Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-05 · Civilinė byla Nr. e2A-551-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
e2A-551-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00316-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-551-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1201-253/2019 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms viešajai įstaigas (toliau – VšĮ) Šilalės rajono ligoninė ir VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo. 2019 m. liepos 31 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta 2019 m. liepos 23 d. byloje dalyvaujančių asmenų – ieškovės N. R., atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, ADB „Gjensidige“ sudaryta taikos sutartis; civilinės bylos Nr. e2-1201-253/2019 dalis pagal ieškovės N. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės buvo nutraukta. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimą – prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad ieškovė 2018 m. balandžio 27 d., apie 17 val., automagistralėje Kaunas–Klaipėda Šilalės rajone pateko į avariją, kurioje buvo sutrikdyta jos sveikata. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, kurioje jai buvo padaryta stuburo ir kairės rankos plaštakos rentgenograma, pagal ją šioje gydymo įstaigoje buvo padaryta išvada: V piršto proksimalinės falangos lūžis be dislokacijos; kairės rankos plaštaka buvo sugipsuota ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu ieškovė buvo išsiųsta į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę.

3. 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė nuvyko į VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą pas šeimos gydytoją, kuri nusiuntė ją konsultacijai pas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoją ortopedę–traumatologę. Ji, apžiūrėjusi avarijos dieną darytą rentgenogramą, nurodė tą pačią diagnozę – lūžis. Nors po trijų savaičių ta pati gydytoja ortopedė–traumatologė, nuėmusi gipsą, paliko tą pačią diagnozę (lūžis), tačiau situacijai su lūžusiu pirštu tik blogėjant, iš delno pusės pradėjus formuotis guzams, ji kreipėsi į kitas gydymo įstaigas (VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinę polikliniką, VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos kliniką), kuriose tiek pagal avarijos dieną padarytą rentgenogramą, tiek pagal vėlesnę buvo konstatuotas sąnario išnirimas. 2018 m. liepos 13 d. ieškovei buvo atlikta rankos operacija, per kurią piršto sąnario kremzlė buvo pašalinta, o pirštas per pašalintą sąnarį tapo nejudrus.

4. Kadangi ieškovė su VšĮ Šilalės rajono ligonine ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligonine sudarė taikos sutartį, pastarosioms atlyginus jai padarytą neturtinę žalą, ieškovė reiškė reikalavimą tik VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei. Ieškovė nesutiko su šios ligoninės 2018 m. lapkričio 7 d. atsakymu, kad ji į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės buvo pasiųsta tik galvos traumos patikslinimui, todėl tyrimai buvo atlikti tik dėl šios traumos. Ieškovės manymu, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, nes Skubios pagalbos skyriuje pasitikėjo VšĮ Šilalės rajono ligoninės gydytojo nustatyta diagnoze, jos pagrįstumo nepatikrino, sąnario išnirimo laiku nenustatė ir tokiu būdu padarė žalą ieškovei.

Atsiliepimas

5. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Paaiškino, kad po autoįvykio ieškovė pateko į VšĮ Šilalės ligoninę, kurioje jai būtinąją medicininę pagalbą suteikė Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus medikai, kurie diagnozavo V piršto proksimalinės falangos lūžį be dislokacijos ir suteikė skubią pagalbą – mobilizavo minėtą pirštą gipso langete. Šio skyriaus gydytojas, negalėdamas paneigti galvos traumos, pacientę pasiuntė į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę nurodęs, kad nukreipiama galvos kompiuterinei tomografijai ir neurologo konsultacijai. VšĮ Šilalės rajono ligoninės gydytojai siuntime nenurodė jokių indikacijų ar prašymų pakonsultuoti dėl rankos traumos.

6. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Konstatavo, kad ieškovę greitosios pagalbos automobiliu pristačius į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę su VšĮ Šilalės rajono ligoninės siuntimu, pastaroji privalėjo atlikti kompiuterinę tomografiją ir suteikti neurologo konsultaciją, tai ji ir padarė, dėl šių suteiktų paslaugų kokybės ieškovė pretenzijų neišsakė.

9. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojai privalėjo pakartotinai tikrinti ankstesnėje gydymo įstaigoje nustatytą diagnozę dėl rankos traumos, nes būtinoji medicininė pagalba, pradėta teikti VšĮ Šilalės rajono ligoninėje, toliau buvo tęsiama VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje atlikus kompiuterinę tomografiją ir nenustačius aiškių trauminių galvos pakitimų, ieškovė buvo išleista gydytis ambulatoriškai.

10. Byloje kaip liudytojas apklaustas gydytojas O. A. patvirtino, kad Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo dalį „Anamnezė“ jis užpildė remdamasis tiek VšĮ Šilalės rajono ligoninės siuntimu, tiek pačios ieškovės tuo metu išsakomais nusiskundimais. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė (taip pat ir šioje ligoninėje dirbantis gydytojas O. A.) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai suteikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, nes visi ieškovės nurodyti argumentai, detaliai dėstomos aplinkybės apie jos patirtus sunkumus, fizinius skausmus, nukreipti į rezultato, nepateisinusio ieškovės lūkesčių, o ne į proceso vertinimą, nors gydytojo galimybės, taigi, atitinkamai ir profesinė atsakomybė, turi objektyviąsias ribas.

11. Teismas rėmėsi VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadomis, kuriose nurodoma, kad trumpųjų plaštakos kaulų išnirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Teismui nebuvo pagrindo daryti kitų išvadų ir konstatuoti, kad ieškovei kilusias komplikacijas dėl įsisenėjusio lūžusios kairiosios rankos delninio piršto (sąnario) išnirimo, atitinkamai ir kilusią žalą, sąlygojo galbūt netinkami atsakovės medicinos darbuotojų veiksmai. Ieškovės, neturinčios medicininio išsilavinimo, subjektyvus vertinimas, kad tokios pasekmės (dėl nesavalaikio sąnario išnirimo diagnozavimo), kurios yra kilusios, nebūtų atsiradusios, jeigu atsakovės medicinos darbuotojai būtų peržiūrėję VšĮ Šilalės rajono ligoninėje padarytą rankos rentgenogramą ir patikslinę diagnozę, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, ieškovės manymas negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (gydytojų) veiksmų ir atsiradusios žalos.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atmestinas teismo argumentas, kad neva trumpųjų kaulų traumos nėra prioritetinės teikiant būtinąją ar skubią medicininę pagalbą. Jeigu trumpųjų rankos pirštų traumos nėra prioritetinės teikiant būtinąją ar skubią medicininę pagalbą, kokiu tikslu tada buvo daroma ieškovės kairės rankos rentgenograma, ir kodėl trumpojo piršto kaulo lūžis šiuo atveju buvo priskirtas prie diagnozuotinų teikiant būtinąją ir skubią medicinos pagalbą, tuo tarpu atitinkamo trumpojo piršto kaulo išnirimas – nepriskiriamas. Tas faktas, kad buvo atlikta ieškovės kairės rankos rentgenograma ir imtasi veiksmų vienai iš pastebėtų traumų – lūžiui, gydyti, rodo, kad tokios rankos trumpųjų kaulų traumos yra vertinamos ir diagnozuojamos teikiant skubiąją ir būtinąją medicininę pagalbą.

12.2. Jau pačioje pradinėje VšĮ Šilalės rajono ligoninės darytoje rentgenogramoje aiškiai matyti piršto sąnario išnirimas. Rentgenograma su kitais dokumentais buvo įrašyta į skaitmeninę laikmeną ir perduota tolesniam skubios pagalbos teikimui VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė turėjo atlikti šios informacijos įvertinimą, ir pastebėti sąnario išnirimą. Atmestinas teismo sprendimo argumentas, kad neva atsakovė ieškovei turėjo atlikti tik kompiuterinę tomografiją ir suteikti neurologo konsultaciją. Jeigu ieškovė buvo siunčiama tik šiuo tikslu, tada nesuprantama, kodėl kartu su ieškove greitosios medicinos pagalbos medikai perdavė atsakovei ir visą informaciją apie traumuotos rankos gydymą, jos rentgenogramą ir su tuo susijusią informaciją.

12.3. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje papildomai nurodyta, kad VšĮ Šilalės rajono ligoninė šiuo dokumentu kartu perduoda ir siunčia VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei kompaktinį diską(toliau ir CD) su VšĮ Šilalės rajono ligoninėje atlikta rentgenograma, negali būti laikoma nereikšmingu ir tik formaliu dokumentu. Jeigu ši informacija nebūtų susijusi su priežastimi, dėl kurios VšĮ Šilalės rajono ligoninė persiuntė ieškovę VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, tokios perteklinės informacijos šiame akte nebūtų nurodyta.

12.4. Posėdžio metu O. A. nurodė, kad jis į Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę ir kartu pateikiamus dokumentus ir CD nekreipė dėmesio. Toks specialisto požiūris į Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, jos turinį ir kartu pateikiamą informaciją ir nulėmė, kad sąnario išnirimas nebuvo pastebėtas ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Kaip konstatavo teismas savo sprendime, būtinoji medicininė pagalba, pradėta teikti VšĮ Šilalės rajono ligoninėje, toliau buvo tęsiama VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, todėl šis procesas vertintinas, kaip visuma.

12.5. O. A. rekomendacija ieškovei dėl gydytojo traumatologo konsultacijos po 10 dienų, o pablogėjus būklei – nedelsiant kreiptis į priėmimo skyrių, rodo, kad gydytojas O. A. turėjo turėti labai išsamią informaciją apie ieškovės kairės rankos būklę ir ta informacija jam turėjo leisti daryti išvadą, jog skubesnė pagalba nėra reikalinga. Šios aplinkybės paneigia tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas O. A. neva vertino tik ieškovės galvos ir stuburo traumas, taip pat tai paneigia ir teiginį, kad neva VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės gydytojas O. A. nevertino jokios informacijos, susijusios su ieškovės kairės rankos būkle. Tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas O. A. niekur nepažymėjo sąnario išnirimo, rodo, jog jis netinkamai atliko savo pareigas, rekomendacijas dėl tolesnio gydymo teikė net nepatikrinęs jam perduotos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, jos turinio ir kartu pateikiamos informacijos. Netgi pati VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime Komisijai pripažino, kad priėmimo skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas O. A. vertino dviejų Šilalės ligoninės gydytojų (priėmimo skubios pagalbos skyriaus gydytojo chirurgo R. Š. bei radiologo D. T.) išvadas. Taigi, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė vertino ir rankos traumą.

12.6. Byloje nebuvo poreikio ir pagrindo skirti deontologinę ekspertizę, nes tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sąnario išnirimas buvo avarijos pasekmė, taip pat nėra ginčo dėl sąnario išnirimo nediagnozavimo pasekmių, o atsakovė savo poziciją grindžia išimtinai tuo, kad ji iš viso neprivalėjo atlikti jokių diagnozių ar gydymo veiksmų dėl ieškovės kairės rankos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Specialistas V. A. išvadoje konstatavo, kad pervežus pacientę į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kartoti plaštakos rentgenogramos nebuvo būtinumo. Taip pat pažymėjo, kad pacientės nesikreipimas nurodytu terminu į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydytojo ortopedo konsultacijai lėmė tai, jog diagnozė nebuvo patikslinta ir papildyta. Ieškovė delsė laikytis gydytojo O. A. rekomendacijų ir nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga savo sveikatai.

13.2. Ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė specialistų išvadų ir parodymų. Pirmosios instancijos teismas siūlė atlikti deontologinę ekspertizę, tačiau ieškovė jos atsisakė, taip nesistengdama pagrįsti savo teiginių.

13.3. Ieškovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėje nesiskundė dėl rankos būklės, nepateikė jokių prašymų papildomai apžiūrai. Kompiuterinės tomografijos tyrimai parodė, kad galvos pažeidimų nėra, todėl ieškovės parodymai, jog ji nieko neatsimena apie atsakovės teiktas sveikatos paslaugas, yra klaidinantys ir neatitinkantys objektyvių bylos duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri taikoma tuo atveju, jeigu nustatomos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.250 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Procesinę pareigą įrodyti visas kitas sąlygas turi ieškovė, kuri reikalauja priteisti jai, kaip pacientei, padarytą neturtinę žalą (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliantė šioje byloje įrodinėja, kad jos sveikatai padarytą žalą – piršto sąnario kremzlės pašalinimą ir visus kitus su tuo susijusius neigiamus padarinius, iš esmės nulėmė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie pasireiškė tuo, kad 2018 m. balandžio 27 d. minėtos ligoninės gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, Skubios pagalbos skyriuje pasitikėjo VšĮ Šilalės rajono ligoninės gydytojo nustatyta diagnoze, jos pagrįstumo nepatikrino, sąnario išnirimo laiku nenustatė.

17. Siekdama neturtinės žalos atlyginimo, apeliantė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (šiuo atveju –gydytojo O. A.) neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

18. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

19. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trumpųjų kaulų traumos nėra prioritetinės teikiant būtinąją ar skubią medicininę pagalbą. Tas faktas, kad buvo atlikta ieškovės kairės rankos rentgenograma ir imtasi veiksmų vienai iš pastebėtų traumų – lūžiui, gydyti, rodo, kad tokios rankos trumpųjų kaulų traumos yra vertinamos ir diagnozuojamos teikiant skubiąją ir būtinąją medicininę pagalbą.

20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašo 3 punkte skubioji medicinos pagalba įvardyta, kaip tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 3 skiltyje, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Būtinoji medicinos pagalba ieškovei pradinėje stadijoje buvo teikiama VšĮ Šilalės ligoninėje; joje buvo atlikti veiksmai, susiję su ieškovės kairės rankos ištyrimu (padaryta rentgenograma), šioje gydymo įstaigoje buvo nustatyta ir diagnozė, susijusi su kairės rankos trauma, taigi, būtinoji medicinos pagalba, kiek tai susiję su eismo įvykio metu patirta kairės rankos trauma, buvo suteiktą būtent šioje gydymo įstaigoje. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadose nurodoma, kad trumpųjų plaštakos kaulų išnirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Taigi, to, kad ieškovę iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės pervežus į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, joje nebuvo pastebėtas ieškovės kairės rankos piršto sąnario išnirimas, negalima vertinti kaip ieškovei netinkamai suteiktų skubios medicinos pagalbos paslaugų pasekmės, nes, kaip minėta, trumpuoju laikotarpiu tokios traumos nepastebėjimas nesukelia sunkių komplikacijų ir nekelia grėsmės paciento gyvybei. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti kitų išvadų ir konstatuoti, kad apeliantei kilusias komplikacijas dėl įsisenėjusio lūžusios kairiosios rankos delninio piršto (sąnario) išnirimo, atitinkamai ir kilusią žalą, lėmė atsakovės medicinos darbuotojų veiksmai ar neveikimas.

21. Kadangi VšĮ Šilalės rajono ligoninė neturėjo galimybės atlikti kompiuterinę tomografiją, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo–skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 22 d.) 14 punktu numatančiu, kad tuo atveju, jei įstaiga neteikia paslaugų, kurios būtinos pacientui, Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, organizuoja paciento gabenimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur šios paslaugos teikiamos, išsiuntė ieškovę į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, siuntimo grafoje „Specialistas ar institucija, kuriai siunčiamas išrašas, siuntimo tikslas“ nurodęs: „galvos KT, neurologui“. Taip pat penktame siuntimo punkte prie rekomendacijų dėl gydymo nurodyta tik: „Nukreipiama galvos KT ir neurologo k-jai“. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko turėdama tikslinį VšĮ Šilalės rajono ligoninės siuntimą galvos traumos diagnozei patikslinti, ir gydytojai atliko būtent su galima (įtariama) galvos trauma susijusius reikalingus tyrimus bei diagnozę nustatė būtent ta apimtimi, kuria VšĮ Šilalės ligoninė neturėjo diagnostinių (tyrimo) galimybių. Dėl tolimesnio gydymo ir diagnozės patikslinimo gydytojas O. A. rekomendavo po 10 dienų pasikonsultuoti su traumatologu. Po 10 dienų traumatologo konsultacijai į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę ieškovė nesikreipė. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadose nurodoma, kad toks nesikreipimas nurodytu terminu į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai lėmė, kad diagnozė nebuvo patikslinta ir papildyta, o pacientų ankstyvoji kontrolė ir konsultacija ir yra skirta diagnozių bei gydymo taktikos tikslinimui. Taigi, būtent ta aplinkybė, kad apeliantė po būtinosios pagalbos suteikimo 2018 m. balandžio 27 d. į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai nesikreipė, lėmė, kad šioje gydymo įstaigoje jos diagnozė nebuvo (ir negalėjo būti) patikslinta.

22. Apeliantė teigia, kad tai, jog VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas O. A. niekur nepažymėjo sąnario išnirimo, rodo, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, rekomendacijas dėl tolesnio gydymo teikė net nepatikrinęs jam perduotos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, jos turinio ir kartu pateikiamos informacijos.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymą teisėtumo, reikšmingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

24. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant ar atsakovės darbuotojai, teikdami apeliantei medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes toks gydymas galėjo sukelti, prioritetas teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms.

25. Komisijos sprendime pateiktose VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadose nurodyta, kad pervežus pacientę į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kartoti plaštakos rentgenogramos nebuvo būtinumo, plaštaka buvo įmobilizuota ir nustatyta diagnozė VšĮ Šilalės ligoninėje, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo remtasi Šilalės gydytojų nustatyta diagnoze – k. plaštakos 5-o piršto lūžis. Taigi, specialias žinias turintis specialistas įvertino, kad šioje konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė ekspertizės skirti neprašė, nors teismas apie tokią galimybę informavo. Taigi, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvados byloje nėra paneigtos.

26. Kaip jau minėta, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadose nurodoma, kad trumpųjų plaštakos kaulų išnirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Taigi, momentinis kairiosios rankos delninio piršto (sąnario) išnirimo nepastebėjimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje trumpuoju laikotarpiu neturėjo sukelti ieškovei jos nurodomų padarinių (piršto (sąnario) kremzlės pašalinimo). Apeliantė į atsakovę per rekomenduotą 10 dienų terminą traumatologo konsultacijai nesikreipė, o tai, kaip minėta, lėmė, kad diagnozė šioje gydymo įstaigoje nebuvo patikslinta. Tai, kad reikėjo pašalinti ieškovės rankos piršto sąnarį ir ieškovei kilo žala, buvo ilgalaikio piršto sąnario išnirimo nepastebėjimo (nediagnozavimo) pasekmė. Taigi, ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmų (sąnario išnirimo nediagnozavimo būtinosios medicinos pagalbos teikimo momentu 2018 m. balandžio 27 d.), ieškovei kilo neturtinė žala, t. y. ieškovė neįrodė priežastinio ryšio kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

27. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė nuvyko į VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą pas šeimos gydytoją, kuri nusiuntė ją konsultacijai pas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoją ortopedę–traumatologę. Ji, apžiūrėjusi avarijos dieną darytą rentgenogramą, nurodė tą pačią diagnozę – lūžis, po trijų savaičių ta pati gydytoja ortopedė–traumatologė, nuėmusi gipsą, paliko tą pačią diagnozę – lūžis, taigi, delninio piršto (sąnario) išnirimo nediagnozavo VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja ortopedė–traumatologė, į kurią buvo kreiptasi dėl diagnozės, susijusios su kairės rankos trauma, patikslinimo, nors vadovavosi tiek ta pačia, daryta VšĮ Šilalės rajono ligoninėje, tiek ir naujai padaryta rentgenogramomis. Kaip jau buvo minėta, būtent ilgalaikis sąnario išnirimo nediagnozavimas lėmė ieškovei kilusias pasekmes, o VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė atlygino ieškovei neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamos patikslintos diagnozės nustatymo. VšĮ Šilalės rajono ligoninė, kuri pirmoji diagnozavo apeliantei tik kairės plaštakos 5-o piršto lūžį, taip pat atlygino ieškovei jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, tos gydymo įstaigos, kurios turėjo pareigą pradiniame ar vėlesniame gydymo (pagalbos teikimo) etape nustatyti sąnario išnirimą, žalą ieškovei yra atlyginę, tuo tarpu atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su ieškovei apdaryta žala, todėl nėra teisinio pagrindo iš šios gydymo įstaigos priteisti žalos atlyginimą.

28. Byloje nenustačius dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio, nebėra tikslo sprendime pasisakyti dėl ieškovės nurodytos neturtinės žalos (ne)pagrįstumo, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, ši atsakomybė negali būti taikoma.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis