Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1021-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1-1021-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59548-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Ugnius Čižiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1021-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59548-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, studentas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.25 val., Vilniuje, A. Volano g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,28 promilės etilo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., dienos metu sužinojo, kad gavo darbą ir su draugu nusprendė atšvęsti, nuėjo į barą Gedimino prospekte, išgėrė alaus, apie 5-6 bokalus. Ten labai brangus stovėjimas, todėl nusprendė perstatyti automobilį prie Tymo turgaus, kur stovėjimas tuo metu buvo nemokamas. Nepagalvojo, tiesiog norėjo sutaupyti kelis eurus. Važiuojant jį sustabdė policija. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo tėvo įmonei (duomenys neskelbtini). Jį buvo pasiskolinęs kelionei į Vilnių, kur sekančią dieną ir buvo pagautas neblaivas. Tėvas nežinojo, kad jis gali taip pasielgti. Gyvena kartu su tėvais, su tėvu aptarė šį įvykį, kad pasielgė kvailai ir ateityje tai nepasikartos. Šiuo metu mokosi ir dirba savo tėvo įmonėje vadybininku, įvykio metu darbo sutartis dar nebuvo sudaryta. Taip pat nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį, todėl negalėtų sumokėti baudų. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ateityje žadėjo laikytis teisės aktų reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. iš esmės davė analogiškas parodymus (b. l. 29).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. (D. V.), parodė, jog 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.25 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog reikia vykti adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje. Buvo pranešta, kad automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus, galimai ruošiasi važiuoti, nes sėdi automobilyje. Maironio gatvėje pastebėjo važiuojantį aukščiau minėtą automobilį, jis važiavo iš priekio, o kai prasilenkė, jie apsisuko ir naudodami specialiuosius švyturėlius, bei garsinę sireną, pradėjo stabdyti automobilį „Škodą“. Vairuotojas nuo to momento, kai jie pradėjo stabdyti, lėtu tempu dar važiavo ir gal už 500 metrų sustojo A. Volano gatvėje. Jie sustojo šalia, vairuotojas išlipo iš automobilio, jis buvo vienas, daugiau niekas su juo nevažiavo. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. A. B. iš karto prisipažino jiems, jog vairavo neblaivus, bei nurodė, jog važiavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nekonkretizavo ką ir kiek konkrečiai gėrė, tik paminėjo, jog gėrė ir alaus. Taip pat užsiminė, jog alkoholį vartojo 2017 m. lapkričio 14 d., apie 13 val. Jie su savimi alkotesterio neturėjo, todėl į įvykio vietą atvyko patrulių ekipažas 1832. Apie 15.59 val., įvykio vietoje A. B. alkotesteriu buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas. A. B. buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Tiek jis (D. V.), tiek jo porininkas K. B. vairavimo faktą matė, prie automobilio vairo sėdėjo ir automobilį vairavo būtent A. B. (b. l. 12). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 15.25 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Gedimino pr. 9, į stovintį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo neblaivus vairuotojas, pranešėjas baiminasi, kad jis bandys važiuoti (b. l. 4).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. 11705/2017(01) matyti, kad A. B. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 14 d., 16.20 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,28 promilės etilo alkoholio (b. l. 16). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2017 (b. l. 29).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 15.59 val. A. B. buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (b. l. 13). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Iš turto vertintojo pateiktų raštų matyti, kad 2017 m. lapkričio 27 d. įvertinus automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būklę bei kitas reikšmingas aplinkybes nustatyta, jog minėto automobilio rinkos vertė sudaro 3 300 Eur (su PVM) (b. l. 47-91).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Škoda Superb“ (2009 m.) kaina Lietuvoje yra 8 200 Eur (su PVM) (b. l. 9).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. A. B. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,28 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis A. B. ir jo tėvas M. B. buvo pateikę teismui prašymus atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį M. B. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 31). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyveno teisme patvirtino ir jo tėvas M. B.. A. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. A. B. baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. Kita vertus, paskutinį kartą jis baustas pakankamai seniai, t. y. 2014 m., už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 32-33). A. B. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs jau pakankamai seniai ir per visą specialiosios teisės turėjimo laikotarpį yra padaręs tik tris administracinius nusižengimus, kas neleidžia teigti, jog A. B. sistemingai pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Dėl praeityje įvykdytų KET pažeidimų teismo posėdyje apklaustas A. B. paaiškino, kad jis yra baustas už greičio viršijimą tose vietose, kur nežinojo, koks yra leistinas greitis, buvo nepakankamai atidus ir nematė kelio ženklų. Aplinkybę, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jo tėvas M. B.. Byloje nėra duomenų, kad A. B. praeityje būtų buvęs paieškomas ar buvo pažeidęs jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Šiuo metu A. B. studijuoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 44) ir dirba tėvo įmonėje, gauna minimalų atlyginimą, yra apibūdinamas kaip atsakingas darbuotojas. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, tam galimai įtakos turėjo gana jaunas kaltinamojo amžius, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje A. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo tėvo M. B. prašymas perduoti A. B. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B., neteistas (b. l. 42), tik vieną kartą baustas administracine tvarka (2015 m.) (b. l. 107), nuobauda negalioja, dar 1994 m. (duomenys neskelbtini) įkūrė (duomenys neskelbtini), joje dirba direktoriumi ir vairavimo instruktoriumi, charakterizuojamas kaip atsakingas vadovas (b. l. 39-41). Teisiamojo posėdžio metu M. B. nurodė, kad savo sūnaus poelgį vertina neigiamai ir nesupranta, kodėl jis taip pasielgė, anksčiau jis nieko panašaus nebuvo padaręs. Su sūnumi kalbėjosi apie jo padarytą nusikalstamą veiką, kad toks elgesys neturi pasikartoti, sūnus supranta, kad pasielgė kvailai. Šiuo metu sūnus dirba jo įmonėje, kiekvieną dieną būna darbe nuo ryto iki vakaro jo akiratyje, sąžiningai atlieka savo pareigas. M. B. mano, jog būdamas nuo ryto iki vakaro kartu su sūnumi ir stebėdamas visus jo veiksmus, gali daryti jam teigiamą įtaką. A. B. gyvena kartu su tėvais, teisme jis patvirtino, kad jo santykiai su tėvais yra geri, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba. Teismas, įvertinęs M. B. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su sūnumi, asmenines savybes, darbo pobūdį bei vairavimo stažą, sprendžia, kad M. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą savo sūnui ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį tėvo M. B. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo M. B. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje A. B. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už kitų kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 5 mėnesių laikotarpiui.

Dėl turto konfiskavimo

Kaip jau minėta, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo gynėjo teiginį, jog šiuo atveju transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), t. y. ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas. Byloje nustatyta, kad minėtos vairavimo mokyklos direktoriumi yra kaltinamojo tėvas M. B., kuris pats leido savo sūnui pasinaudoti automobiliu. Kita vertus, automobilis pagal žodinį susitarimą A. B. buvo perduotas 2017 m. lapkričio 12 d. vakare, tikslu sutvarkyti būtinus reikalus, susijusius su A. B. įsidarbinimu. Šias aplinkybes teisme patvirtino tiek kaltinamasis A. B., tiek ir pats M. B.. Kaip jau minėta, A. B. anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, taigi toks elgesys jam nebuvo būdingas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. leisdamas sūnui pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jo sūnus panaudos transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti. Taip pat pažymėtina, kad nors šiuo metu pats kaltinamasis dirba tėvo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo sutartis sudaryta 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, todėl negalima teigti, kad automobiliu kaltinamasis naudojosi, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonę „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūra.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Automobilis „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę. Jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. A. B. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Nors A. B. nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, vis tik jis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio ir praėjus palyginti neilgam laiko tarpui sėdo už vairo, būdamas vidutinio girtumo būklėje, važiavo darbo dieną, dienos metu, gatvėmis, kur yra pakankamai intensyvus eismas, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju iš kaltinamojo A. B. išieškotina „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Škoda Superb“ (2009 m.) kaina Lietuvoje yra 8 200 Eur (su PVM). Kita vertus, byloje yra pateiktas nepriklausomo turto vertintojo E. L. 2017 m. lapkričio 27 d. atliktas automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas. Būtent nepriklausomo turto vertintojo pateikti duomenys patikimiausiai atspindi konkrečios transporto priemonės, nagrinėjamu atveju automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, vertinimas yra atliktas praėjus palyginti neilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo, įvertinus visas transporto priemonės technines charakteristikas, susidėvėjimą bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl iš kaltinamojo priteistina būtent – 3 300 Eur suma, kuri teismo įsitikinimu atitinka automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėju, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis tik, įvertinus veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, galėjusias kilti pasekmes bei konfiskuotiną automobilio vertę, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju BK 72 straipsnio nuostatų taikymas A. B. atžvilgiu bus išimtinai neproporcingas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. lapkričio 14 d., 15.59 val. iki 2017 m. lapkričio 15 d., 14.25 val., t. y. vieną dieną (b. l. 21, 23).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį M. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir penkiems mėnesiams.

Išieškoti iš A. B. valstybės naudai 3 300 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

Išaiškinti A. B., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. B., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė