Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotojas S. Š. ir antstolis D. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „MGP Investicija“ kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti antstolio D. B. 2016-05-24 patvarkymą, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; tenkinti pareiškėjo 2016-05-20 skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigoti antstolį atšaukti 2016-04-26 ir 2016-05-26 vyksiančias pareiškėjo turto – transporto priemonės – antrąsias varžytines Nr. 120734 bei paskirti pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-22 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų. Teismas pažymėjo, jog skundo faktiniame pagrinde pareiškėjas nurodo, kad varžytinės, kurias jis skundu reikalauja atšaukti, jau yra pasibaigusios, turtas parduotas varžytinių laimėtojui. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, tuo atveju, jei jis būtų tenkintas, nebūtų realiai įgyvendintas bei nesukurtų jokių naujų teisinių padarinių, nes neįmanoma atšaukti varžytinių, kurios jau yra įvykusios ir pasibaigusios, bei atitinkamai antstolis neturi galimybės disponuoti turtu bei jį vertinti, kuomet jis nebėra skolininko nuosavybė. Tokiu atveju pareiškėjo skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę ginti savo pažeistas teises, pasirinkdamas tinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, tai yra reikalaudamas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu dėl per mažos turto pardavimo kainos ar/ir reikalaudamas priteisti žalą iš antstolio už turto pardavimą nepagrįstai maža kaina ir pan.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „MPG Investicija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodo, jog nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad pasibaigusios varžytinės negali būti atšauktos teismo procesiniu sprendimu. Bendrasis teisės principas numato, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl jeigu pagal suinteresuoto asmens reikalavimą nustatoma, kad jos buvo vykdomos (tęsiamos) pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tokie neteisėti antstolio veiksmai turi būti šalinami. Teismas 2016-05-24 civilinėje byloje Nr. 2YT-24802-466/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė visus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad antstolis neturėjo jokios teisės atlikti jokių vykdymo veiksmų, inter alia, tęsti varžytinių, nes pastaroji nutartis jam pasirašytinai buvo įteikta 2015-05-25, t. y. iki varžytinių pabaigos (2015-05-26). Kadangi 2016-05-24 nutartimi visi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, todėl turtas šiai dienai nėra perduotas antstoliui ar varžytinių laimėtoju paskelbtam A. S. ir nebus perduodamas, kol galios minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Turtas šiai dienai yra skolininko nuosavybė ir jo rinkos vertės nustatymas skiriant ekspertizę yra įmanomas. Teisme yra priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo antstoliui atlikti veiksmus, kuriuo, be kita ko, prašoma įpareigoti antstolį atšaukti turto antrąsias pardavimo varžytynes Nr. 120734 (vykdomosios bylos Nr. 0035/15/00909) arba šias varžytines pripažinti neįvykusiomis. Tuo atveju, jeigu varžytinės bus atšauktos arba pripažintos neįvykusiomis, kad ir kitoje civilinėje byloje, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas galės būti įvertinamas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimas dėl varžytinių atšaukimo ir/ar pripažinimo neįvykusiomis būtų pripažintas pagrįstu, kad ir kitoje byloje, tačiau šioje byloje pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma paskirti ekspertizę, nepriėmus nagrinėti būtų užkirstas kelias tokiam klausimui išspręsti arba pareiškėjas po varžytinių atšaukimo turėtų inicijuoti pakartotinį analogišką procesą, kuriuo vėl prašyti paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tokia situacija yra visiškai nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu. Suinteresuoti asmenys išieškotojas S. Š. ir antstolis D. B. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tuo atveju, jei pareiškėjo reikalavimas būtų tenkintas, jis nebūtų realiai įgyvendintas bei nesukurtų jokių naujų teisinių padarinių, bei šiuo pagrindu neteisėtai atsisakė skundą priimti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė aukščiau pateiktą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos bylos kontekste. Atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ginčo pagrindu, pirmosios instancijos teismas, bandydamas pagrįsti tai, jog pareiškėjo reikalavimo tenkinimo atveju jis nebūtų realiai įgyvendintas bei nesukurtų jokių naujų teisinių padarinių, pasisakė dėl bylos esmės, nurodydamas, kad neįmanoma atšaukti varžytinių, kurios jau yra įvykusios ir pasibaigusios, t. y. bylos faktinių aplinkybių atžvilgiu taikė CPK 703 straipsnio 1 dalį (nors tai eksplicitiškai nenurodyta, tačiau tokią išvadą galima daryti, remiantis pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentavimu), ką teismas galėjo daryti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka dėl pareiškėjui galimai palankaus procesinio sprendimo negalėjimo sukelti materialiuosius teisinius padarinius teismas gali tik išimtinai apsiribodamas pastarųjų padarinių (ne)atsiradimo galimybių analize bei, remiantis ja, padaryta išvada, jog šie padariniai nebūtų sukelti, tačiau tokiai išvadai pagrįsti negali būti atliekamas išsamesnis nagrinėjimas, kuris sąlygotų pasisakymus dėl bylos esmės. Dėl šių priežasčių konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nepagrįstai.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertindamas aplinkybę, kad atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo skundo padavimo termino praleidimo klausimo, nors toks prašymas buvo pareikštas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, pareiškėjo skundą tenkinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.