Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Barelikus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Santa Selezniovienė, A. Z., E. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. gautas pareiškėjos mažosios bendrijos (toliau – MB) „Barelikus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti skolininkams ar kitiems tretiesiems asmenims patekti į ginčo turtą, juo naudotis ar išvežti iš jo įrangą bei kitus daiktus; įpareigoti antstolę apžiūrėti, aprašyti turtą, pakeisti spynas ir užplombuoti turtą iki galutinio bylos išnagrinėjimo; pavesti policijai užtikrinti šių priemonių taikymą, jei skolininkai ar tretieji asmenys bandytų trukdyti.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2025 m. rugsėjo 19 d. pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

3. Teisme 2025 m. rugsėjo 19 d. gautas pareiškėjos MB „Barelikus“ patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti skolininkams ar kitiems tretiesiems asmenims patekti į ginčo turtą, juo naudotis ar išvežti iš jo su įsigytu turtu susijusią įrangą; įpareigoti antstolę apžiūrėti, aprašyti turtą, pakeisti spynas ir užplombuoti turtą iki galutinio bylos išnagrinėjimo.

4. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja MB „Barelikus“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo skolininkų turtą: sandėlį ir žemės sklypo dalį. Visa kaina – 41 280 Eur – buvo sumokėta 2025 m. rugpjūčio 25 d. Tačiau antstolė Santa Selezniovienė neišduoda turto pardavimo iš varžytynių akto. Pažymėjo, kad turtas vis dar valdomas skolininkų, dėl ko yra didinamas turto nusidėvėjimas, pareiškėja turi pagrįstą pagrindą manyti, kad įsigytam turtui gali būti padaryta neatitaisoma materialinė žala, sumažinta jo vertė, nukentėti pastate instaliuota įranga ar kitaip gali būti sumažinta turto vertė. Kadangi pastatas nėra apsaugotas stebėjimo kameromis, o antstolė neturi perėmusi raktų iš buvusių savininkų, prie pastato matosi šviežios automobilio padangų žymės, pareiškėja yra įsitikinusi, jog turtas nėra tinkamai saugomas, dėl ko gali būti pažeistos pareiškėjos teisės įsigyti turtą tokiomis pačiomis turto sąlygomis, kurios buvo nurodytos aukciono nuotraukose. Pareiškėja, nors yra sumokėjusi turto kainą, šiuo metu neturi teisinio pagrindo realizuoti savo teisių ir imtis priemonių turto papildomai apsaugai. Tokia padėtis iškreipia šalių teisių balansą. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingos siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą ir apsaugoti būsimo sprendimo realų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti šalių teisių proporcingumą: tiek pareiškėja, tiek skolininkai turi vienodas procesines teises, tačiau nė viena pusė negali turėti daugiau galimybių nei kita – skolininkai neturi teisės faktiškai naudotis ginčo turtu, nes tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.

6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

7. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti draudimas imtis tam tikrų veiksmų, o tos pačios dalies 12 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tačiau CPK 145 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas), laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kitos įstatymo numatytos bei teismo taikomos priemonės.

8. Šiuo atveju iš pareiškėjos kartu su prašymu pateiktų duomenų bei patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (civilinė byla Nr. 2YT-23200-637/2025) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. įvyko antrosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose parduotas skolininkei A. Z. ir E. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis areštuotas įkeistas turtas: 1239/2788 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kurias laimėjo MB „Barelikus“. Antstolė Santa Selezniovienė 2025 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo atidėjimo, kuriuo patvarkė: 1) atidėti 2025 m. rugpjūčio 11 d. įvykusiose antrosiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymą iki bus galutinai išnagrinėtas skolininkės A. Z. 2025 m. rugsėjo 3 d. skundas dėl antstolio veiksmų; 2) nustatyti, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) laimėjusiam dalyviui MB „Barelikus bus išduotas (atsisakyta išduoti) per 15 dienų nuo galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos ir/arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai vykdomoji byla Nr. 0184/24/30516 bus grąžinta į antstolės kontorą. Pareiškėja MB „Barelikus“ pateikė skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, kuriuo prašo nedelsiant surašyti ir pateikti turto pardavimo iš varžytynių aktą pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, pašalinti kliūtis, dėl kurių vilkinamas akto surašymas. Antstolė Santa Selezniovienė 2025 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S1J25-14692 pareiškėjos MB „Barelikus“ skundo netenkino ir perdavė teismui. Pareiškėja iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nutarties 3 punktas).

9. Sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – skundo dėl antstolio veiksmų prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje stadijoje sudarytų pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

10. Kaip minėta, antra sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra realios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; pareiškėja aplinkybes, kurios, jos nuomone, sudaro grėsmę būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, grindžia vien savo paaiškinimais, prielaidomis, nurodytais prašyme, o ne objektyviais duomenimis, todėl vertintinos kaip deklaratyvios.

11. Be to, pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie nebuvo ar nėra pareikšti. Tai paaiškinama tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo įpareigoti antstolę surašyti ir pareiškėjai pateikti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nevilkinti šio procesinio veiksmo atlikimo. Pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekaip nepagrindė, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins būsimo teismo sprendimo, jei pareiškėjos skundo reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Kaip minėta, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių gynimo būdas; laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones visumos, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 151, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos MB „Barelikus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.