Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas, baustas administracine tvarka, pensininkas, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. Jonavos r., Bukonių sen., Bukonių k., Rožių g. 2, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-05-01 iki 2017-05-01, nustatyta, kad V. L. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas V. L. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pareiškimą palaiko pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2017-05-15 Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-05-04 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2735, tikrinamas laikotarpis nuo 2016-05-01 iki 2017-05-01, bei 2017-05-25 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-3722. Todėl nuo šio datos (2017-05-25) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą. Atskaitingi asmenys J. O., S. O. ir V. L. per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-05-01 gavo 30 589,94 Eur; išlaidos, gavus pinigus iš kasos, sudarė 37 282,70 Eur (6.801,92 Eur sumokėta VMI prie FM, 5 410,98 Eur - VSDFV, 19 445,26 Eur - tiekėjams už prekes ir paslaugas, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi Bendrovė atsiskaitydama su kitais kreditoriais buvo skolinga VMI prie FM. Bendrovės vadovas V. L. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tokiu būdu UAB „Vetrolita“ vadovas V. L. pažeidė CK 6.9301 str. numatytą atsikaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą prašo paskirti V. L. ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 4350 Eur dydžio baudą; pripažinti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nukentėjusiuoju bei priteisti iš V. L. 11.833,07 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Apklaustas teismo posėdžio metu V. L. pripažino padaręs teisės pažeidimą ir paaiškino, kad pradėjus dirbti „(duomenys neskelbtini)“ buvo didelės skolos Sodrai ir VMI. Buvo raginamas kelti bankroto bylą, tačiau visais įmanomais būdais gelbėjo įmonę – kreipėsi dėl skolų išdėstymo, stengėsi vystyti gamybą, o tam reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, mokėti atlyginimus. Tokią situaciją nulėmė žmogiškumas, o ne piktybiškumas, todėl ir pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Pirmiausia atsiskaitė su Sodra. Jei VMI būtų išdėsčiusi atsiskaitymus, t.y. atsižvelgusi į jo prašymą, iki Naujųjų metų būtų pilnai atsiskaityta. Tokius savo veiksmus laiko ne piktybiniais, o iš komercinio išskaičiavimo, nes toks elgesys išgelbėjo įmonę nuo bankroto.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo V. L. pateikė teismui prašymą adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei bei Ministrų Tarybos pirmininkui dėl neteisėtų VMI veiksmų, kuriame nurodo, kad įmonė užsiima mėsos perdirbimu nuo 2007 m. Bendrovė turi įdarbinusi 6 kaimo darbuotojus ir norėjo nupirkti papildomą transporto priemonę, įdarbinti dar vieną vairuotoją bei papildomai du gamybos darbuotojus. Tam tikslui kaupė lėšas ir turėjo mokestinę nepriemoką VMI. 11 089,92 Eur, į kurią kreipėsi dėl atidėjimo, tačiau sulaukė įmonės operatyvaus patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta jog įmonėje nebuvo laikomasi įskaitymo eiliškumo. Jokio įstatymo bendrovė nepažeidė, nes mokėjo mokesčius, atlyginimus ir pirko žaliavas. Nebuvo nieko nereikalingo. Pateiktame prašyme Kauno AVMI nurodo, kad įsiskolinimas susidarė prieš kelis metus dėl objektyvių aplinkybių - pasikeitus verslo aplinkai dėl padidėjusio PVM tarifo. Turėjo persiorientuoti dėl pigios produkcijos invazijos iš Lenkijos. Įmonė gyvuoja jau 10 metų ir sėkmingai mažina susidariusią skolą (b.l.134-136).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorinių teisių pažeidimą, tarp jų už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, už šio straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą pakartotinai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b.l.1-7), mokesčio mokėtojo - juridinio vieneto aktualūs duomenys 2017-08-11 (b.l.9-10), UAB „(duomenys neskelbtini) " mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b.l.11-13), VMI prie FM 2017-05-25 Operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b.l.14-16), UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo paaiškinimo kopija (b.l.(b.l.17-18), UAB „Vetrolita" kasos knygos kopija (b.l.-19-69), UAB „(duomenys neskelbtini)" avanso apyskaitų kopijos (b.l.70-100), Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.2.643-490/2016 kopija (b.l.101-105), VMI prie FM viršininko įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo išrašas (b.l.106-107) patvirtina, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimas patvirtina, kad minėtas pažeidimas padarytas pakartotinai.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad likutis 2016-05-01 kasoje buvo 132,82 Eur, iki 2017-04-28 į kasą gauta 37 397,50 Eur pajamų, kasos išlaidos – 37 430,48 Eur, t.y. visa suma išmokėta atskaitingiems asmenims. Tikrinamojo laikotarpio pradžioje - 2016-05-01 Bendrovė buvo skolinga atskaitingiems asmeninis – 9 776,79 Eur (iš jų S. O. – 5 897,21 Eur, J. O. – 3 829,13 Eur, V. L. - 50,45 Eur). Per tikrinamąjį laikotarpį atskaitingi asmenys gavo 30 589,94 Eur, išleido 37 282,70 Eur. Iš gautų pinigų sumokėjo: 6 801,92 Eur - VMI, 5 410,98 Eur - SODRA, 19 445,26 Eur - tiekėjams, 5 624,54 Eur - kitoms ūkinėms išlaidoms (kuro pirkimas, mašinos remontas, mokesčiai už elektrą, vandenį). Didžiausi atsiskaitymai su tiekėjais: RZEZNIA BRAC1 SZYPCIO, kuriai 2017-04-04 sumokėta 2 710,50 Eur (Faktūra VAT Nr.WDT/0099/2017), 2017-03-01 – 1 651,87 Eur (Faktūra VAT Nr.WDT/0070/2017), 2017-02-07 – 2 892,40 Eur (Faktūra VAT Nr.WDT/0047/2017); už elektros energiją: 107,99 Eur (2017-03-31 kvitas Nr. 56016), 107,23 Eur (2017-02-28 kvitas Nr. 54292), 106,37 Eur (2017-01-31 kvitas Nr. 53284); antstoliams: 2017-01-17 R. M. kontorai - 101,55 Eur (kvitas Nr. 55170), N. A. kontorai - 121,55 Eur (kvitas LF LG Nr. 52441); UAB „Jonavos vandenys" - 23,27 Eur (2017-01-25 kvitas Nr. EM2015050006); 40,94 Eur UAB „Baltic Petroleum" (2017-01-24 kvitas Nr. LH000013E58C26) ir kt. Tikrinamojo laikotarpio pabaigoje 2017-05-01 Bendrovė buvo skolinga atskaitingiems asmenims 16 469,55 Eur (iš jų: S. O. – 13 440,43 Eur, J. O. – 2 978,67 Eur, V. L. -50,45 Eur. Tikrinamojo laikotarpio pradžioje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas, AB pinigų nebuvo; per tikrinamąjį laikotarpį gauta 475,59 Eur, kurios nurašytos pagal nurodymus, iš jų: 52,82 Eur SODRAI, 181,10 Eur VMI, 65,16 Eur antstoliams ir kt.

Pagal pateiktus duomenis Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2017-05-01 sudarė 13 047,87 Eur, tame tarpe: VMI prie FM – 11 034,22 Eur, SODRA - 914,31 Eur, UAB „Jonavos vandenys" - 94,55 Eur, UAB „Jonavos paslaugos" - 16,06 Eur, UAB „Skalevita" - 164,71 Eur, V. L. - 824,02 Eur. Debitorinis įsiskolinimas 2017-05-01 sudarė - 3276,63 Eur (didžiausi debitoriai: R. K. – 2 998,95 Eur, T. P. - 73,02 Eur, A. K. - 17,70 Eur, ŽŪB Vilkijos pašarai" - 186,96 Eur). Pagal Valstybės įmonei Registrų centras pateiktą 2016 metų balansą, Bendrovės turtas 2016-12-31 sudarė 11 107,00 Eur, iš jų: ilgalaikio turto – 3 438,00 Eur, trumpalaikio turto – 7 669,00 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 32 096,00 Eur, iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 18 041,00 Eur, nuosavas kapitalas – 11 107,00 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovės pardavimo pajamos 2016 metais sudarė 33 115,00 Eur (2015 m. 22 059,00 Eur), pardavimo savikaina 2016 m. – 12 531,00 Eur (2015 m. - 11405,00 Eur). Bendrovė 2016 m. turėjo 1 120,00 Eur nuostolio. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2013-02-01; priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2015-11-03.

Bylos nagrinėjimo eigoje V. L. pateikė įrodymus, kad skola valstybei yra sumokėta daliniais mokėjimais (b.l.112-117, 124-133); VMI patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2017-08-28 iki 2017-10-11 pervedė 11 858,92 Eur ir įsiskolinimo valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams neturi (b.l.144).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, mokėdama tiekėjams, darbuotojams ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Bendrovės vadovas V. L., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Įmonės vadovas V. L., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, tai yra kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To neužtikrindamas, padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl baustinas.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą; teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

V. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, teisės pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 1, 9 p.p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi pakartotinumas šiuo atveju yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, apeliantas pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė įmonės interesais, siekė, jog įmonė toliau tęstų veiklą, atsirastų galimybė atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, tačiau tai nepaneigia asmens atsakomybės už inkriminuotą pažeidimą.

Vertinant V. L. nurodytas pažeidimo padarymo priežastis teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Teismas konstatuoja, kad vykdydamas veiklą įmonės vadovas V. L. privalėjo įmonės interesus užtikrinti vadovaujantis visais juridinio asmens veiklą reglamentuojančiais įstatymais, tačiau pažymėtina, jog mokesčių mokėjimas yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 11/04), kadangi Valstybės surenkami mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, išlaidų formavimo pagrindas.

Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimo matyti, kad V. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., jam buvo skirta 500 Eur bauda. V. L. teigia, jog įsiskolinimas atsirado iš anksčiau, VMI duomenimis - mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2013-02-01. V. L. teigimu pažeidimas padarytas ne tyčia, o siekiant išlaikyti veikiančią įmonę, stengiantis nenutraukti veiklos, kuri tiesiogiai priklauso nuo tiekėjų, todėl pirma eile mokėjo už žaliavas bei atlyginimus darbuotojams, kartu ir sudaryti sąlygas ateityje atsiskaityti su VMI prie LR FM ir SODRA. Bylos nagrinėjimo eigoje 11 858,92 Eur įsiskolinimą padengė, šiai dienai biudžetams ir pinigų fondams skolų neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms V. L. už padarytą nusižengimą skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Nors šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas VMI prie FM, tačiau akivaizdu, kad susidarę nuostoliai yra nuolat kintantys ir žalos dydį nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą reiktų įrodinėti, o tai neatitinka ANK 665 straipsnio 1

dalies normų, be to, iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu V. L. įmonės įsiskolinimą visiškai padengė. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,,Vetrolita“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau byloje nenustatyta ir tokie veiksmai V. L. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to, toks institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu, todėl VMI prie FM prašymas dėl nuostolių priteisimo iš V. L. paliktinas nenagrinėtu (Kauno apygardos teismo2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-494-485/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.