Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-12-19 · Administracinė byla Nr. AS-822-837-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
AS-822-837-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02352-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Virgilijus Valančius, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822-837/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02352-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybės, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. S. 2012 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) priteisti atlyginti jai 4 500 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir neveikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. spalio 5 d. skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad paduotas skundas atitinka ne visus ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjos pateiktame skunde nurodoma, kad atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepilnai ir netinkamai išnagrinėjo jos skundą, nes taip parašyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-273 6–12 punktuose. Aplinkybių, kurios jos nuomone patvirtina netinkamą skundo nagrinėjimą, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, pareiškėja nenurodo. Seimo kontrolieriaus nuomonė, spaudos leidiniuose išsakomos mintys – tai trečiųjų asmenų pozicija kuriuo nors klausimu, tačiau skunde pareiškėja privalo nurodyti tas aplinkybes, kuriomis ji pati grindžia savo išvadas. Pareiškėja teigia, kad atsakovas buvo neobjektyvus, nevykdė savo pareigų, skundą tyrė paviršutiniškai, šališkai, biurokratiškai, tuo šiurkščiai pažeisdamas teisės normas ir neteisėtais veiksmai diskredituodamas savo kaip valstybinės valdžios institucijos vardą, tačiau nenurodo nė vienos aplinkybės, kodėl daro tokias išvadas ir kuo jas grindžia ar įrodo. Skunde aiškiai nenurodoma, kuo pasireiškė pareiškėjai prašoma priteisti neturtinė žala. Nenurodžius aplinkybių, dėl kurių ji neigiamai vertina atsakovo veiksmus, nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, teismas konstatavo, kad nėra galimybės spręsti ar pagrįstas pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja, prašydama priteisti jai neturtinę žalą, turi nurodyti konkrečius veiksmus ar neveikimą, iš kurių ji kildina žalos atsiradimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi pareiškėja atsakovu turėtų nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, dėl kurios veiksmų ar neveikimo, pareiškėjos nuomone, ji patyrė žalą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas įpareigojo pareiškėją per nustatytą terminą patikslinti skundo pagrindą, nurodant aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo išvadas dėl atsakovo veiksmų, nurodyti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atsakovu dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyti Lietuvos valstybę, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjos J. S. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai, nes pareiškėja per teismo nustatytą terminą Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino.

III.

Pareiškėja 2012 m. spalio 30 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį ir jos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad apie priimtą teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį sužinojo tik 2012 m. spalio 23 d. AB Lietuvos pašte gavusi 2012 m. spalio 11 d. nutarties nuorašą. Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. gulėjo ligoninėje, dėl ligos vis dar turi nedarbingumo pažymėjimą.

Taip pat paaiškino, kad, jos nuomone, teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nustatytas įpareigojimas patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, nurodant, dėl ko pasireiškė prašoma priteisti žala, yra perteklinis, nes šios aplinkybės buvo išdėstytos skunde. Skunde ji buvo nurodžiusi, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus jie privalo veikti, t. y. buvo neobjektyvūs, nevykdė savo pareigų, skundą tyrė paviršutiniškai, šališkai, biurokratiškai, tuo šiurkščiai pažeisdami teisės normas. Dėl šių neteisėtų Tarnybos veiksmų pareiškėja dvasiškai išgyveno, patyrė nepatogumus, pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja taip pat nurodo skunde detaliai nurodžiusi Tarnybos darbuotojų neteisėtus veiksmus ir neveikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nes ji nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m rugsėjo 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas taip suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011). Tokią išvadą patvirtina ir ABTĮ 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad apie 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo įpareigota pašalinti skundo trūkumus, priėmimą ji sužinojo tik 2012 m. spalio 23 d. gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį. Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. gulėjo ligoninėje, dėl ligos vis dar turi nedarbingumo pažymėjimą. Šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (b. l. 86) ir AB Lietuvos pašto duomenys apie registruotų siuntų pristatymą (b. l. 78–79, 87–88), taip pat siuntėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžintas neįteiktas pareiškėjai adresuotas vokas su 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 80).

Pareiškėja taip pat mano, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismas nepagrįstai įpareigojo ją patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, nes šios aplinkybės jos skunde išdėstytos. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nurodė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado neturtinė žala („tarnybos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus jie privalėjo veikti, t. y. buvo neobjektyvūs, nevykdė savo pareigų, skundą tyrė paviršutiniškai, šališkai, biurokratiškai, tuo šiurkščiai pažeisdami teisės normas“), taip pat nurodė, kaip ji pasireiškė („dvasiškai išgyvenau, patyriau nepatogumus, buvo pažeistas mano teisėtų lūkesčių principas“, „Negalėjau tinkamai pasinaudoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pavesta viena iš pagrindinių funkcijų – ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų skundus, kad vartotojų pažeistos teisės būtų nedelsiant apgintos)“.

Kaip minėta, nutartimi dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai buvo nurodyta: patikslinti skundo pagrindą, nurodant aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo išvadas dėl atsakovo veiksmų, nurodyti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atsakovu dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyti Lietuvos valstybę, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Aplinkybės, kurios gali būti išsiaiškinamos rengiant bylą nagrinėjimui arba nagrinėjant bylą iš esmės nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti. Reikalavimas pateikti įrodymus, susijusius su skundo reikalavimo faktinėmis aplinkybėmis administracinių teismų taip pat gali būti taikomas ribotai, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011). Neteisingas proceso šalių nurodymas nelaikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindu laikyti skundą nepaduotu, nes ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teisę nustatyta tvarka patikslinti proceso šalis (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011).

Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir tą aplinkybę, kad pareiškėja, negavusi teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties, neturėjo galimybės pašalinti teismo nustatytų trūkumų, nes nebuvo gavusi nutarties, įpareigojančios pašalinti trūkumus, taip pat ir į tai, kad pareiškėjai šioje nutartyje nustatyti trūkumai, kolegijos vertinimu, nebuvo esminiai ir trukdantys pradėti administracinės bylos teiseną, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 11 d. teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu, ir skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį ir pareiškėjos J. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė