- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2-1849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00943-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- O. V. S.
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Ukmergės šiluma“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-4417-653/2014 pagal ieškovės O. V. S. ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ dėl Komisijos ir Inspekcijos sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – ir Komisija), Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir UAB „Ukmergės šiluma“ prašydama:
1) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“, kuris perėmė visas UAB „Miesto energija“ teises ir pareigas, sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, nes atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nuo 2008 m. gegužės mėnesio nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos, kartu panaikinant Komisijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. R2-1038 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Inspekcijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2R-1238 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą ir ištaisyti neteisingas sąskaitas nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, nes atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos, kartu panaikinant Komisijos ir Inspekcijos sprendimus;
3) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus ir ištaisyti neteisingas sąskaitas už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti nuo 2010 m. spalio mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes ginčo laikotarpiu ieškovės butui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, kartu panaikinant Komisijos ir Inspekcijos sprendimus;
4) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus ir ištaisyti neteisingas sąskaitas už ieškovės buto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymą nuo 2008 m. gegužės mėnesio pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 šilumos auditą (iki 2009 m.) ir Nr. 10 šilumos auditą (nuo 2009 m.), įvertinant nešildomoms kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo sandėliukų patalpoms priskirtiną bendrojo naudojimo patalpų šildymui skirtą šilumos energijos dalį ir autonominiu būdu šildomas ieškovės patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma ir kurios į bendrojo naudojimo patalpas atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos, nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai šildomų namo butų ir bendrojo naudojimo patalpų, kartu panaikinant Komisijos ir Inspekcijos sprendimus;
5) panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 3 dalį išnagrinėti ieškovės ieškinį šilumos tiekėjui UAB „Ukmergės šiluma“ dėl šilumos energijos paskirstymo pažeidimų, t. y. tą dalį, kuria Komisija atsisakė nagrinėti ieškinį, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvūs) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje;
6) panaikinti Inspekcijos sprendimą ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį dėl 1–5 reikalavimų, kuriuos Inspekcija atsisakė nagrinėti, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvūs) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Inspekcijoje;
7) sujungti šią bylą su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. 2-3565-262/2014 ir 2-3894-392/2014 bei visą ginčą nagrinėti vienoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ įpareigojimo atlikti veiksmus (ieškinio 1–4 reikalavimai), dėl kitų ieškinio reikalavimų nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė kelia du reikalavimus: 1) energetikos įmonei dėl apskaityto šilumos kiekio ir taikyto metodo bei šilumos perdavimo įrenginių techninių parametrų; 2) skundžia Komisijos 2014 m. balandžio 9 d. procedūrinį sprendimą Nr. R2-1038, kuriame buvo nuspręsta: a) nutraukti skundo dalies dėl šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šilumos energiją nagrinėjimą; b) sustabdyti prašymo dėl pareiškėjos O. V. S. reikalavimo atlikti šilumos perskirstymą ir perskaičiuoti mokėjimus nagrinėjimą. Teismas iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių sprendė, kad ginčas nėra išspręstas iš esmės pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį. Ieškovė ginčija Komisijos procedūrinį sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ginčą išspręsti iš esmės, dalį skundo nutraukiant, kitos skundo dalies nagrinėjimą sustabdant, nurodo, kad nesutinka su tokiu sprendimu, nes ginčo dalykas nagrinėjamu atveju ir civilinėse bylose Nr. 2-67-675/2014 bei Nr. 2A-824-585/2012 skiriasi, todėl Komisija ir Inspekcija savo kompetencijos ribose privalėjo išnagrinėti visą ieškovės skundą. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ginčas, kilęs tarp UAB „Ukmergės šiluma“ ir vartotojo, šioje byloje negali būti nagrinėjamas iš esmės, nes byloje bus sprendžiamas klausimas dėl Komisijos procedūrinio sprendimo panaikinimo, todėl ieškovės ieškinio pirmuosius keturis reikalavimus, pareikštus atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“, atsisakė priimti (CPK 13 str., 137 str. 2 d. 3 p.). Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė padavė ieškinį neįvykdžiusi CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Teismo nuomone, ieškovė turėtų patikslinti ieškinį, tiksliai apibrėždama ieškinio ribas: kokia apimtimi ji skundžia Komisijos sprendimą. Be to, teismas įpareigojo pateikti Inspekcijos sprendimą (CPK 135 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės O. V. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovė 2014 m. gegužės 14 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformuluoti iš esmės analogiški reikalavimai, kaip ir ieškinyje, kurio priėmimo klausimas išspręstas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi, tačiau ieškovė suformulavo papildomą reikalavimą pripažinti konkliudentiniais veiksmais sudarytą buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nesąžininga nuo 2008 m. gegužės 1 d. bei nutraukta nuo buto atjungimo nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų (2010 m. spalio mėn.). Ieškovė 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo įpareigota patikslinti ieškinį, tiksliai apibrėžiant ieškinio ribas, t. y. kokia apimtimi ji skundžia Komisijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. R2-1038. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašo panaikinti šio sprendimo dalį, kuria Komisija apskritai neišnagrinėjo ieškinio (dėl laikotarpio nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 29 d.), nutraukė nagrinėjimą (dėl laikotarpio nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) ir sustabdė ieškinio nagrinėjimą (dėl laikotarpio nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2014 m.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė skundžia visą Komisijos sprendimą. Be to, patikslintame ieškinyje aplinkybės apie sutarties nutraukimą dėstomos pagrindžiant reikalavimus dėl, ieškovės teigimu, teisėtai pakeisto ieškovės buto šildymo būdo ir pagrindo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, t. y. dėl tų aplinkybių, dėl kurių ieškovė ir kreipėsi į Inspekciją bei Komisiją ir dėl kurių buvo priimti atitinkami procedūriniai sprendimai. Teismas konstatavo, kad ieškovė vėl kelia reikalavimus, kuriuos teismas buvo atsisakęs priimti, be to, ieškinio pagrindas dėstomas painiai, susiejant jį su minėtais reikalavimais, kuriuos atsisakyta priimti, o tai apsunkinta tiek teismo, tiek atsakovų galimybes žinoti aiškius ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė nepasinaudojo galimybe po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dar kartą patikslinti ieškinį ir tinkamai pašalinti 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, tikslindama ieškinį, nepašalino nustatytų trūkumų. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje reiškiamas naujas reikalavimas pripažinti ieškovės buto šildymo ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta, kuriam privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka netaikytina ir kuris nebuvo sprendžiamas ieškovės ginčijamame sprendime, nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui (Energetikos įstatymo 34 str.). Ieškiniai dėl sutarčių nutraukimo teismingi apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė O. V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Ieškovė taip pat prašo sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-3894-392/2014, Nr. 2-3895-661/2014 ir Nr. 2-4417-653-653/2014 bei visą ginčą tarp ieškovės ir šilumos tiekėjo nagrinėti vienoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe patikslinti ieškinį, kuris teismui atrodė neaiškus. Priešingai, ieškovė dar 2014 m. gegužės mėnesį pateikė patikslintą ieškinį, dėl kurio nepasisakė nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinis teismas. Be to, teismas, nenurodęs jokių patikslinto ieškinio trūkumų, tiesiog atsisakė jį priimti. Visi ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl ieškovės ieškiniui taikytinas CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas.
2. Ieškovė šioje byloje atsakovu patraukė UAB „Ukmergės šiluma“, nes mano, kad ginčo šalys yra ieškovė (vartotojas, buto savininkė) ir UAB „Ukmergės šiluma“ (šilumos tiekėjas, energetikos įmonė). Tai yra vartotojo ir energetikos įmonės ginčas. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriam pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį yra teismingi visi vartotojų ir energetikos įmonių ginčai. Ginčą tarp ieškovės ir šilumos tiekėjo išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo Komisija ir Inspekcija, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas pagal UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį ieškovei dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį, kurio pagrindas yra aplinkybės (šilumos paskirstymo metodas, šilumos apskaita, apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimai), kurias ieškovė ginčija šioje byloje, todėl visas ginčas nagrinėtinas teisme.
3. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą metu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintame ieškinyje reikalavimai (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), yra suformuluoti pakankamai tiksliai. Iš nurodytų reikalavimų galima spręsti, ko siekia ieškovė, o ieškovės formuluojami reikalavimai yra pakankamai aiškūs ir suprantami, nepriklausomai nuo to, kad byla yra sudėtinga ir reikalauja specialiųjų žinių. Teismas iš esmės reikalauja, kad dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės ieškovė a priori įrodytų ieškinį, suformuluodama ne tik reikalavimus, bet ir juos įrodydama ieškinio pagrindu, nors ieškovė aiškiai nurodė, kad negali gauti dalies įrodymų ir prašo šiuos įrodymus išreikalauti iš atsakovo. Šiuo atveju teismo konstatuoti ieškinio trūkumai dėl pačios bylos sudėtingumo yra formalaus pobūdžio ir negali būti prielaida atsisakyti pradėti teisminį procesą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nepašalino trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Komisijai, Inspekcijai ir UAB „Ukmergės šiluma“. Ieškinyje nurodė šešis reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“, kuris perėmė visas UAB „Miesto energija“ teises ir pareigas, sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, nes atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nuo 2008 m. gegužės mėnesio nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos, kartu panaikinant Komisijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. R2-1038 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Inspekcijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 2R-1238 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą ir ištaisyti neteisingas sąskaitas nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, nes atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos, kartu panaikinant Komisijos ir Inspekcijos sprendimus; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus ir ištaisyti neteisingas sąskaitas už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti nuo 2010 m. spalio mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes ginčo laikotarpiu ieškovės butui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, kartu panaikinant Komisijos ir Inspekcijos sprendimus; 4) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus ir ištaisyti neteisingas sąskaitas už ieškovės buto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymą nuo 2008 m. gegužės mėnesio pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 šilumos auditą (iki 2009 m.) ir Nr. 10 šilumos auditą (nuo 2009 m.), įvertinant nešildomoms kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo sandėliukų patalpoms priskirtiną bendrojo naudojimo patalpų šildymui skirtą šilumos energijos dalį ir autonominiu būdu šildomas ieškovės patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma ir kurios į bendrojo naudojimo patalpas atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos, nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai šildomų namo butų ir bendrojo naudojimo patalpų, kartu panaikinant Komisijos ir Inspekcijos sprendimus; 5) panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 3 dalį išnagrinėti ieškovės ieškinį šilumos tiekėjui UAB „Ukmergės šiluma“ dėl šilumos energijos paskirstymo pažeidimų, t. y. tą dalį, kuria Komisija atsisakė nagrinėti ieškinį, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvūs) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje; 6) panaikinti Inspekcijos sprendimą ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį dėl 1–5 reikalavimų, kuriuos Inspekcija atsisakė nagrinėti, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvūs) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Inspekcijoje.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinio dalį dėl 1–4 reikalavimų (nes ieškovė nesilaikė įstatymų numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, CPK 137 str. 2 d. 3 p.), o dėl kitų reikalavimų nustatė terminą trūkumams pašalinti (nes ieškovė neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, CPK 135 str. 2 d.). Ieškovė šią nutartį apskundė atskiruoju skundu ir prašė panaikinti ją visą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2014 m. liepos 4 d. nutartyje pažymėjo, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog skundžiama tik ta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinio dalį. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį, todėl minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad prie atskirojo skundo dėl 2014 m. balandžio 30 d. teismo nutarties ieškovė buvo pridėjusi patikslintą ieškinį. Po bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo šį patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas ir vertino skundžiamoje nutartyje, kuria ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės patikslinto ieškinio. Be to, apeliantės teigimu, dėl jos patikslinto ieškinio nepasisakė ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teismas. Šie apeliantės teiginiai taip pat yra nepagrįsti, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje pažymėjo, kad prie atskirojo skundo ieškovė pridėjo patikslintą ieškinį, jame suformuluoti iš esmės analogiški reikalavimai kaip ir ieškinyje, kuriuo priėmimo klausimą teismas išsprendė 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi, tačiau papildomai ieškovė suformulavo reikalavimą pripažinti konkliudentiniais veiksmais sudarytą buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nesąžininga ir nutraukta. Kita vertus, apeliacinis instancijos teismas ir neturėjo pasisakyti dėl patikslinto ieškinio, nes 2014 m. balandžio 30 d. nutarties pagrįstumą vertino pagal šios nutarties priėmimo metu egzistavusias aplinkybes.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nebuvo apskundusi 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria, nustačius ieškinio 5–6 reikalavimų trūkumus, ieškovei buvo nurodyta patikslinti ieškinį, tiksliai apibrėžiant ieškinio ribas. Ieškovė šiuos trūkumus taisė pateikdama patikslintą ieškinį, kurį pridėjo prie atskirojo skundo dėl 2014 m. balandžio 30 d. nutarties. Ieškovė argumentus dėl nepagrįstai nustatytų ieškinio 5–6 reikalavimų trūkumų iš esmės nurodė tik tada, kai skundžiama nutartimi, ieškovei neištaisius trūkumų, ieškinį buvo nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, apeliantės argumentai dėl ieškinio 5–6 reikalavimams pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatytų trūkumų yra nebeaktualūs, nes 2014 m. balandžio 30 d. teismo nutarties dalis, kuria jie buvo nustatyti, yra įsiteisėjusi, ieškovei dėl jos nepateikus atskirojo skundo. Pažymėtina, kad po Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo įsiteisėjo ir kita nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinio 1–4 reikalavimus. Apeliantė atskirajame skunde kelia klausimus, susijusius su privaloma išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, į kuriuos jau atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje. Todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškinio 1–4 reikalavimais, taip pat neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Sutiktina su apeliantės pozicija, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismo metu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Tačiau nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės reikalauja, jog dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė a priori įrodytų ieškinį. Tiek iš 2014 m. balandžio 30 d. teismo nutarties, tiek iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo aiškūs ieškinio dalykas ir pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, nereikalavo, kad ieškovė įrodytų ieškinį. Pareiga tinkamai suformuluoti šiuos ieškinio elementus tenka ieškinį pareiškusiam asmeniui. Priešingu atveju teisminis nagrinėjimas negalimas. Minėta, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį (kartu su atskiruoju skundu dėl 2014 m. balandžio 30 d. teismo nutarties), jame iš esmės suformulavo iš esmės analogiškus reikalavimus kaip ir pradiniame ieškinyje, kuriam buvo nustatyti trūkumai dėl dalyko ir pagrindo neaiškumo. Dėl patikslintame ieškinyje papildomai nurodyto naujo reikalavimo pripažinti konkliudentiniais veiksmais sudarytą buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nesąžininga ir nutraukta pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiam reikalavimui netaikytina Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir jis nebuvo sprendžiamas ieškovės ginčijamame Komisijos sprendime, todėl jis nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Dėl apeliantės prašymo sujungti šią bylą su kitomis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. 2-3894-392/2014 ir Nr. 2-3895-661/2014 pažymėtina, kad apeliantės nurodytos civilinės bylos yra išnagrinėtos ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. spalio 9 d. sprendimais apeliantės šiose bylose pareikšti ieškiniai yra atmesti (Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko, CPK 179 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio trūkumų pašalinimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.