- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-710-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32966-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. B., UAB „Group Europa investment“, UAB „Europa group“
- Atsakovas
- M. J., V. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., UAB „Group Europa investment“, UAB „Europa group“ ieškinį atsakovams M. J. ir V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
ieškovai A. B., UAB „Group Europa investment“, UAB „Europa group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų M. J. ir V. J. 2013-06-11 sudarytą povedybinę turto pasidalijimo sutartį ir taikyti restituciją šiuo sandoriu pasidalyto turto, kurio vertė siekia 1 960 019,60 Lt. Ieškovas A. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
atsakovų 2013-06-11 sudarytos povedybinės turto pasidalijimo sutarties galiojimo sustabdymą;įrašą viešame registre dėl atsakovų 2013-06-11 sudarytos povedybinės turto padalijimo sutartimi pasidalinto turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo;draudimą atsakovams dalyvauti bet kokiose sandoriuose ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kuriais būtų perleistas po 2013-06-11 sudarytos povedybinės turto padalijimo sutarties sudarymo sutuoktinių įgytas turtas ir (ar) bet kokiu būdu būtų apribotos nuosavybės teisės į šį turtą, ir (ar) būtų sumažinta jo vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nenumato CK 3.65 str. (CPK 384 str. 5d.). CK 3.102 str. 2 d. numato, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Įstatymas nenumato jos galiojimo sustabdymo iki ji nėra nuginčyta, kaip ir įrašo viešame registre (vedybų registre) apie jos sustabdymą. Atsakovų sudaryta sutartis neturi piniginės išraiškos, nes yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu. Teismas sprendė, jog priėmus ieškovui palankų sprendimą ir pripažinus vedybų sutartį visiškai ar iš dalies negaliojančia, jį pilnai bus galima įvykdyti, nes tada sutuoktinių (atsakovų) įgytam iki santuokos ir santuokoje turtui būtų taikomas įstatyminis, o ne sutartinis turto teisinis režimas. Kokia yra sutuoktinių turimo turto vertė ir ar jie kaip sutuoktiniai turi atlyginti ieškovui jo nurodytą 1 960 019,60 Lt žalą ir ar yra pagrindas taikyti, pripažinus sutartį negaliojančia, restituciją nurodytai sumai bus galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civ. byla Nr. 2-3975-656/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. B., UAB „Aderas“, M. J., UAB „TENISO PASAULIS“, UAB „SITIS“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nuostolių atlyginimo ir uždraudimo atlikti veiksmus. Šioje byloje ieškinio suma yra taip pat 1 960 019,60 Lt, ginčijami atsakovo M. J. veiksmai, kurie nurodomi kaip atlikti neteisėtai ir kildinami iš tų pačių jo atliktų veiksmų kaip ir pareikštame ieškinyje dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje jau yra pritaikytos atsakovo M. J. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jo turtas šiai sumai. Todėl atsakovas jau nebeturi galimybės perleisti savo turimo turto tretiesiems asmenims ar atlikti kokių tai perleidimo sandorių su šiuo turtu. Be to ir ieškovo turtiniai reikalavimai abiejuose bylose yra nurodyti vienodi, t.y. 1 960 019,60 Lt, tik šią sumą prašoma priteisti iš skirtingų atsakovų. Taigi teismas sprendė, kad atsakovo kaip sutuoktinio veiksmai disponuojant turimu santuokinių turtu yra jau apriboti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-3975-656/2014.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog tai, kad byla yra priskirtina šeimos bylų kategorijai neeliminuoja teismo teisės taikyti ir kitas nei CK 3.65 str. nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to CPK 145 str. 1 d. 13 p. numato, kad laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi diskrecijos teisę pritaikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri sudarytų sąlygas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovo vertinimu ieškovams palankaus teismo sprendimo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina nebus galima įvykdyti, nes atsakovė V.J. S. galiojimo metu gali perleisti ar apsunkinti pagal Sutartį jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai, kad tokiam turtui, sutartį pripažinus negaliojančia, jau būtų taikomas ne sutartinis, bet įstatyminis turto teisinis rėžimas, neturi jokios reikšmės, nes pats turtas sprendimo įsiteisėjimo metu jau gali būti perleistas ar apsunkintas. Pažymėjo, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas nėra tapatus reikalavimui civilinėje byloje Nr.2-3975-656/2014. Be to minėtoje byloje teismas yra priėmęs nutartį dėl M. J. turto arešto, kai šiuo atveju ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik M. J., bet ir jo sutuoktinės Vilmos J. S. pagrindu padalinto turto atžvilgiu bei įpareigoti atlikti įrašą vedybų sutarčių registre. Pažymėjo, jog ieškovo pareikšto ieškinio tikslas – nuginčyti atsakovų sudarytą sutartį, kuri aiškiai sudaro galimybes turtą, kuris būtų M. J. dalinė nuosavybė, perkelti jo sutuoktinei V. J., taip išvengiant atsakomybės už M. J. padarytą žalą, atlikus neteisėtus veiksmus perkeliant verslą iš bendrovių į UAB „Adera“. Ieškovo reikalavimas šioje byloje yra neturtinis ir teismo minima 1 960 019,60 Lt suma kaip analogiška kitai teismo minėtos bylos reikalavimo sumai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje dėl to laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Be to Lietuvos apeliacinio teismo 2014-006-19 nutartimi civ.b. Nr.2-1007/2014 buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant, kad ieškovo A. B. turtinio 1 960 019,60 Lt dydžio reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. turtą lygiomis dalimis – kiekvienam iš atsakovų areštuoti turto už 653 339,87 Lt. Teismo minima 1 960 019,60 Lt suma nėra svarbi taikant laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nes ieškovas neprašo areštuoti atsakovų turto už atitinkamą sumą.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB „Europa group“ ir UAB „Group Europa Investment“ atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, esant poreikiui, gali taikyt ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos ieškinyje nurodytam tikslui pasiekti. Ieškovas pagrindė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien atsakovo turto areštas neužtikrina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi šioje byloje atsakovai yra du, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų atsakovų atžvilgiu, kitu atveju tos priemonės netektų prasmės, nesuvaržytasis atsakovas galėtų pilnai disponuoti turtu, kuris galimai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tad šiuo būtų pažeistas ieškovo, kaip kreditoriaus interesas.
A. V. J. ir M. J. atsiliepimu prašė ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl 2014-10-13 nutarties atmesti ir 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis turi reikalavimo teisę į atsakovus, kas patvirtina, jog ieškinys yra nepagrįstas, o taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai ieškinys akivaizdžiai negali būti patenkintas būtų neteisinga ir neteisėta atsakovų atžvilgiu. Patenkinus ieškinį ieškovo neva egzistuojančias netiesiogines reikalavimo teises į M. J. būtų tik sunkiau įgyvendinti, nes sumažėtų jo turto masė, kadangi dalis turto nuginčijus povedybinę sutartį taptų atsakovės. Tuo tarpu atsakovė nieko nėra įgijusi, tad nuginčijus povedybinę sutartį dalis M. J. buvusio asmeninio turto galėtų būti panaudojama sutuoktinės V. J. prievolėms įvykdyti. Povedybinės sutarties galiojimo sustabdymas reikštų tai, jog visas vėliau įgytas atsakovų turtas būtų jų bendra jungtinė nuosavybė t.y. M. J. kaip skolininko mokumas mažėtų, nes V. J. nieko neįgyja, o M. J. naujai įgytas turtas taptų ir V. J. nuosavybe. Akivaizdu, jog ieškinio reikalavimu deklaruojami ieškovo interesai neatitinka tikrųjų ieškovo interesų ir, kad šia byla jis siekia daryti spaudimą M. J. kitoje civilinėje byloje Nr.2-3975-656/201 nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, kur M. J. taip pat patrauktas atsakovu. Pažymėjo ir tai, jog atsakovai jokio turto nepasidalino, o tik nustatė turto paskirstymą į ateitį, taigi ieškovo suformuotas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas įvykdyti. Pažymėjo ir tai, jog įstatymas nenumato vedybinės sutarties galiojimo sustabdymo iki ji nėra nuginčyta, kaip ir įrašo viešame registre apie jos sustabdymą, galimybės. Nurodė, jog vienintelis turtas, kuris buvo įgytas sudarius povedybinę sutartį yra šiuo metu apsunkintas butas, esantis Architektų g. 9-50, Vilniaus m., tad disponavimas šiuo turtu jau yra apribotas. Taigi šiuo atveju bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, ieškovo interesų tai iš esmės nekeičia, nes jokio turto kuriam reikėtų taikyti atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės rėžimą – nėra. Tokį rėžimą pritaikius vienintelei M. J. asmeninės nuosavybės teise įgytai ½ buto, esačio Architektų g. 9-50, Vilniaus m., ieškovo tariamas interesas ne tik kad nebūtų užtikrintas labiau, bet priešingai – užtikrintas mažiau.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovai A. B., UAB „Group Europa investment“, UAB „Europa group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančia atsakovų M. J. ir V. J. 2013-06-11 sudarytą povedybinę turto pasidalijimo sutartį ir taikyti restituciją šiuo sandoriu pasidalyto turto. Tuo pačiu ieškovas A. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovų 2013-06-11 sudarytos povedybinės turto pasidalijimo sutarties galiojimo sustabdymą; įrašą viešame registre dėl atsakovų 2013-06-11 sudarytos povedybinės turto padalijimo sutartimi pasidalinto turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo; draudimą atsakovams dalyvauti bet kokiuose sandoriuose ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kuriais būtų perleistas po 2013-06-11 sudarytos povedybinės turto padalijimo sutarties sudarymo sutuoktinių įgytas turtas ir (ar) bet kokiu būdu būtų apribotos nuosavybės teisės į šį turtą, ir (ar) būtų sumažinta jo vertė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turto atžvilgiu. Pažymėtina, jog šalių sudaryta sutartis, tol kol nėra nuginčyta laikytina galiojančia. CK 3.102 str. 2 d. numato, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos t.y. 2013-06-11. Taigi minėta sutartis yra galiojanti, todėl šioje bylos stadijoje kol ginčas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo dar nėra išnagrinėtas iš esmės ir nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, sutarties galiojimo sustabdymas negalimas, tokia laikinoji apsaugos priemonė neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų bei ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, pažeistų atsakovų teisėtus interesus. Be to povedybinės sutarties sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės pasekmė būtų tai, jog visas vėliau atsakovų įgytas turtas būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones faktiškai jau pradinėje bylos stadijoje iš dalies būtų pasiekiamas tikslas, kurio ieškovas tikisi pareikšdamas materialinius teisinius reikalavimus, nors ginčas dar net nepradėtas nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti byla sprendžiama iš esmės. Teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir pripažinus vedybų sutartį negaliojančia, tokį teismo sprendimą bus galima įvykdyti, sutuoktinių įgytam turtui santuokoje būtų taikomas įstatyminis, o ne sutartinis teisinis rėžimas.
Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, jog draudžiamas atsakovų 2013-06-11 povedybine sutartimi pasidalinto turto nuosavybės teisės perleidimas bei draudimą atsakovams dalyvauti bet kokiuose sandoriuose ar imtis kokių kitų veiksmų, kuriais būtų perleistas po povedybinės turto padalijimo sutarties sudarymo sutuoktinių įgytas turtas. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina nebus galima įvykdyti teismo sprendimo, kadangi atsakovė V. J. sutarties galiojimo metu gali perleisti ar apsunkinti pagal sutartį jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kaip matyti iš 2013-06-11 Povedybinės sutarties, Sutarties 4.1 p. šalys susitarė, jog iš esmės bet koks po povedybinės sutarties sudarymo įgytas sutuoktinių turtas yra jų asmeninė nuosavybė. Taigi atsakovai Sutartimi nustatė turto paskirtymą į ateitį, tačiau konkretaus turto nepasidalino. Byloje ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog atsakovė po sutarties sudarymo asmeninės nuosavybe teise yra įgijusi turtą, juo labiau byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog tokį turtą ji gali bandyti paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikyti dar net neįgyto turto atžvilgiu, kuris neaišku ar ateityje bus įgytas, nėra pagrindo, tokiu būdu nepagrįstai būtų ribojama atsakovės teisė įsigyti turto.
Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo kaip sutuoktinio veiksmai disponuojant turimu turtu jau apriboti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civ.b.Nr.2-3975-656/2014. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. B., UAB „Aderas“, M. J., UAB „Teniso pasaulis“, UAB „Sitis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nuostolių atlyginimo ir uždraudimo atlikti veiksmus. Šioje byloje atsakovo M. J. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas siekia daugiau kaip 1,6 milijono litų. Todėl atsakovas nebeturi galimybės perleisti savo turto tretiesiems asmenims. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, vienintelis turtas, kuris buvo įgytas sudarius povedybinę sutartį yra hipoteka apsunkinta ½ dalis buto, esančio Architektų g., Vilniaus m., kuri registruota atsakovo vardu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.