Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 24 d. paduotu atsakovo P. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. S. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovei UAB „Aikados prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Teismai neįvertino įrodymų visumos, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, netyrė ir nevertino ieškovo įrodinėtinų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningus veiksmus ikisutartiniuose santykiuose. Ieškovas aiškiai įvardijo, kad jam buvo reikšminga informacija dėl galimybės įsigyti butą su terasą ir ją naudotis. Teismai nesiaiškino, ar ieškovui, kaip vartotojui, atsakovė suteikė išsamią, teisingą ir neklaidinančią informaciją. Teismai tik pacitavo šalių paaiškinimus, tačiau taip ir neišsiaiškino faktinės terasos teisinės padėties ir ieškovo galimybių ją įsirengti ir naudoti. Teismai nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavusi advokato padėjėja neturėjo rašytinio advokato leidimo jai atstovauti; atsakovė nepateikė advokato išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, taip pat įsipareigojimo apmokėti šias išlaidas vėliau ir advokato sutikimą atidėti jų apmokėjimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti P. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 24 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 866, kodas ZO24579.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.