Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. T., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas T. T. būdamas įstaigos vadovu bei žinodamas apie įmonės sunkią finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau to nepadarė. Šiais savo veiksmais jis padarė LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas paaiškino, kad Mokesčių inspekcija palaiko pareiškimą dėl VŠĮ (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad 2019 metais buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2019-05-14. Mokestinė nepriemoka sudaro 15.181,44 eurų. Iš pateikto balanso matyti, kad turto turėjo už 830 eurų, nuosavas kapitalas neigiamas, o įsiskolinimai sudarė 21,732 eurų. Iš jo pateikto balanso dar už praeitus matyti, kad už 2016 m. turėjo apie 20 tūkst. eurų, nuosavas kapitalas buvo neigiamas, įsiskolinimai kreditoriams buvo daugiau nei 24 tūkst. eurų. Iš to matyti, kad padėtis buvo bloga jau 2016 m. ko pasėkoje įstaigos vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl VMI kreipėsi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla. VMI atstovas prašė pripažinti T. T. kaltu pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti baudos vidurkį.

Teismo posėdžio metu T. T. savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad jis nesikreipė laiku į teismą. Apskritai nežinojo, kad galima kreiptis, jis tik Sodroje sužinojo, kad galima uždaryti įmonę, t. y. bankrutuoti. Buvo tuo metu etapas sudėtingas, jo skyrybos. Jo sūnus gyvena kitoje šalyje, ir jam buvo sunku, buvo depresija, jis ir dabar vaikšto pas psichologus ir jam ne iki įmonės buvo. Kai vėliau jau sveikata pagerėjo, pradėjo žiūrėti ir galvoti. Šiuo metu turi kitą įmonę ir verslo liudijimą. Mėnesinės pajamos yra visokios, T. T. negali pasakyti vidurkio. Iš turto jis turi automobilį ir motociklą. Jis turi 6 metų vaiką, vaikui moka 900 eurų per mėnesį ir kas lieka, tai jo pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

T. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo matyti, kad T. T. būdamas įstaigos vadovu bei žinodamas apie jos finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, nuo 2018 -01-01 privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Šiais veiksmais neįvykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai ir taip padarė LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (3-5).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 6 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nurodoma, kad nepriemokos suma sprendimo priėmimo dienai yra 13386,47 (b. l. 11).

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi, VMI pareiškimu (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 14).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).

LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas, tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. T. T. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Pagal LR ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

T. T. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad (duomenys neskelbtini) sunki finansinė padėtis (nemokumas), todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė tokios pareigos, numatė, kad dėl to gali būti pažeisti VMI interesai, nors ir nenorėjo pažeisti jų, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Byloje nenustatyta, kad T. T. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Be to jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą (LITEKO duomenimis). Nurodė, kad turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, susijusių dėl santuokos nutraukimo, prisideda prie mažamečio vaiko išlaikymo. Be to, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias T. T. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net LR ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir T. T. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu LR ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

T. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-3508-486/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka