Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjams advokatui Arvydui Montrimui, advokatui Adolfui Remeikiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, G. N. ir jo sutuoktinės namuose adresu (duomenys neskelbtini) išvadino J. M. vagimi pareikšdamas, kad ji jau dešimt metų vagia vandenį, jos atžvilgiu vartojo daug necenzūrinių žodžių, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. N. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., neprisipažino ir parodė, kad 2005-03-07 jis kartu su žmona N. N. pirko namų valdą su žemės sklypu ir jame esančiu arteziniu gręžiniu. J. M. be jų leidimo ir be projekto per jų žemės sklypą išsikasė tranšėją, kurioje paklojo vamzdžius, kuriais savavališkai prisijungė prie jų žemėje esančių vandentiekio vamzdžių, tuo nelegaliai nusitiesdama vandentiekį į savo namus, o dabar be jų sutikimo savavališkai naudojasi jų žemės sklype išgaunamu vandeniu, už kurį ji nieko nemoka. J. M. savavališkai be projekto nutiestas vandentiekis trukdo jam deramai dirbti jo nuosavoje žemėje ir ja naudotis. Kai jis pareikalavo, kad J. M. atsijungtų nuo gręžinio ir panaikintų savavališkai be projekto nutiestą vandentiekį į savo namą, kompensuotų bei atlygintų jo išlaidas ir nepatogumus dėl savavališkai per jų žemę nutiesto vandentiekio vamzdžių, o taip pat, kad ji mokėtų už vandenį ir naudojimąsi jų žemėje esančiu arteziniu gręžiniu, J. M. ėmė jį šantažuoti. Paaiškino, kad jis niekada nei savo sutuoktinės, nei kitų žmonių akivaizdoje neįžeidė J. M. ir neturėjo tikslo jos įžeisti. Be to, J. M. ir jos vyras slapta nuo jų ir be jų sutikimo įrašinėdavo jo ir jo žmonos tarpusavio pokalbius ir buitinius ginčus, kuriuose jie naudodavo įvairius žodžius, nes toks yra jų leksikonas. Buvo įrašinėjama per jų namo langus. Teismui pateiktas J. M. slapta ir be jų sutikimo darytas įrašas yra nelegalus, be pokalbių datos, ir, jo manymu, yra sumontuotas, nes jis niekada neįžeidinėjo J. M. Teismui pateiktas įrašas yra tik provokacijos, kurių dėka J. M. galėtų prisijungti prie gręžinio. Neprisimena, kad 2010 metais su J. M. būtų vykęs įraše užfiksuotas pokalbis. J. M. su savo vyru jam kerštauja ir tai tęsiasi jau keturis metus. Viskas vyksta dėl to paties gręžinio. J. M. atžvilgiu jokių žodžių jis nevartojo. Jeigu ir vartojo necenzūrinius žodžius, jie buvo pavartoti ne J. M. atžvilgiu. Pati J. M. 2009-10-09, švęsdama savo gimtadienį, apie 02.00 val. nakties, būdama neblaivi, rašinėjo jam žinutes, vadino jį necenzūriniais žodžiais, vadino jį lytiškai nepajėgiu. Šias žinutes jis ryte davė paskaityti savo žmonai, apie tai pasakė ir J. M. vyrui, kuris į tai atsakė „Tu gi žinai mano girtą žmoną“ ir atsiprašė už žinutes. Šias žinutes jis ištrynė. 2010-11-30 J. M. paskambino kaimynui N. M. ir pasakė, kad jis iš J. M. reikalauja 10 000 Lt, bei tai, kad gręžinys yra areštuotas, tačiau tai buvo netiesa. 2011-03-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje J. M. teigė, kad buvo pas jį atėjusi du ar tris kartus, kad jis jos nepriėmė, išvarė ir pažadėjo nužudyti, tačiau šito nebuvo.

Privati kaltintoja – nukentėjusioji J. M. palaikė privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad ji 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje ir vėliau ne kartą žodžiu kreipėsi į N. N. bei jos sutuoktinį G. N. bei į artezinio gręžinio savininkus su prašymu dėl jų sutikimo įtraukti ją jungtinės veiklos dalyve į 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Nuo 2000 m., atsiskaičiusi su artezinio gręžinio savininku T. K. už gręžinio įrengimą kaip ir visi 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės veiklos sutarties dalyviai, ji vartojo vandenį iš šio gręžinio bei reguliariai atsiskaitydavo su T. K. pagal jo prašymą už elektros naudojimą bei kartu su kitais bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviais atlygino gręžinio eksploatavimo laikotarpiu atsirandančias išlaidas iki praeitų metų, kol T. K. neįgaliojo kito asmens veikti jo vardu. N. N. bei jos sutuoktinis G. N. (kurie nusipirko maždaug prieš penkerius metus iš T. K. namą bei žemės sklypą, kur jis anksčiau gyveno bei kur yra įrengtas nurodytas artezinis gręžinys, tačiau neturi nuosavybės teisių į patį gręžinį) jos prašymą įtraukti ją jungtinės veiklos dalyve į 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės veiklos dalyve į 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės veiklos sutartį eilinį kartą atsisakė patenkinti, be to, išvadino ją vagimi, pareikšdami, kad ji neva jau dešimt metų vagia iš jų vandenį, bei pareikalavo jiems nepriklausančių ir niekada nepriklaususių pinigų, kad jie sutiktų įtraukti ją į 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės veiklos sutartį, kas girdisi pridedame prie šio pareiškimo garso įraše. Ji atėjo pas sutuoktinius N. ir G. N. su diktofonu, kadangi šį kartą įrašytas įžeidimas jos adresu yra ne pirmas, jų buvo ir anksčiau. G. N. jos atžvilgiu vartojo daug necenzūrinių žodžių, nors ji geranoriškai, būdama jų kaimynė, atėjo pas N. sužinoti jų nuomonės dėl jos įtraukimo į 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Visa tai vyko 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, darbo dieną, tikslios dienos neprisimena, po pietų, apie 4 val., G. N. namuose. G. N. ją įžeidinėjo, išvadino ją visokiais negražiais žodžiais, pavadino ją vagimi. Prieš šį įvykį ji pas G. N. buvo du kartus pasikalbėti dėl vandens, tačiau jis neįsileido. Įraše užfiksuoti jos, G. N. ir jo žmonos balsai. N. nebuvo įspėti, kad pokalbis įrašinėjamas diktofonu. Įrašas padarytas 2010 m. birželio mėnesio pradžioje. Pripažįsta, kad skambino kaimynui N. M. ir sakė, kad G. N. iš jos reikalauja 10 000 Lt. Prašo iš G. N. priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 10 000 Lt neturtinės žalos.

Liudytoja N. N. paaiškino, kad 2010-10-09 d., apie 02.30 val. J. M. naktį rašė žinutes jos vyrui. Vyras tuo metu buvo darbe, todėl jai persiuntinėjo žinutes. Atsidariusi langą ji labai gerai matė, kaip J. M. sėdėjo girta ant laiptų ir rašė žinutes, garsiai visokiais žodžiais įžeidinėjo jos vyrą. Iš viso buvo keturios žinutės, kuriose buvo parašyta daug negražių žodžių, bei tai, kad jos vyras yra neįgalus, kad jis nesveiko proto, kad jis gydėsi Amerikos klinikose, kad jis negali patenkinti savo jaunos žmonos. Šių žinučių mobiliajame telefone ji neišsaugojo, nes praėjo jau labai daug laiko. Kaip ji su vyru pradėjo tvarkytis vandens gręžinio dokumentus, kaimynas N. M. jai pasakė, kad jam skambino J. M. ir pareiškė, kad areštavo jų gręžinį ir kad G. N. reikalauja iš jos 10 000 Lt. Jos vyrą J. M. labai daug kartų apkalbėjo. Su J. M. ji nebendrauja, nes ji pradėjo juos provokuoti. J. M. vyras yra atsiprašęs jos vyro G. N. dėl savo žmonos elgesio. Apie tai ji sužinojo iš savo vyro. 2010 m. J. M. nebuvo pas juos atėjusi, paskutinį kartą su J. M. apie gręžinį kalbėjo prieš ketverius metus.

Liudytojas N. M. paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kad praeitais metais J. M. pranešė, kad ji buvo prisijungusi prie gręžinio, kad nori legalizuoti savo teises. J. M. jam paskambino 2010 metų lapkričio mėnesio pabaigoje ir pasakė, kad gręžinys bus areštuotas arba jau yra areštuotas ir kad G. ir N. N. reikalauja 10 000 Lt už tai, kad ji galėtų prisijungti. Negali patvirtinti to, kad J. M. būtų įžeidinėjusi G. N. Jam yra žinoma, kad tarp J. M. ir G. N. yra kilęs konfliktas dėl nuosavybės teisių, kuris perėjo prie asmeninių santykių.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis neprisimena, kada jo žmona J. M. buvo įžeista. To įvykio jis nematė, žino apie jį tiek, kiek jam pasakojo žmona. Su G. N. jis nebendrauja. Nesutarimai su juo prasidėjo senokai, turėjo ir darbinių nesutarimų. Už vandenį moka kaip ir visi kaimynai.

Teisiamajame posėdyje buvo perklausytas nukentėjusiosios – privačios kaltintojos pateiktas garso įrašas (esantis DVD plokštelėje „Verbatim DVD+R), iš kurio buvo girdėti asmenų pokalbis dėl gręžinio legalizavimo, peraugęs į konfliktą. Iš pokalbio girdėti, kad konflikto tarp moters ir vyro metu yra vartojami necenzūriniai žodžiai.

Iš 2012-04-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-3149(11) matyti, kad tirti pateiktame garso įraše, esančiame DVD plokštelėje „Verbatim DVD+R“, yra užfiksuoti trijų asmenų balsai. Minėtame garso įraše yra užfiksuotas J. M. balsas, tačiau į klausimą, ar tirti pateiktame garso įraše yra užfiksuotas G. N. balsas, kategoriškai atsakyti negalima (tai tik tikėtina). Garso įrašas yra ištisinis, nesumontuotas, jame nėra trynimo požymių, įrašas nebuvo stabdytas įrašymo darymo metu, padarytas vienu garsą įrašančiu įrenginiu. Garso įrašas nuo pradžios iki 1 min. 28 sek. Vyksta atviroje aplinkoje (lauke), nuo 1 min. 28 sek. Iki 17 min. 26 sek. – uždaroje patalpoje, o nuo 17 min. 26 sek. Iki įrašo pabaigos, t.y. 18 min. 01 sek. – vėl atviroje aplinkoje (lauke). Kada padarytas pateiktas garso įrašas, atsakyti negalima (b.l. 14-152).

Iš 2010-07-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą N. N. ir G. N. atžvilgiu pagal J. M. pareiškimą dėl jos įžeidimo bei turto prievartavimo (b.l. 4).

Iš 2000 m. lapkričio 20 d. susitarimo matyti, kad tarp G. M., B. S., J. V., V. J., T. S., T. K. buvo sudarytas susitarimas dėl gręžtinio šulinio įrengimo ir susitarta, kad juo minėti asmenys naudosis bendrosios dalinės nuosavybės teise (b.l. 5-6).

Iš 2010-12-16 G. N. skundo – prašymo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai matyti, kad G. N. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. J. M. atžvilgiu ir savavališkos statybos akto ir administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl savavališkos statybos be projekto surašymo (b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl artezinio gręžinio vyksta teisminiai ginčai (b.l. 48-54, 90-94).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1182-600/2012 atmestas ieškovės J. M. ieškinys atsakovams T. K., B. S., V. J., T. S., J. V., G. M. dėl ieškovės prisijungimo prie artezinio gręžinio teisėtumo bei pripažinimo esamo artezinio gręžinio bei vandens tiekimo tinklo bendraturte. Minėtas sprendimas buvo apskųstas ir 2012-05-23 su apeliaciniu skundų išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išteisina G. N. iš jam pareikšto kaltinimo, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Teismų praktika sako, kad įžeidimas žodžiu, veiksmu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ir kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (baudžiamoji byla 2K-269/2005).

J. M. kaltino G. N. tuo, kad jis 2010 m. birželio mėnesio pradžioje savo ir N. N. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo žmonos N. N. akivaizdoje J. M. vadino vagimi, jos atžvilgiu vartojo daug necenzūrinių žodžių. Nei iš teisme perklausyto garso įrašo, nei iš teisme apklaustų liudytojų parodymų teismas negali daryti besąlyginės išvados, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nukentėjusioji buvo įžeidinėjama kaltinamojo. Nukentėjusioji J. M. parodė, jog ji, norėdama susitarti su G. N. ir N. N., nuėjo pas juos į namus, tačiau ten G. N. savo sutuoktinės N. N. atžvilgiu pavadino ją vagimi ir jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Teismas vien nukentėjusiosios parodymais negali grįsti kaltinimo, kadangi jie besąlygiškai nepagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis. Nukentėjusiosios parodymų nepatvirtino kiti teisme apklausti liudytojai: N. N., N. M., A. M. Liudytoja N. N. paaiškino, jog tai pati J. M. šmeižė G. N., rašė jam įžeidžiančias žinutes. Liudytojas N. M. negalėjo patvirtinti, kad G. N. būtų įžeidinėjęs J. M. Liudytoju apklaustas nukentėjusiosios vyras A. M. apklausos metu paaiškino, jog paties įvykio jis nematė ir apie įžeidinėjimus žino tik iš žmonos J. M. pasakojimo. Perklausius garso ašarą buvo girdėti, kad jame užfiksuotas asmenų pokalbis, kurio metu vartojami necenzūriniai (daugiausia bendro pobūdžio) žodžiai, tačiau teismas negali daryti besąlyginės išvados, jog tuos žodžius pasakė G. N. J. M. atžvilgiu, kadangi, kaip nurodyta ir ekspertizės akte Nr. 11-3149(11), į klausimą, ar garso įraše užfiksuotas G. N. balsas, kategoriškai negalima atsakyti. Be to, tiek kaltinamasis G. N., tiek liudytoja N. N. teismui išreiškė abejones dėl garso įrašo darymo meto. G. N. teigimu, nėra aišku, kada padarytas minėtas garso įrašas, kadangi nukentėjusiosios nurodytu laiku jis su ja nekalbėjo, jokių pokalbių tarp jų nebuvo. Be to, tiek G. N., tiek N. N. paaiškino, jog įrašas buvo daromas jiems nežinant, o tą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati J. M. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas neatsako į klausimą, kada buvo padarytas tirti pateiktas garso įrašas, besąlygiškos išvados, kad įrašas buvo padarytas nukentėjusiosios nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, daryti negalima. Jokių kitų kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų nukentėjusioji – privati kaltintoja teismui nepateikė.

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, t.y. iš kaltinamojo G. N., nukentėjusiosios J. M., bei apklaustų teisme liudytojų parodymų, taip pat prokuratūros nutarimo, procesinių teismų sprendimų, kitoje byloje esančių duomenų darytina išvada, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra kilęs tarpusavio konfliktas, susijęs su arteziniu gręžiniu bei kitais asmeniniais dalykais. Atkreiptinas dėmesys, jog J. M. bei G. N. nesutaria dėl artezinio gręžinio, tarp jų vyksta konfliktai, šiuo metu nagrinėjamas ir civilinis ginčas teismine tvarka. Pažymėtina, jog LR BK 155 str. numato atsakomybę tam, kuris tyčia viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Privati kaltintoja – nukentėjusioji J. M. teigia, kad kaltinamasis G. N. ją įžeidė pavadindamas vagimi, sakydamas jos atžvilgiu kitus necenzūrinius žodžius. Tačiau G. N. teigė, jog jis J. M. nei vieno pokalbio metu neįžeidė, to net nesiekė. Kaltinamasis pabrėžė, kad jis nei vieno pokalbio metu neadresavo keiksmažodžių būtent nukentėjusiajai, nesiekė jos įžeisti ar užgauliai pažeminti. Teismas tiki tokiais kaltinamojo parodymais, kadangi jokių įrodymų apie tai, kad kaltinamasis niekino privačią kaltintoją - nukentėjusiąją, užgauliai atsiliepė apie ją, byloje nėra. Teismas G. N. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo negali grįsti prielaidomis, o visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. N. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių, ir jis yra išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

J. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusioji J. M. pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą už gynybą, prašydama šias išlaidas – 1500 Lt priteisti iš kaltinamojo G. N. Atsižvelgiant į tai, kad G. N. šioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismui pateikta CD laikmena saugotina byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios J. M. prašymą priteisti 1500 bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Teismui pateiktą CD laikmeną saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.