- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-3894-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00527-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- O. V. S.
- Atsakovas
- UAB „Ukmergės šiluma“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Santa Guiskytė, dalyvaujant ieškovei O. V. S., jos atstovei advokatei R. J., atsakovo atstovui advokatui V. K., trečiojo asmens atstovei G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal O. V. S. ieškinį atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ dėl šilumos tiekėjos įpareigojimo atlikti veiksmus ir komisijos sprendimo panaikinimo, tretysis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu (b.l. 93) teismo prašė panaikinti Komisijos 2013-11-28 sprendimą Nr. 2R-3511 ir įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal metodą Nr. 4 ir Nr. 5, taikant nulini koeficientą, nuo 2013-01-10, ir įpareigoti atsakovę nuo 2010 m. spalio paskirstyti šilumos energiją pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5 nuo 2010-10-01 iki 2013-01-10, įvertinant ieškovės prievolės šildyti bendro naudojimo patalpas įvykdymą į šias patalpas tiekiant šilumos energiją, pagamintą autonominiu būdu šildomame ieškovės bute.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su ieškiniu išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovės šilumos ir karšto vandens tiekėjos UAB „Ukmergės šiluma“, kuri neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė ieškovės name skirstyti šilumos energiją pagal gyventojų daugumos sprendimu pagal CK 4.85 str. rašytine tvarka priimtą 2013-01-10 sprendimą bendro naudojimo patalpoms priskirti 0 proc. šilumos. Taip pat atsakovė atsisakė nuo 2010 m. spalio paskirstyti šilumos energiją pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5, nors ieškovės butas yra šildomas autonominiu būdu,
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-11-28 d. sprendimu Nr. 2R-3511 (ieškovės gautas 2014-03-05 tiesiogiai iš Komisijos) pranešė, kad atmetė pareiškėjos O. V. S. 2013-10-28 skundą dėl šilumos tiekėjos įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal metodą Nr. 4 ir Nr. 5, taikant nulinį koeficientą, nuo 2013-01-10, nes, anot Komisijos, namo gyventojų sprendimas, priimtas CK 4.85 str. nustatyta tvarka, yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikia skundą pasibaigus 30 dienų terminui nuo sprendimo paskelbimo, tačiau prašo teismo atnaujinti apskundimo terminą, nes sprendimą Nr. 2R-3511 gavo tik 2014-03-05 tiesiogiai iš Komisijos. Tai matyti iš spaudo ant skundžiamo sprendimo, todėl anksčiau negalėjo šio sprendimo apskųsti.
Ieškovė mano, kad šilumos tiekėja yra neteisi, teigdama, kad ieškovės name nėra teisėtai šildymo būdą pakeitusių butų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas yra oficialiai įregistruotas kaip „vietinis centrinis“, o ne „centrinis iš centralizuotų sistemų“. Byloje yra pateikti įrodymai (buto kadastravimo byla, 2010 m. gruodžio 20 d. deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, VĮ „Registrų centras“ išrašas apie ieškovės buto vietinį šildymo būdą, antstolio faktinių aplinkybių konstravimo protokolas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma), kad ieškovės ieškovė visiškai atsiskaitė už iki šildymo būdo pakeitimo patiektą šilumą. Ieškovė ne vieną kartą informavo atsakovę apie šildymo prietaisų atjungimą ir prašė atvykti sudaryti šildymo prietaisų atjungimo aktą, tačiau atsakovė to nepadarė.
Pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 255-263 punktų nuostatas buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto pasirašymo datos, aukštesnę galią turinčio Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitu patalpų, kuriu šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiame Statybos įstatyme statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus pakeitė deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą. Todėl Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma mutatis mutandis, pripažįstant, kad nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Remiantis išdėstytu, šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti ne nuo atjungimo akto pasirašymo datos, o nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo, nes nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butu ir kitu patalpų, kuriu šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys (ŠŪI 29 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.384 straipsnį energijos vartojimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tačiau šiuo atveju, šis straipsnis turėtų būti taikomas pagal analogiją, laikant, kad sutartis laikoma nutraukta nuo vartotojo įrenginių atsijungimo nuo energijos tiekimo tinklų. Dar daugiau, pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį šildymo būdo pakeitimą ir buto šildymo sutarties nutraukimo momentą nustato ne buto kadastrinių duomenų fiksavimo ir užregistravimo data, o deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą data. Be to, ieškovė nėra trečiasis asmuo, kuriam sutarties nutraukimo pasekmės atsiranda nuo kadastrinių duomenų išviešinimo, o šilumos tiekimo sutarties šalis, kuriai ieškovė tinkamai ir laiku pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą. Be to, šildymo būdo įregistravimas viešajame registre apskritai nėra privalomas, neprivaloma registruoti ir šildymo tiekimo ir vartojimo sutarčių sudarymo arba jų nutraukimo. Net jei toks šildymo būdo įregistravimas viešajame registre būtų privalomas, šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius žalą, o ne apmokėti už faktiškai nepatiektą šilumos energiją. Ieškovės 2010-12-20 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą patvirtina, kad jos buto patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo ir nėra centralizuotai šildomos nuo 2010 m. spalio, o byloje esantys įrodymai - VĮ „Registrų centras“ duomenų banko 2013-06-18 išrašas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovės bute buvo įrengtas vietinis centrinis šildymas, kai butas šildomas autonomiškai, o ne centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, kai butą šildo centralizuoto šildymo tiekėjas - atsakovė. Nors kadastriniai duomenys minėtos 2010-12-20 deklaracijos pagrindu buvo pakeisti tik 2013-06-18, tačiau tai nepaneigia pačios 2010-12-20 deklaracijos teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovės 2010-12-20 deklaracijoje užfiksuoti duomenys yra įregistruoti viešajame registre ir šie viešojo registro duomenys yra laikomi teisingais, kol nėra pakeisti arba nuginčyti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad su ginčijamu sprendimu Nr. 2R-3511 susipažino 2014-01-09 teismo posėdžio metu Ukmergės apylinkės teisme nagrinėjant bylą Nr. 2-67-675/2014.
Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nėra teisėtai atjungusi savo buto nuo centralizuoto šildymo, todėl jai išlieka visos šilumos vartotojos pareigos, o jos ieškinio tenkinti nėra jokio pagrindo. Ieškinį prašė atmesti ir todėl, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Tretysis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija si ieškiniu nesutiko ir iš esmės palaikė atsakovo poziciją. Ieškinį prašė atmesti ir todėl, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškovė kreipėsi į VKEK Komisiją su ieškiniu išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nurodant, kad UAB „Ukmergės šiluma“ nepagrįstai atsisakė skirstyti šilumos energiją pagal gyventojų daugumos priimtą 2013-01-10 sprendimą bendro naudojimo patalpoms priskirti 0 proc. šilumos, be to, atsisakė nuo 2010 m. spalio paskirstyti šilumos energiją pagal metodus Nr.4 ir Nr.5, nors ieškovės butas yra šildomas autonominiu šildymu. VKEK Komisija 2013-10-28 sprendimu Nr.2R-3511 ieškovės skundą atmetė, o sprendimą ieškovė iš Komisijos tiesiogiai, jos teigimu, gavo tik 2014-03-05, todėl prašo teismą atnaujinti Komisijos sprendimo apskundimo terminą. Ieškovė Statybos įstatymo nustatyta tvarka surašė 2010-10-20 deklaraciją apie tai, kad jos bute yra atliktas atsijungimas nuo namo centralizuoto šildymo sistemos, o VĮ Registrų centras duomenų banko 2013-06-18 išrašas patvirtina aplinkybę, kad jos bute yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, o ne centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.
LR Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. sakoma, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Todėl šiuo atveju ginčo dalyku negali būti Komisijos 2013-11-28 sprendimas Nr. 2R-3511, o ginčas nagrinėjamas tarp ieškovės ir šilumos tiekėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė akcentuoja, kad jos buto atjungimą nuo centralizuoto šildymo patvirtina deklaracija, antstolės protokolas bei VĮ Registrų centras pažymėjime pateiktas įrašas, nurodantis, jog buto šildymas pakeistas iš centralizuoto į vietinį šildymą. Teismas tokią ieškovės poziciją vertina kritiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-19 nutartyje Nr. 3K-3-385/2012 nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250, 255, 260, 261 ir 263 punktų nuostatuose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsijungimas laikytinas neteisėtu, o šilumos tiekimo santykiai – nenutrūkusiais. Kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atsijungė buto šildymo sistemą nuo bendrųjų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją.
Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-35/2012, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 250–257, 259 punktai, Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2011-07-29) 210, 216, 217 punktai tam tikra apimtimi pripažinti prieštaravę Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 str. 11 d. ir Vyriausybės 2002-02-26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010-09-29 nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 p. Šiuo sprendimu konstatuota, kad tiek Ūkio, tiek Energetikos ministerija, neturėdamos įgaliojimų, reglamentavo kai kuriuos statybos teisinius santykius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, išaiškino, kad minėtu Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendime nurodytos normos pripažintos prieštaraujančiomis Šilumos ūkio, Statybos įstatymų normoms ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiškinti tam tikrų teisės normų. Kasacinis teismas konstatavo, kad administraciniam teismui pripažinus netaikytinomis tam tikras Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios šiuo metu yra pakeistos, nuostatas, susidarė tam tikras teisinis vakuumas. Ginčui spręsti tampa negalima taikyti įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, kuriomis buvo reglamentuota ši procedūra. O pagal tuo metu galiojusį statybos teisinių santykių (statybos projektavimą, kitus statybos darbus) reglamentavimą paprasto remonto darbams, prie kurių priskiriami inžinerinės sistemos įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo darbai, nebuvo reikalingas rašytinis pritarimas. Tačiau šis teisinis santykis vėliau priimtais teisės aktais yra reglamentuotas – Aplinkos ministro 2011-05-18 įsakymu Nr. D1-410, kuris įsigaliojo nuo 2011-07-01, kuriuo buvo patvirtinta, kad paprasto remonto aprašui įrengiant, išmontuojant pastato šildymo bendrąsias inžinerines sistemas privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, be to, nuo 2011-07-29 įsigaliojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas šiek tiek pakeista šilumos įrenginių atjungimo procedūra (apie sprendimą atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės instituciją ir karšto vandens tiekėją, kartu pateikiant jam ir prašymą nutraukti karšo vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus; įrenginių projektavimo, įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka; įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karšto vandens tiekėjo įgaliotam atstovui), tačiau įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Atsižvelgdamas į tokią šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų tvarką, kasacinis teismas sprendė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūrą taip pat turėjo būti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).
Minėtu Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nebuvo pripažinti prieštaraujančiomis teisės aktams 2010-10-25 Energetiko ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių Antros dalies VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio mano buto šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva (Taisyklių 108, 109 bei kiti punktai), o pripažinti iš dalies prieštaraujančiais teisės aktams kai kurie Trečios dalies VIII skyriaus punktai, kuriuose aptariama karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva. Be to, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinti neprieštaraujančiais teisės aktams ginčo santykiams taikytinų 2003 m. Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) 258 p., nustatantis pareigą vartotojui ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki atjungimo bei susijusių darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos raštu pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą; 259 p. ta apimtini, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą; 260-263 punktai, kuriuose nustatyta, kad įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, kad baigus buto įrenginių atjungimo darbus, jo savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą ir kad šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šio akto pasirašymo datos ir kt. 2003 m. Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) 263 p. nustatė, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (nesudaro su šilumos tiekėju šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kt.). Vadinasi ieškovės argumentai, kad jai atlikus paprastojo remonto darbus bei juos įregistravus VĮ Registrų centre, ji tokiu būdu įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas teisme Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi. Todėl ieškinys negali būti patenkintas ir dėl šios priežasties.
Be to, labai svarbu ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių CK 4.85 str. nustatyta tvarka priimtų namo, kuriame yra ieškovės butas, gyventojų daugumos sprendimų šilumos energijos vartojimo ir paskirstymo klausimais, nes byloje esantį sprendimą (b.l. 137) vienasmeniškai, neturėdama tam jokių kitų gyventojų įgalinimų, pasirašė tik ieškovė.
Ieškinys atmestinas ir todėl, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 16 d. nustatytą terminą, kur pasakyta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės, nes su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-11-28 sprendimu Nr. 2R-3511 ieškovė susipažino ne vėliau nei 2014-01-09 vykusiame Ukmergės rajono apylinkės teismo posėdyje, nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-67-675/2014 pagal UAB “Ukmergės šiluma” ieškinį dėl 4.029,48 Lt skolos už šildymą priteisimo iš O. S., kai teismui bei O. S. buvo įteikta VKEK Komisijos 2013-11-28 rašto Nr.R2-3511 kopija. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, tačiau ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas sprendimas jai buvo įteiktas tik 2014-03-05, todėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.