Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-856/2012

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00097-2010-4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

J. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d., 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, G. N. ir jo sutuoktinės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išvadino J. M. vagimi, pareikšdamas, kad ji jau dešimt metų vagia vandenį, jos atžvilgiu vartojo daug necenzūrinių žodžių.

Apeliantės nuomone, skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas, pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso normas. Analizuojant teismo posėdžio metu duotus liudytojų: N. M., A. M., N. N., paties G. N. bei nukentėjusiosios J. M. parodymus, taip pat, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, akivaizdu, kad teismas kritiškai neįvertino šių parodymų, jų suderinamumo tarpusavyje bei su ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu, taip pat, atskirai neanalizavo ir paties ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų duomenų, aiškiai nustatoma ne tik faktinė aplinkybė - konflikto tarp J. M. ir G. N. buvimas, bet ir aplinkybė, kad G. N. turėjo motyvus reikšti savo agresyvumą, siekius pažeminti J. M.. Toks G. N. elgesys sietinas su J. M. siekiu tapti artezinio gręžinio, kuris yra įrengtas G. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bendraturte ir dėl to pradėtos civilinės bylos.

G. N., esant pokalbio metu N. N., viešai pavadino apeliantę „vagimi”, t.y. viešai pažemino J. M.. Be to, jis, iš neapykantos J. M. dėl jos paduoto ieškinio pripažinti bendraturte, tyčia, jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, suprasdamas, kad jų vartojimas bendravimo metu turi įskaudinti bei pažeminti J. M.. Apeliantė pateikė teismui garso įrašą, kuriame yra užfiksuoti G. N. pasisakymai jos atžvilgiu, - G. N., neginčijant įrašo turinio, iškėlė teisme versiją, kad pats įrašas gali būti sumontuotas. Fonoskopinės ekspertizes atlikimo metu nustatyta, kad garso įrašas nesumontuotas, t.y. tikras. Pats G. N. savo necenzūrinių žodžių vartojimą ne tik pripažino teismo metu, bet ir bandė jų vartojimą pateisinti tuo, kad jie nėra adresuoti konkrečiai J. M., bet yra jam įprastas ir priimtinas kasdieninis bendravimas, nes jis pastoviai vartoja necenzūrinius žodžius, net bendraujant su savo sutuoktine. Bet, toks pasiteisinimas, apeliantės įsitikinimu, vertintinas kritiškai ir priimtinas tik kaip siekis išvengti atsakomybės. Per visą teismo procesą jis nė karto nepavartojo necenzūrinių žodžių, kas visiškai paneigia jo teiginį apie tokį jam būdingą bendravimą. Todėl teismo vertinimas, kad „kaltinamasis teigia, jog jis J. M. nei vieno pokalbio metu neįžeidė, to net nesiekė. Kaltinamasis pabrėžė, kad jis nei vieno pokalbio metu neadresavo keiksmažodžių būtent nukentėjusiajai, nesiekė jos įžeisti ar užgauliai pažeminti.” - pagrįstas tik kaltinamojo tvirtinimu ir nėra teismo įvertintas kompleksiškai su kitais įrodymais bei aplinkybėmis, patikrintas ir išanalizuotas visų duomenų kontekste.

Teismas pasisakydamas apie tai, kad visi bylos neaiškumai ir netikslumai traktuojamos kaltinamojo naudai, iš esmės, įvertino ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad vyriškas balsas tyrimui pateiktame garso įraše „galimai” priklauso kaltinamajam G. N.. Tačiau teismas, įvertindamas žodį „galimai” kaip abejonę kaltinamojo naudai, neatliko privalomo patikrinimo ir ekspertizės akto išvadų analizės kompleksiškai, kuo pažeidė BPK 20 str. reikalavimus dėl įrodymų vertinimo.

Privataus kaltinimo byloje Nr. PK-26-111/2012 nustatyta, kad 2010 m. birželio mėn. pradžioje tikslios datos byloje nenustatyta, kaltinamasis G. N. pavadino J. M. „vagimi” bei vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, t.y G. N. įvairiais žodžiais išplūdo J. M. bei nepadoriai, užgauliai formuluojant, neigiamai apibūdino J. M. ir taip žemino jos orumą. Minėtoje byloje nustatyta, kad G. N. J. M. viešai pažemino pavadindamas „vagimi”. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje, - toks apibūdinimas yra padarytas N. N. akivaizdoje. Būdama G. N. sutuoktinė, N. N. nepatvirtino teismui, kad G. N. necenzūrinius žodžius vartojo J. M. atžvilgiu, tačiau tokie parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja teismui pateiktam garso įrašui. Žodžius, užgauliai žeminančius J. M., G. N. pasakė kitų žmonių akivaizdoje, jiems girdint, t.y. viešai.

Nepadoriai apibūdindamas J. M., girdint kitiems žmonėms, kaltinamasis G. N. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusiąją, ir to norėjo, taigi - veikė tiesiogine tyčia, ir taip elgtis turėjo teismo metu nepaneigtą motyvą.

Teismas kritiškai neįvertino G. N. versijos apie tai, kad necenzūrinių žodžių vartojimas yra jam būdingas ir įprastas, dėl ko šie keiksmažodžiai negali būti vertinami kaip adresuoti konkrečiai nukentėjusiajai, o aplinkybių, kada J. M. buvo pavadinta „vagimi”, pripažinimas, liko teismo neįvertintas.

Taigi, apeliantės įsitikinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-21 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei įrodymų vertinimo, dėl bylos netinkamo ištyrimo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl nuosprendžio parėmimo prielaidomis.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintasis prašo atmesti privačios kaltintojos J. M. apeliacinį skundą ir iš jos jo naudai priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Išteisintojo nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis nepadarė nusikalstamos veikos, kurios padarymu jį kaltina apeliantė. Pati J. M. jo atžvilgiu elgiasi nusikalstamai.

Išteisintasis atsikirtime nurodo, jog 2005-03-07 jis su žmona N. N. J. M. kaiminystėje pirko namų valdą su žemės sklypu ir jame esančiu arteziniu gręžiniu. J. M. savavališkai be jų leidimo ir be projekto nuo jo sklype esančio artezinio gręžinio iki savo namų po žeme paklojo vamzdžius, kuriais be jų sutikimo savavališkai ir neatlygintinai naudojosi jų arteziniame gręžinyje išgaunamu vandeniu, už kurį ji niekam nieko nemokėjo. Toks E. M. savavaliavimas trukdė jam ir jo žmonai deramai naudotis jų nuosavybe. Kai jis pareikalavo, kad J. M. mokėtų už vandenį ir naudojimąsi jų žemėje esančiu arteziniu gręžiniu, J. M. pradėjo jį šantažuoti.

Išteisintasis nurodo, jog jis niekada neturėjo tikslo įžeisti J. M. ir jos neįžeidė, bet, pasirodo, J. M. įrašinėdavo jo ginčus su žmona, darydama įrašus per jų namo langus. J. M. teismui be įrašymo datos pateiktas įrašas, kuriame girdisi jos pačios balsas, yra padarytas slapta, be N. N. ir kitų asmenų sutikimo, todėl jis yra neteisėtas ir nelegalus. Teismo proceso eigoje J. M. nuolat kaitaliojo savo paaiškinimus - sakė, kad pokalbis įrašytas gegužės mėnesio pabaigoje, vėliau sakė, kad birželio mėnesio pradžioje, o po to teismui vėl aiškino, kad pokalbis buvęs gegužės mėnesio pabaigoje. Aš tokio pokalbio, koks pateiktas įraše, neprisimenu, nes jo nebuvo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-13 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, ar pateiktame įraše yra jo, G. N. balsas, ekspertas tiksliai nurodyti negali, kada padarytas pateiktas garso įrašas, ekspertas taip pat negali atsakyti. Iš viso neaišku, kada ir kokiu tikslu J. M. darė įrašą, kuriame ekspertizė konstatavo esant J. M. balsą. Įraše girdėti, kaip J. M. šantažuojančiai klausia, kiek N. nori pinigų, o N. N. atsako, kad iš jos jokių pinigų nenori, nors teismo proceso metu J. M. aiškino, kad N. gręžinys nepriklauso. Jei gręžinys N. N. tada nepriklausė, tai kokiu tikslu J. M., neteisėtai įrašinėdama savo klausimus, provokavo N. N., kiek ši norinti pinigų? Išteisintojo įsitikinimu, J. M. siekė neteisėtai gauti jo ir N. N. gręžinio dalį.

Teismo posėdžio metu privati kaltintoja prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privačios kaltintojos apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, ko pasėkoje pagrįstai G. N. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų visuma nėra neginčijamai įrodyta, jog G. N., savo sutuoktinės N. N. akivaizdoje išvadindamas J. M. vagimi ir jos atžvilgiu vartodamas daug necenzūrinių žodžių, ją taip viešai žodžiu įžeidė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.

Privati kaltintoja J. M. privataus kaltinimo skunde, paaiškinime, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji buvo nuėjusi pas kaimynus N. geranoriškai išsiaiškinti dėl gręžinio. G. N. savo žmonos akivaizdoje ją įžeidinėjo, išsakydamas jos atžvilgiu daug necenzūrinių žodžių bei išvadindamas ją vagimi. J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tai įvyko 2010 metų birželio mėn. pradžioje, darbo dieną, kurią tiksliai dieną neprisimena, po pietų, apie 4 val., N. namuose.

Kita vertus, iš G. N. paaiškinimų, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog jis niekada nei savo žmonos akivaizdoje, nei kitų žmonių akivaizdoje neįžeidė J. M. ir neturėjo tikslo ją įžeisti. Jis neprisimena, kad 2010 metais su J. M. būtų vykęs įraše užfiksuotas pokalbis. J. M. atžvilgiu jis jokių žodžių nevartojo. Jeigu ir vartojo jis kada necenzūrinius žodžius, jie buvo pavartoti ne J. M. atžvilgiu. G. N. parodė ir tai, jog jie su J. M. jau trys metai yra susipykę, nebendrauja. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. N. taip pat nurodė, jog 2010 m. J. M. pas juos nebuvo atėjusi, ji su ja apie gręžinį paskutinį kartą kalbėjo prieš keturis metus, kada jos susibarė. Prieš keturis metus su J. M. konfliktų buvo daug, todėl jie ir nutraukė su ja bendravimą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas privačios kaltintojos J. M. sutuoktinis A. M. nurodė, jog kada buvo jo žmonos J. M. įžeidimas, jis neprisimena, nes jam atrodo, kad tą dieną jis dirbo. Paties įvykio jis nematė, žino tiek, kiek jam papasakojo žmona.

Pažymėtina tai, jog vien tik privačios kaltintojos J. M. parodymų nepakanka, kad G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. Įrodinėjant kaltinimo dėl BK 155 str. 1 d. numatytos veikos padarymo pagrįstumą yra surinkta kaltinančių duomenų (J. M. parodymai, J. M. padarytas garso įrašas ir kt.), tačiau yra ir G. N., N. N. parodymai, kuriais neigiamas 2010 m. birželio mėn. pradžioje vykusio pokalbio, kurio metu neva tai buvo įžeidinėjama J. M., faktas. Esant tokiai situacijai, daryti išvadą, kad tam tikru laiku, tam tikroje vietoje ir tam tikro turinio pokalbis įvyko, galima tik turint patikimų argumentų, paneigiančių nepripažįstančių pokalbio fakto asmenų teiginius.

J. M. padarytame ir teismui pateiktame garso įraše užfiksuota informacija nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, nėra patikimas įrodymas, patvirtinantis apeliantės parodymus, paneigiantis G. ir N. N. parodymus bei tuo pačiu patvirtinantis G. N. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad fonoskopinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog tyrimui pateiktas garso įrašas, esantis DVD plokštelėje „Verbatim DVD+R”, yra ištisinis, nesumontuotas, jame nėra trynimo požymių, įrašas nebuvo stabdytas įrašo darymo metu, įrašas padarytas vienu garsą įrašančiu įrenginiu. Tiriamajame garso įraše yra užfiksuoti trijų asmenų balsai. Garso įrašas nuo pradžios iki 1 min. 28 sek. vyksta atviroje aplinkoje (lauke), nuo 1 min. 28 sek. iki 17 min. 26 sek. – uždaroje patalpoje, o nuo 17 min. 26 sek. iki įrašo pabaigos, t.y. iki 18 min. 01 sek. – vėl atviroje aplinkoje (lauke), kai tuo tarpu iš J. M. parodymų seka, jog pokalbis, kurio metu G. N. neva tai ją įžeidinėjo, vyko N. namuose. Tyrimo metu kategoriškai nustatyta, jog tyrimui pateiktame garso įraše, esančiame DVD plokštelėje „Verbatim DVD+R”, yra užfiksuotas J. M. balsas, tačiau padaryta tik tikėtino pobūdžio išvada, kad minėtame garso įraše yra užfiksuotas G. N. balsas. Ekspertizės akte nurodyta, jog tiriamajame garso įraše užfiksuotas pokalbis vyksta pakeltu tonu, emocingai, identifikuojamo vyro kalba daugelyje vietų yra užribojama, o išrinktos kokybiškos ir adekvačios kalbinės medžiagos kiekis nėra pakankamas tam, kad būtų galima atlikti palyginamuosius statistikinius akustinius – parametrinius tyrimus. Dėl šių priežasčių identifikuojant G. N. tikėtina išvada padaryta tik iš audityvinės analizės. Be to, fonoskopinės ekspertizės aktu nenustatytas pateikto tirti įrašo padarymo laikas, tai yra nepaneigti G. N. ir N. N. parodymai, jog 2010 m. birželio mėnesio pradžioje vykusio pokalbio su J. M., kurio metu neva tai G. N. įžeidinėjo J. M., nebuvo. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog įrašytos informacijos patikimumas kelia abejonių, informacijos neįmanoma patikrinti, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalis. Baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pašalinti šių abejonių neįmanoma – nėra jokios tikimybės, kad skiriant naujas fonoskopines ekspertizes ar atliekant kokius nors kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus galėtų būti gaunami kokie nors reikšmingi bylai duomenys.

Kitų duomenų, patvirtinančių apeliantės parodymus ir tuo pačiu G. N. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra. Byloje liudytoju apklausto N. M. parodymais nustatyta tik tiek, kad tarp J. M. ir G. bei N. N. yra kilęs ginčas, konfliktas dėl gręžinio, minėtas liudytojas apie nagrinėjamą įvykį, kurio metu G. N. neva tai įžeidė J. M. nieko nežino ir apie tai teismui negalėjo nieko paaiškinti.

Apeliantė skunde nurodo, jog G. N. iš neapykantos jai dėl jos paduoto ieškinio pripažinti bendraturte, tyčia, jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, suprasdamas, kad jų vartojimas bendravimo metu turi įskaudinti bei pažeminti ją. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis J. M. civilinis ieškinys dėl jos pripažinimo artezinio gręžinio bendraturte (civilinė byla Nr. 2-1182-600/2012) Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas 2011 m. sausio 24 d., kai tuo tarpu įvykis, kurio metu apeliantė neva tai buvo įžeidinėjama G. N., pastarosios teigimu, buvo 2010 m. birželio mėnesio pradžioje.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą” 3.1.8. punkto nuostatas, jog ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, konstatuoja, jog G. N. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 155 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privačios kaltintojos J. M. apeliacinį skundą atmesti.