Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-1201-253/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
e2-1201-253/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. E2-1201-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei,dalyvaujant ieškovei N. R., jos atstovams advokatams H. M., K. G.,atsakovės atstovams D. J., G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms VšĮ Šilalės rajono ligoninei ir VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo. Ieškiniu prašė priteisti iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės solidariai 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2019 m. liepos 31 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta 2019 m. liepos 23 d. byloje dalyvaujančių asmenų – ieškovės N. R., atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, ADB „Gjensidige“ sudaryta taikos sutartis; civilinės bylos Nr. e2-1201-253/2019 dalis pagal ieškovės N. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės buvo nutraukta. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimą – prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad ieškovė 2018 m. balandžio 27 d., apie 17 val., automagistralėje Kaunas–Klaipėda Šilalės rajone pateko į avariją, kurioje buvo sutrikdyta jos sveikata. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, kurioje jai buvo padaryta stuburo ir kairės rankos plaštakos rentgenograma, pagal ją šioje gydymo įstaigoje buvo padaryta išvada: V piršto proksimalinės falangos lūžis be dislokacijos; kairės rankos plaštaka buvo sugipsuota ir greitosios medicininės pagalbos automobiliu ieškovė buvo išsiųsta į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę su indikacijomis: „stuburo krūtinės ir juosmeninės dalių 2-jų kr. R.O. kair. plaštakos 2-jų kr. R.O: dėl traumos“.

3. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje medicininę pagalbą N. R. suteikė gydytojas O. A., kuris padarė bendrą kompiuterinę tomografiją (toliau – KT). Dėl sugipsuotos kairės rankos plaštakos pagal VšĮ Šilalės rajono ligoninės pateiktus duomenis gydytojas nurodė diagnozę: uždaras lūžis, sumušimas. Tą pačią dieną ieškovė buvo išleista gydytis ambulatoriškai.

4. 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė nuvyko į VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą pas šeimos gydytoją, kuri nusiuntė ją konsultacijai pas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoją ortopedę-traumatologę. Ji, apžiūrėjusi avarijos dieną darytą rentgenogramą, nurodė tą pačią diagnozę – lūžis. Nors po trijų savaičių ta pati gydytoja ortopedė-traumatologė, nuėmusi gipsą, paliko tą pačią diagnozę (lūžis), tačiau situacijai su lūžusiu pirštu tik blogėjant, iš delno pusės pradėjus formuotis guzams, ji kreipėsi į kitas gydymo įstaigas (VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinę polikliniką, VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos kliniką) kuriose tiek pagal avarijos dieną padarytą rentgenogramą, tiek pagal vėlesnę buvo konstatuotas sąnario išnirimas. 2018 m. liepos 13 d. ieškovei buvo atlikta rankos operacija. Operaciją atlikęs gydytojas informavo, kad išnirusi piršto sąnario kremzlė buvo mirusi, todėl ją reikėjo pašalinti. Todėl pirštas per pašalintą sąnarį yra nejudrus. Ieškovės manymu, VšĮ Šilalės rajono ligoninės, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai netinkamai atliko savo pareigas ir tokiu būdu padarė žalą ieškovei.

5. LR sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, šio pareiškimo netenkino, konstatavusi, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai VšĮ Šilalės rajono ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau –PTŽSAĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o įstatymo 13 straipsnyje įtvirtina, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Kadangi ieškovė su VšĮ Šilalės rajono ligonine ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligonine sudarė taikos sutartį, pastarosioms atlyginus jai padarytą neturtinę žalą, ieškovė reiškia reikalavimą tik VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei. Ieškovė nesutinka su šios ligoninės 2018 m. lapkričio 7 d. atsakymu, kad ji į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės buvo pasiųsta tik galvos traumos patikslinimui, todėl tyrimai buvo atlikti tik dėl šios traumos. Mano, kad tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nes ligoninės specialistams ieškovė įteikė skaitmeninę laikmeną, kurią jai davė VšĮ Šilalės rajono ligoninės sveikatos priežiūros specialistas. Šioje skaitmeninėje laikmenoje buvo visa reikiama tinkamai nustatyti piršto sąnario išnirimą informacija. Tačiau VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai joje esančios informacijos nevertino, neanalizavo ir piršto išnirimo traumos nenustatė. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo nuostatoms ir faktinei padėčiai, nes VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo patvirtintame Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape vienas iš aspektų, kuris yra nustatomas apžiūrint pacientą, patyrusį traumą, yra sužalojimo pobūdis. Apžiūrint ieškovę VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos priežiūros specialistas pažymėjo sužalojimų pobūdį: lūžis: uždaras, sumušimas. Taigi, teikiant ieškovei skubią pagalbą VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, buvo atlikta ieškovės (ir rankos) apžiūra ir nustatyti tik minėti sužalojimai. Tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aspektu neturi teisinės reikšmės tai, kad teikiant būtinąją medicinos pagalbą apžiūrint pacientą sveikatos priežiūros specialistas, turėdamas visą reikiamą informaciją, kurioje aiškiai matomas sąnario išnirimas, šios informacijos netikrina, ir aplaidžiai, pasitikėdamas VšĮ Šilalės rajono ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atliktu vertinimu, tiesiog perrašo informaciją apie traumas. Mano, kad atsakovės, kaip III lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos statusas įpareigoja ją veikti pagal dar didesnio atidumo ir rūpestingumo standartus, todėl tokia situacija, kai tokio aukšto lygio sveikatos priežiūros įstaigos specialistai net nepasižiūri į VšĮ Šilalės rajono ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atliktą rentgenogramą, vertintina kaip aplaidumas ir nerūpestingumas, kuris vėliau sudarė prielaidas kitiems sveikatos priežiūros specialistams manyti, kad jeigu tokio aukšto lygio sveikatos priežiūros įstaiga kaip VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nenustatė jokių kitų ieškovės sveikatos sutrikimų dėl šios avarijos, tai tikrai jokių abejonių dėl kitų traumų nebuvimo neturėtų kilti. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos priežiūros specialistų aplaidumas lėmė didžiulį ieškovės sveikatos sutrikdymą, sukėlusį jai neigiamas pasekmes. Todėl ji, teikusi būtent būtinąją medicininę pagalbą, ir turėjusi ne tik pareigą, bet ir galimybę nustatyti sąnario išnirimą laiku, privalo prisiimti atsakomybę dėl tokiu aplaidumu ieškovei padarytos žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

8. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovai paaiškino, jog po autoįvykio ieškovė pateko į VšĮ Šilalės ligoninę, kurioje jai būtinąją medicininę pagalbą suteikė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikai, kurie diagnozavo V piršto proksimalinės falangos lūžį be dislokacijos ir suteikė skubią pagalbą – mobilizavo minėtą pirštą gipso langete. Šio skyriaus gydytojas, negalėdamas paneigti galvos traumos, pacientę pasiuntė į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę siuntimo grafoje „Specialistas ar institucija, kuriai siunčiamas išrašas, siuntimo tikslas“ nurodyta: „galvos KT, neurologui“. Taip pat 5-e siuntimo punkte prie rekomendacijų dėl gydymo nurodyta tik: „Nukreipiama galvos KT ir neurologo k-jai“. Siuntime nurodyti faktai paneigia ieškovės teiginius, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pagal VšĮ Šilalės rajono ligoninės tyrimus ir informaciją turėjo pareigą dar kartą atlikti informacijos įvertinimą, ir pastebėti sąnario išnirimą.

9. Atsakovė paaiškina, kad gydytojo specialisto konsultacija laikomas paciento apsilankymas pas gydytoją specialistą turint siuntimą dėl konkrečios priežasties, kurio metu pagal gydytojo specialisto (išskyrus gydytoją odontologą specialistą) kompetenciją atliekami visi pacientui būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Todėl mano, kad ji turėjo teisę konsultuoti tik dėl siuntime nurodytos indikacijos / priežasties – galvos traumos – ir privalėjo atlikti galvos KT ir suteikti neurologo konsultacijos paslaugą. Tai ir buvo padaryta. Jokių pretenzijų dėl šių paslaugų VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei ieškovė nenurodė. VšĮ Šilalės rajono ligoninės gydytojai siuntime nenurodė jokių indikacijų ar prašymų (neišreiškė abejonių dėl atlikto veiksmo) pakonsultuoti dėl rankos traumos, pacientė nesiskundė dėl rankos traumos, neminėjo nė vieno požymio, kuriuos vėliau dėsto ieškinyje. Klaipėdos universitetinė ligoninė nėra kontroliuojanti įstaiga, o paslaugas teikianti įstaiga, todėl jei kiekvienu panašiu atveju po ką tik suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gydytojas specialistas be jokio pagrindo ją revizuotų, atliktų pakartotinius veiksmus, iškiltų grėsmė pacientų sveikatai (papildoma bereikalinga spinduliuotė) bei būtų neracionaliai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos bei skubią pagalbą teikiančių gydytojų laikas kitų pacientų sąskaita. Suteikęs skubios pagalbos paslaugą priėmimo skyriuje, įvertinęs suteiktą pagalbą (įtvaras) iki atvykstant į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, nesant pacientei skubią pagalbą teikusių Šilalės gydytojų rekomendacijos dėl piršto lūžimo priežiūros ir gydymo ambulatoriškai, gydytojas O. A. įteikė išrašą su rekomendacijomis gydytojo traumatologo konsultacijai po 10 dienų (dėl galimos piršto lūžio dislokacijos atslūgus tinimui), o pablogėjus būklei nedelsiant kreiptis į Priėmimo skyrių bei išleido ambulatoriniam gydymui. Po 10 dienų traumatologo konsultacijai į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę ieškovė nesikreipė. Mano, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės personalas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodyta žala; ligoninės gydytojų veiksmai atitiko maksimalaus rūpestingumo ir atidumo standartus, buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų.

10. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (nekonstatuoti neteisėti veiksmai, kaltė, žala, atitinkamai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. automagistralėje Kaunas–Klaipėda autoįvykio metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, joje buvo padaryta stuburo ir kairės rankos plaštakos rentgenograma, pagal ją šioje gydymo įstaigoje buvo padaryta išvada: V piršto proksimalinės falangos lūžis be dislokacijos; kairės rankos plaštaka buvo sugipsuota ir greitosios medicininės pagalbos automobiliu ieškovė buvo išsiųsta į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę su indikacijomis: „stuburo krūtinės ir juosmeninės dalių 2-jų kr. R.O. kair. plaštakos 2-jų kr. R.O: dėl traumos“. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Skubios pagalbos skyriuje medicininę pagalbą ieškovei suteikė gydytojas O. A., jis padarė bendrą KT. Dėl sugipsuotos kairės rankos plaštakos pagal VšĮ Šilalės rajono ligoninės pateiktus duomenis gydytojas nurodė diagnozę: uždaras lūžis, sumušimas. Tą pačią dieną ieškovė buvo išleista gydytis ambulatoriškai. 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė dėl rankos skausmo kreipėsi į VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą, jame gydytoja ortopedė-traumatologė nurodė tą pačią diagnozę – lūžis. Nuėmus gipsą ir situacijai su ranka tik blogėjant, ieškovė kreipėsi į kitas gydymo įstaigas (VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinę polikliniką, VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos kliniką), jose tiek pagal avarijos dieną padarytą rentgenogramą, tiek pagal vėlesnę buvo konstatuotas sąnario išnirimas. 2018 m. liepos 13 d. ieškovei buvo atlikta rankos operacija, po kurios pirštas tapo nejudrus per pašalintą sąnarį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės skundas dėl kompensacijos už sveikatai padarytą žalą atmestas.

12. Ieškovės manymu, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, nes Skubios pagalbos skyriuje pasitikėjo VšĮ Šilalės rajono ligoninės gydytojo nustatyta diagnoze, jos pagrįstumo nepatikrino, nors tokią galimybę turėjo, ir tokiu būdu padarė žalą ieškovei. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodomais jos darbuotojų kaltais veiksmais, ginasi tuo, kad pagal galiojančius norminius aktus ji turėjo teisę konsultuoti tik dėl siuntime nurodytos indikacijos / priežasties – galvos traumos – ir privalėjo atlikti galvos KT ir suteikti neurologo konsultacijos paslaugą. Tai ir buvo padaryta. Jokių pretenzijų dėl šių paslaugų VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei pacientė nenurodo.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Todėl, nagrinėjant bylą, teismas siūlė šalims atlikti deontologinę ekspertizę, tačiau abi šalys jos atsisakė, kiekviena likdama prie savo išsakytos pozicijos.

14. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 straipsnis), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Įsakymu Nr. V-208 patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto (toliau – Tvarka) 1 punkte nustatyta, kad būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama skubi medicinos pagalba. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei panaudojant turimas medicinos ir / ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam / pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis (Tvarkos 7 punktas). Pagal Tvarkos 3 punktą skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir / ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir įvertinus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo pritaikius specialiąsias žinias padarytą išvadą, konstatuotina, kad būtinosios medicininės pagalbos esmė yra stabilizuoti paciento sveikatos būklę (nagrinėjamu atveju – po autoįvykio), ypatingą dėmesį kreipiant į gyvybiškai svarbių organų pakenkimą.

16. Kaip nurodyta šio sprendimo 11 punkte, VšĮ Šilalės rajono ligoninėje ieškovei buvo pradėta teikti pirmoji medicinos pagalba, t. y. buvo atlikta stuburo ir kairės rankos plaštakos rentgenograma, pagal ją šioje gydymo įstaigoje buvo padaryta išvada: V piršto proksimalinės falangos lūžis be dislokacijos; kairės rankos plaštaka buvo sugipsuota. Kadangi ši gydymo įstaiga neturi galimybės atlikti KT, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2018-03-22) 14 punktu numatančiu, kad tuo atveju, jei įstaiga neteikia paslaugų, kurios būtinos pacientui, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, organizuoja paciento gabenimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur šios paslaugos teikiamos, išsiuntė ieškovę Į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, siuntimo grafoje „Specialistas ar institucija, kuriai siunčiamas išrašas, siuntimo tikslas“ nurodęs: „galvos KT, neurologui“. Taip pat 5-e siuntimo punkte prie rekomendacijų dėl gydymo nurodyta tik: „Nukreipiama galvos KT ir neurologo k-jai“.

17. Siuntimas – tai aprašo nustatyta tvarka įformintas ir pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotas kreipimasis į specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją (toliau – gydytojas specialistas) ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, tyrimų, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti gydymą) ar darbingumo, arba įformintas ir išduotas kreipimasis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. Įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 2.1.1 punktas). Gydytojo specialisto konsultacija laikomas paciento apsilankymas pas gydytoją specialistą turint siuntimą dėl konkrečios priežasties, kurio metu pagal gydytojo specialisto kompetenciją atliekami visi pacientui būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3 priedo „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka“ 3.2 punktas).

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovę greitosios pagalbos automobiliu pristačius į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę su VšĮ Šilalės rajono ligoninės siuntimu, pastaroji privalėjo atlikti KT ir suteikti neurologo konsultaciją, tai ji ir padarė, dėl šių suteiktų paslaugų kokybės ieškovė pretenzijų neišsakė.

19. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojai privalėjo pakartotinai tikrinti ankstesnėje gydymo įstaigoje nustatytą diagnozę dėl rankos traumos (tokius veiksmus atsakovė laiko neteisėtais atsakovės veiksmais, sukėlusiais jai žalą), nes būtinoji medicininė pagalba, pradėta teikti VšĮ Šilalės rajono ligoninėje, toliau buvo tęsiama VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje atlikus KT ir nenustačius aiškių trauminių galvos pakitimų, ieškovė buvo išleista gydytis ambulatoriškai.

20. Ieškovė savo reikalavimus grindžia ir tuo, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje buvo pildomas Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas, jo dalyje „Anamnezė“ nurodyti sužalojimai. Ieškovės nuomone, šią dalį gydytojas turėjo pildyti tik įsitikinęs duomenų patikimumu, o tai jis galėjo padaryti peržiūrėjęs VšĮ Šilalės rajono ligoninėje padarytą rentgenogramą.

21. Byloje kaip liudytojas apklaustas gydytojas O. A. patvirtino, kad šią apžiūros lapo dalį jis užpildė remdamasis tiek VšĮ Šilalės rajono ligoninės siuntimu, tiek pačios ieškovės tuo metu išsakomais nusiskundimais. Įvertinus šio sprendimo 18 punktą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė (taip pat ir šioje ligoninėje dirbantis gydytojas O. A.) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai suteikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, nes visi ieškovės nurodyti argumentai, detaliai dėstomos aplinkybės apie jos patirtus sunkumus, fizinius skausmus, nukreipti į rezultato, nepateisinusio ieškovės lūkesčių, o ne į proceso vertinimą, nors, kaip minėta, gydytojo galimybės, taigi atitinkamai ir profesinė atsakomybė, turi objektyviąsias ribas.

22. Nagrinėjant situaciją teisiniu aspektu ir sprendžiant klausimą dėl atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atliktų veiksmų ir priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, teismo vertinimu, yra pagrindas remtis VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadomis, kuriose nurodoma, kad trumpųjų plaštakos kaulų išnirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Teismui nėra pagrindo daryti kitų išvadų ir konstatuoti, kad ieškovei kilusias komplikacijas dėl įsisenėjusio lūžusios kairiosios rankos delninio piršto (sąnario) išnirimo, atitinkamai ir kilusią žalą, sąlygojo galbūt netinkami atsakovės medicinos darbuotojų veiksmai. Ieškovės, neturinčios medicininio išsilavinimo, subjektyvus vertinimas, kad tokios pasekmės (dėl nesavalaikio sąnario išnirimo diagnozavimo), kurios yra kilusios, nebūtų atsiradusios, jeigu atsakovės medicinos darbuotojai būtų peržiūrėję VšĮ Šilalės rajono ligoninėje padarytą rankos rentgenogramą ir patikslinę diagnozę, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, ieškovės manymas negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (gydytojų) veiksmų ir atsiradusios žalos. Todėl ieškinys atmestinas.

23. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai grąžinti medžiagą, susijusią su N. R. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Albina Pupeikienė