Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. K., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui M. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti L. K. įmonėje direktore, spec. vidurinio išsilavinimo, duomenų apie jos patraukimą administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., būdama L. K. įmonės savininke - vadove, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, nesudariusi su D. U. ir E. M. rašytinių darbo sutarčių ir apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino ir 2016-02-23 leido D. U. ir E. M. dirbti šakočių pakavimo darbus gamybos ceche, esančiame Šilo g. 11, Šilutės m., taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 ir 95 straipsnių, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 99 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K., apklausta teismo posėdyje, dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 1996-08-27 ji yra L. K. įmonės savininkė – vadovė. 2016 m. vasario mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, į ją kreipėsi sutuoktinio pusbrolis V. U. prašydamas įdarbinti jos individualioje įmonėje dukrą D. U., o 2016-02-21 į ją dėl įsidarbinimo jos įmonėje taip pat kreipėsi jos pusseserė E. M.. Darbo prašomoms moterims pasiūlė pakuoti arba puošti šakočius bei atvykti į įmonę pasižiūrėti kaip atliekami šie darbai. Neprisimena ar D. U. ir E. M. nurodė konkrečią atvykimo į įmonę datą ir laiką. Tik prisimena, kad ji paskambinusi įmonės darbuotojai D. P. pranešė, jog atvyks dvi moterys ir paprašė joms parodyti darbo vietas. D. U. ir E. M. neliepė dirbti konkretaus darbo, o tik leido stebėti siūlomo darbo procesą, susipažinti su galima darbo vieta, kalbos apie darbo užmokestį nebuvo. Nors 2016-02-23 ji buvo nedarbinga, tačiau įmonės vadovės pareigų laikinai niekam neperleido. Šiuo metu D. U. dirba jos įmonėje šakočių pakuotoja.

Liudytoja D. P., dirbanti L. K. įmonėje (duomenys neskelbtini), apklausta teismo posėdyje, parodė, kad 2016-02-23, nuo 13 val. L. K. įmonėje dirbo pakuodamos šakočius D. U. ir E. M., su kuriomis nebuvo sudarytos ir pasirašytos darbo sutartys, ir kurias apmokyti įmonės vadovė paskyrė ją, o minėtoms moterims dirbti padėjo praktikos turinti pakuotoja. Iš viso jos galėjo supakuoti apie 300 šakočių. Apie 13 val. 30 min. į įmonę atvykę valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai rado dirbančias D. U. ir E. M.. Neprisimena ar pastarosios dirbdamos vilkėjo specialius rūbus.

Liudytojos D. P. 2016-02-23 rašytame paaiškinime iš esmės yra nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir teismo posėdyje (b.l. 10).

Liudytoja D. U., šiuo metu dirbanti L. K. įmonėje (duomenys neskelbtini), apklausta teismo posėdyje, parodė, kad jos tėvui tarpininkaujant nusprendė įsidarbinti giminaitės L. K. įmonėje šakočių puošimo ar pakavimo skyriuje. Tuo tikslu 2016-02-23, apie 8 val. ji nuvyko į minėtą įmonę pasižiūrėti darbo vietos. Tuo pačiu laiku ir tikslu atvyko ir E. M.. Abi kreipėsi į įmonės darbuotoją D. P., kuri joms liepė ateiti vėliau, nes darbovietėje nebuvo L. K.. Antrą kartą abi atvyko tą pačią dieną apie 13 val. ir kreipėsi į tą pačią darbuotoją. Nors į įmonę atėjo tik pasižiūrėti darbo vietos ir proceso, tačiau ji su E. M. pamokytos pakavo šakočius, kurių iš viso supakavo apie 200 – 300 vnt., o už pusvalandžio atvykę valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai jas rado dirbančias įmonės patalpoje. Nuo 2016-03-24 pagal darbo sutartį dirba L. K. įmonėje pakuotoja.

Tačiau liudytoja D. U. 2016-02-23 rašytame paaiškinime Institucijos pareigūnui nurodė, kad 2016-02-22 ji ir E. M. susitarė su L. K. dėl darbo pastarosios įmonėje, adresu: Šilo g. 11, Šilutė. 2016-02-23 nuo 8 val. ji su E. M. pradėjo dirbti minėtoje įmonėje šakočių pakuotojomis, šį darbą joms paskyrė L. K.. Supakavo 400 šakočių. Darbo sutarties nesudarė ir dėl atlyginimo nesusitarė, nes dirbo kaip mokinės iki penktadienio, po to spręs dėl įdarbinimo. Be to, paaiškinime nurodė, kad „šiandien turim dirbti nuo 8 - 16 val., nes toks yra darbo laikas.“ (b.l. 8).

Liudytoja E. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad 2016-02-23, 8 val. atėjo į L. K. individualią įmonę apžiūrėti šakočių pakavimo darbo vietą, nes prieš savaitę pati kalbėjosi telefonu su šios įmonės vadove L. K., kuri yra jos pusseserė, dėl galimybės įsidarbinti minėtoje įmonėje. Nurodytu laiku atėjusi susitiko D. U.. Jas pasitikusi įmonės darbuotoja D. P. liepė ateiti apie 13 val., nes darbovietėje nebuvo L. K.. Tą pačią dieną atvykus apie 13 val. D. P. išdavė jai specialius rūbus – chalatą, kepuraitę, bet neprisimena ar tokius pat rūbus gavo ir D. U., bei liepė joms pakuoti šakočius. Ji, nepasirašiusi darbo sutarties su L. K. įmone, kartu su D. U., įmonės darbuotojų, t.y. D. P. ir dar vienos moters, prižiūrimos pakavo iškeptus šakočius, iki kol atvyko valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Šakočių supakavo daug, bet tikslaus skaičiaus nežino. Su L. K. apie atlyginimą iš viso nieko nekalbėjo.

Tačiau liudytoja E. M. 2016-02-23 rašytame paaiškinime Institucijos pareigūnui nurodė, kad 2016-02-22 ji ir D. U. nuėjo darbintis į L. K. įmonę, esančioje: Šilo g. 11, Šilutės m., kurioje joms pasiūlė pakuoti šakočius, nes trūksta darbuotojų, taip pat pasiūlė pasimokyti dirbti šį darbą. 2016-02-23 nuo 8 val. ji su D. U. minėtoje įmonėje pradėjo pakuoti šakočius, kurių abi supakavo 400 vnt. Jas dirbti apmokėti D. P.. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, nes turėjo dirbti iki penktadienio ir nežinojo kaip jai seksis dirbti. Dėl atlyginimo nesitarė, nes dirbo kaip mokinė (b.l. 6).

Liudytoja R. R., Institucijos pareigūnė, apklausta teismo posėdyje, parodė, kad 2016-02-23, apie 13 val. 30 min., pagal gautą informaciją dėl nelegalaus darbo jai su kolega T. L. tikrinant L. K. įmonės patalpas, šakočių gamybos cecho pakavimo skyriuje rado dirbančias D. U. ir E. M., kurias apmokė ir prižiūrėjo paskirtas asmuo. Pastarosios teigė dirbančios be pasirašytų darbo sutarčių, nuo 8 val. ir jau yra supakavusios 300 šakočių bei pridūrė, kad dėl įdarbinimo, konkretaus darbo užmokesčio bus sprendžiama už trijų dienų.

Liudytojas T. L., Institucijos pareigūnas, apklaustas teismo posėdyje, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja R. R. papildydamas tuo, kad paskirta D. U. ir E. M. parodyti darbą moteris paaiškino, jog viskas yra daroma su įmonės vadovės žinia.

Iš 2016-02-23 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0974-0026 matyti, kad tą pačią dieną, apie 14 val., L. K. įmonės šakočių pakavimo patalpose, adresu: Šilo g. 11, Šilutės m., be kitų darbuotojų rastos šakočių pakavimo darbus dirbančios E. M. ir D. U., su kuriomis darbo sutartys nesudarytos ir nepasirašytos, apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nepranešta (b.l. 4, 5).

Iš Integracijos su VSDFV informacinės sistemos - užklausos rezultatų pažymos matyti, kad 2016-02-23 L. K. įmonė su D. U. ir E. M. darbo sutarčių nebuvo sudariusi (b.l. 13-15).

Iš 2016-04-26 VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad individualios įmonės – L. K. įmonės savininkė ir vadovė nuo 1996-08-27 yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24, 25).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. teismo posėdyje pateiktų pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad nuo 2016-01-21 iki 2016-04-26 L. K. dėl ligos buvo nedarbinga (b.l. 27-38).

Iš SoDra duomenų bazės matyti, kad L. K. įmonėje D. U. dirba tik nuo 2016-03-24, o E. M. apskritai niekur nedirbo ir šiuo metu nedirba (b.l. 39, 40).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad L. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole, yra surinkta pakankamai. Nors L. K. teismo posėdyje neprisipažino padariusi teisės pažeidimo pagal kurį jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau jos kaltumą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, iš esmės patvirtina liudytojų R. R. ir T. L. parodymai, liudytojų D. P., D. U., E. M. paaiškinimuose, 2016-02-23 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0974-0026, Integracijos su VSDFV informacinės sistemos - užklausos rezultatų pažymoje ir 2016-04-26 VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išraše užfiksuoti duomenys, kurie tarpusavyje neprieštaringi ir yra vieni kitus papildantys, taip pat iš dalies liudytojų D. P., D. U., E. M., apklaustų teismo posėdyje, parodymai, kurių pagrindu darytina vienareikšmė išvada, kad darbuotojos D. U. ir E. M. pradėjusios dirbti L. K. įmonėje atliko šakočių pakuotojų funkcijas darbdavio naudai, paklusdamos nustatytai darbo organizavimo tvarkai, su darbdaviu – L. K. įmonės vadove L. K., kuri jas nusiuntė į savo individualios įmonės, esančios Šilo g. 11, Šilutė, patalpas, nesudariusios ir nepasirašiusios darbo sutarčių. Byloje nėra duomenų, kad teisės pažeidimo dieną – 2016-02-23 L. K. įmonėje vadovo pareigas laikinai būtų ėjęs kitas asmuo. Šį faktą teismo posėdyje pripažino ir administracinėn traukiama L. K.. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. parodymus ištirtų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojų D. P., D. U. ir E. M. parodymus, duotus teismo posėdyje, – kaip siekimą padėti L. K. šios atsakomybės išvengti.

L. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas). Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2015-04-16 įstatymo Nr. XII-1616 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju L. K. buvo atsakinga už tinkamą įmonės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojoms D. U. ir E. M. būtų leista dirbti tik su jomis sudarius rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV. Byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad L. K. būtų įgaliojusi kitą asmenį organizuoti darbą jos individualioje - L. K. įmonėje, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnyje.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. tvirtinimas, kad leidžiant D. U. ir E. M. susipažinti su galima darbo vieta su pastarosiomis dar nebuvo susitarusios dėl konkretaus darbo užmokesčio, nepanaikina atlygintinumo fakto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje N575-3202/2011).

L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pirmą kartą traukiamą administracinėn atsakomybėn, duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t.y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais L. K. skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, didesnė nei jos minimumas, už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį (1800 Eur x 2 nelegaliai dirbę asmenys = 3600 Eur).

L. K. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, nes byloje nenustatyta jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

L. K. pripažinti kalta pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir paskirti 3600 Eur baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant – „bauda ROIK 16056504711“).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.