Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. 2016 m. spalio 18 d., apie 16.00 val., Vilniaus g. 28, Vilniuje, vairuodamas automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip O. P. pažeidė (duomenys neskelbtini) 222 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis bandė išvažiuoti atbuline eiga iš stovėjimo vietos. Toje kelio vietoje yra intensyvus eismas, todėl jam teko keletą minučių palaukti, kol galės išvažiuoti ir dėl to jam kilo stresas. Išvažinėdamas taisėsi ir turbūt tuo metu kliudė nukentėjusiojo mašiną. Nepajutęs jokio smūgio, kontakto, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie sukeltą eismo įvykį sužinojo tik tuomet, kai gavo šaukimą atvykti į policiją. Susiekęs su pareigūnais ir pasiteiravęs, dėl ko yra kviečiamas, jis apžiūrėjo savo automobilį SAAB ir negalėjo nustatyti, kokie apgadinimai jam buvo padaryti, nes ant automobilio priekinio ir galinio bamperio buvo nubrozdinimai iš anksčiau. Policijoje buvo sugretinti jo ir nukentėjusiojo automobiliai bei paaiškėjo, kad jis nukentėjusiojo automobilį kliudė priekine savo automobilio kairės pusės dalimi. Nukentėjusiojo automobilio buvo apgadintos šoninės keleivio dešinės pusės durelės. Gailisi padaręs teisės pažeidimą, atlyginio nukentėjusiajam padarytą žalą bei jo atsiprašė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu O. P. nurodė, kad jis š.m. spalio 18 d., apie 16.00 val. vairavo tėvui – M. P. priklausantį automobilį. Paliko automobilį stovėjimo aikštelėje Vilniaus g., prie Šv.Kotrynos bažnyčios. Jis nežino, kaip padarė eismo įvykį ir kurį automobilį apgadino, nes nepastebėjo. Prisimena, kad išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės buvo sudėtinga, buvo tankus eismas, kelios mašinos stovėjo kitoje gatvės pusėje. Šalia jo parkinge automobiliai buvo pastatyti tai, kad nebuvo pakankamai daug vietos manevruoti, todėl gali būti, kad išvažiuodamas atbulai blogai įvertino laisvą vietą ir atstumą tarp automobilių bei kažkurį iš automobilių užkliudė. Išvažiuodamas kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nuvažiavęs nuo parkingo bortelio išsuko į kairę ir išvažiavo. Kai 2016 m. lapkričio 7 d. paskambino specialistui R. G. ir sužinojo, kad padarė eismo įvykį, apžiūrėjo automobilį ir galiniame bamperyje rado įbrėžimą, todėl mano, kad išvažiuodamas kliudė už jo stovėjusį automobilį. Dėl padaryto įvykio gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo ir pareigūnų (b.l. 12).

Nukentėjusysis T. K. teismo posėdyje nurodė, kad paties eismo įvykio jis nematė. Šio eismo įvykio metu buvo nežymiai įbrėžtas jam priklausantis automobilis VW Passat, nuo kontakto suskilinėjo dažai. Mano, jog buvo nestiprus smūgis arba įsirėmimas, nes dažai galėjo suskilinėti nuo paties prispaudimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su juo susiekė, atsiprašė bei atlygino padarytą žalą. Nukentėjusiojo teigimu, esant net menkiausiam kontaktui tarp automobilių, jis yra jaučiamas, nes jis pats buvo patekęs į panašias situacijas, todėl netiki, kad kontakto negalima buvo pajusti. Kadangi žala jam yra atlyginta, jis atleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

T. K. 2016 m. spalio 18 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. spalio 18 d., apie 10.10 val., jis pastatė savo mėlynos spalvos automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėje, atkarpoje tarp Dominikonų ir Klaipėdos gatvių automobilių statymo vietoje. Automobilis buvo pastatytas priekiu į gatvės pusę. Sugrįžęs prie automobilio apie 21.00 val. rado apgadintas priekines ir galines dureles iš vairuotojo pusės. Už priekinio stiklo rado raštelį, jog liudytojas (nurodytas telefono numeris) matė, jog dureles įlenkė (įbrėžė) šalimai stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras. Susisiekus telefonu su liudytoja, ji patikino, jog paliudytų apie eismo įvykį, kurio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 8).

Liudytoja I. Ž.-A. teismo posėdyje nurodė, kad ji matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prie Vilniaus mokytojų namų, važiuodamas atbulas staiga pasuko vairą ir savo automobilio priekiniu vairuotojo pusės kampu nubrėžė šalia stovėjusio automobilio dešinį šoną bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Smūgis buvo skardus. Po susidūrimo automobilis trumpai sustojo ir nuvažiavo. Ji tuo metu stovėjo jam už nugaros ir kai vaikinas stipriai paspaudė greičio pedalą, jis vos neįlenkė jos automobilio durelių, todėl ji nuspaudė net garsinį signalą, bet vaikinas iš streso gal jo neišgirdo. Ji neatsimena, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išlipęs iš automobilio. Ji jam bandė dar kažką pasakyti, kad važiuotų atsargiai, bet jis iš streso pagazavo atgal, ji nenorėjo, kad jos automobiliui įlenktų dureles, todėl bandė jam šaukti per langą. Tai įvyko apie 16 val., eismas tuo metu buvo labai intensyvus, buvo daug žmonių, automobilių buvo taip pat daug priparkuota.

I. Ž.-A. 2016 m. lapkričio 8 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad ji matė, kaip minėtas automobilis pajudėjo iš parkavimo vietos prieš mokytojų namus atbulas ir pasirinkęs galbūt per didelį greitį neatsargiai pasuko automobilio priekį į kairę, taip neatsargiai nubraukdamas kito automobilio šoną. Buvo ir garsas ir įbrėžimas. Vairuotojas tikrai išsigando, nes iš pradžių sustojo, atrodė pasimetęs ir sutrikęs. Tada nusprendė pabėgti iš įvykio vietos ir dar pagazavo atbulas, vos neįlenkęs jos durelių. Ji pyptelėjo, bet vairuotojas neatsisuko ir nuvažiavo link „Pasakos“ kino teatro (b.l. 9).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo O. P. teismo posėdyje neneigė, jog protokole nurodytu laiku jis, išvažiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos, kliudė šalia stovėjusį automobilį, tačiau teigė, jog jokio susidūrimo nepajuto, apie sukeltą eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Be O. P. prisipažinimo, liudytojos I. Ž.-Antonovienės parodymų, jo kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. spalio 18 d., 21.01 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Vilniaus g. 28, Vilniuje, apgadintas gatvėje stovintis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Liudytojas pranešė, kad automobilį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno D. K. 2016 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 18 d., apie 10.31 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus g. 28 yra apgadintas automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu surado apgadintą automobilį, kurio vairuotojas T. K. paaiškino, kad automobilį atvairavo ir priparkavo Vilniaus g. 28. Sugrįžęs prie automobilio rado jį apgadintą ir raštelį, kad tai padarė sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta nefilmuojama (b.l. 4);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 6);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys (b.l. 7);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad pilkos spalvos automobilis SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 10);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 13);

- transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nežymiai įbrėžtas priekinis bamperis kairėje pusėje (b.l. 14).

Įvertinęs abiem automobiliams nustatytų apgadinimų lokalizaciją, betarpiškai mačiusios eismo įvykį liudytojos I. Ž.-A. parodymus, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje O. P., vairuodamas automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, todėl pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei O. P. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. P. teismo posėdyje teigė, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teigė, jog toje kelio vietoje yra intensyvus eismas, todėl jam teko keletą minučių palaukti, kol galės išvažiuoti ir dėl to jam kilo stresas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje visgi surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių O. P. kaltę, tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos.

O. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi liudytoja I. Ž.-A., kuri duodama parodymus teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išvažiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos, staiga pasuko vairą ir savo automobilio priekiniu vairuotojo pusės kampu nubrėžė šalia stovėjusio automobilio šoną bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojos teigimu, smūgis buvo skardus, po susidūrimo vairuotojas buvo trumpam stabtelėjęs, atrodė pasimetęs, tačiau nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos bei stipriau pagazavęs vos neįlenkė jos automobilio durelių, dėl ko ji buvo priversta duoti garsinį signalą, kad važiuotų atsargiau.

Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie yra analogiški jos paaiškinimams, duotiems policijos pareigūnams (b.l. 9), neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t.y. abiems automobiliams nustatytiems apgadinimams bei byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Ž.-A. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai ją apkalbėti.

Įvertinęs šiuos liudytojos parodymus, nukentėjusiojo T. K. parodymus, jog jis savo automobilį paliko stovėjimo vietoje neapgadintą, o grįžęs prie jo rado apgadintas priekines ir galines dureles iš vairuotojo pusės bei už valytuvo užkištą liudytojos, mačiusios eismo įvykį, raštelį, bei tai, kad O. P. vairuojamas automobilis su kitu automobiliu kontaktavo priekine vairuotojo pusės dalimis, apgadinimo pobūdį, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas O. P., eismo įvykio metu vairavęs automobilį SAAB ir sukėlęs eismo įvykį, suvokė, jog pažeidė nukentėjusiojo interesus, kadangi, kaip parodė liudytoja, buvo smūgis, kurį ji girdėjo, tačiau trumpai stabtelėjęs eismo įvykio vietoje nepasiliko, o pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie O. P. veiksmai yra laikomi tyčiniais ir negali būti vertinami jo sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad O. P. yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs.

Dėl nuobaudos skyrimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas O. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), į tai, kad O. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį (buvo padarytas mažareikšmis eismo įvykis, nekeliantis pavojaus eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius O. P. – administracine tvarka nebaustas. Nors iš pateiktos pažymos apie O. P. baustumą matyti, kad jam 2012 m. kovo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už pėsčiųjų nepaklusimą kelių eismo reguliavimo signalams bei už automobilio pastatytą kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, O. P. skirtas baudas sumokėjo laiku, todėl vadovaujantis esama teismų praktika, nagrinėjamu atveju laikytina, kad O. P. surašyti administraciniai nurodymai galioja ir baustumo jam neužtraukia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2AT-1-788/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 2AT-41-677/2016).

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą), asmens paaiškinimus, iš kurių yra pagrindo spręsti, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, kad jis suvokia savo atsakomybę ir būtinumą laikytis nustatytų elgesio taisyklių, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo O. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę nuobaudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, o už kitą pažeidimą skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

O. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 300 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea B. F. PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16063074690, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.