- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-12961-476/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01367-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sūnus T. K. a.k. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas T. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. K.. Mama R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Raseinių rajono l-ąjį notarų biurą. Notarų biure paaiškėjo, kad nors jis ir priėmė mamos palikimą, bet to padaryti iki galo negali dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. K.. Jis su mama buvo išsituokęs (duomenys neskelbtini). Jis ir seserys D. J. ir D. J. irgi nesikreipė dėl tėvo turto palikimo. Raseinių rajono l-ojo notarų biuro notarė 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešime nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. K., turto paveldėjimo niekas nesikreipė į Raseinių rajono l-ąjį notarų biurą ir paveldėjimo bylos nėra. Jis turėjo teisę paveldėti savo mirusio tėvo J. K. palikimą, nes jis faktiškai jį priėmė, tačiau jis laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir to jau padaryti nebegali. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po (duomenys neskelbtini) mirusio J. K. mirties, jo palikimą priėmė sūnus T. K..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo D. J. teismo procesinius dokumentus gavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Liudytoja E. K. parodė, kad po tėvo J. K. mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, palikimą priėmė T. K.. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos remontavo, mokėjo mokesčius, jam atiteko namų apyvokos reikmenys.
Liudytoja L. S. parodė, kad po J. K. mirties visu likusiu turtu rūpinosi sūnus T. K.. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jam atiteko namų apyvokos reikmenys, jis mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, jis palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. mirė (duomenys neskelbtini). R. K. ir J. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ištuokos liudijimas. Dėl J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina 2022-09-21 notarės Alinos Saročkaitės pažyma. Iš 2009-05-26 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. K. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas, o J. K. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Butas (duomenys neskelbtini) įgytas gyvenant santuokoje, todėl dalis jo priklauso ir J. K..
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų E. K. ir L. S. parodymų matyti, kad T. K. po tėvo J. K. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jis priėmė visus palikėjui priklausiusius kilnojamuosius daiktus. Be to, jis liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos remontavo, mokėjo mokesčius. Šiuos veiksmus T. K. atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjo J. K. mirties, jo turtą pareiškėjas prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sūnus T. K. a.k(duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjo T. K. priteisti 22,40 eurų pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.