1030-186/2017). Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. teisėjos rezoliucija asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pasirašytas ir pateiktas atskirasis skundas buvo priimtas, nors jis pasirašytas ir paduotas teismui tokių įgaliojimų neturinčio asmens, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties.