Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9868-2021, ROIK: 21140838661 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėja V. K. 2021 m. spalio 7 d. L. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 526 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. 14.09 val. L. K. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas uždaroje patalpoje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1 punkto 1.1 papunkčio t. y. kad paslaugų veiklos vykdymo uždarose erdvėse paslaugų tiekėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 m. amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai dėvėtų nosį ir bumą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, reikalavimus. Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslauga negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant L. K. iki 2021 m. spalio 22 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 250 Eur baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam L. K. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data paskirta 2021 m. spalio 28 d.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9868-2021 L. K. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą. Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir L. K. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodyti turi administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – Civilinės saugos įstatymas) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, privalu nustatyti, ar asmuo išties nevykdė bei pažeidė Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų numatytus reikalavimus.

Teismas pažymi, kad pagal ANK pagal 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris įmonėje yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pagal Civilinės saugos įstatymo 1 straipsnio nuostatas, šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Minėto įstatymo 2 straipsnis civilinę saugą apibrėžia kaip veiklą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. To paties įstatymo 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį įeina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos; ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos; savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos; savivaldybių institucijos ir įstaigos; ūkio subjektai, kitos įstaigos; operacijų centrai; civilinės saugos sistemos pajėgos. Civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įtvirtina ir baigtinį sąrašą civilinės saugos sistemos pajėgų, kurioms priskiriamos: priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos; policijos pajėgos; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos; Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu; Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos; avarinių tarnybų, atliekančių neatidėliotinus darbus, pajėgos; ūkio subjekto pajėgos; parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos. Kaip matyti, pareiškėjas L. K. nepatenka nė į vieną minėtų civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų subjektų baigtinį sąrašą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimą. Nesant byloje surinktų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių apie L. K. pareigas būti atsakingam už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, negalima ir jo atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį, nes asmuo šio straipsnio atžvilgiu nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukti subjektas. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, plačiau apie kitus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nepagrįstai jam pritaikytos administracinės atsakomybės pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, teismo nutarime nepasisakytina.

Pažymėtina, kad pagal padaryto administracinio nusižengimo esmę ir veikos turinį pareiškėjo L. K. veiksmai kvalifikuotini ne pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi jis paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Apie galimybę pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas L. K. buvo informuotas raštu, išsiųstu į jo gyvenamąją vietą, kadangi kviečiamas neatvyko nė į vieną teismo posėdį. Pareiškėjas, kartu su teismo šaukimu gavęs teismo pranešimą, jokių paaiškinimų teismui nepateikė.

Pareiškėjo L. K. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą patvirtinta rašytine bylos medžiaga: policijos pareigūnų V. K., L. D. tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju L. K., parduotuvėje nedėvėjęs veido kaukės, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punkto reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog COVID-19 liga kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tuo tarpu kai kurių asmenų lengvabūdišku elgesiu yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo taisyklių, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. „Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose“ taisyklių 3 priede koronavirusas apibrėžiamas kaip didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas. Nors dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkesnes ligas. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) gali būti perduodama žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju ar infekuotuoju koronavirusine infekcija metu (pvz., namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje). Taip pat virusas gali būti perduodamas per kvėpavimo takų sekreto lašelius, kai asmuo kosėja, čiaudi. Yra duomenų, jog virusas gali būti perduodamas ir oraliniu-fekaliniu keliu (pvz., per nešvarias rankas). Todėl kovoje su šia infekcija itin reikšminga yra asmens higiena: dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, dažnai muilu plauti rankas, dezinfekuoti jas ir kitus paviršius, ir pan. Kol nėra efektyvių vaistų, visuotinai taikomos be kita ko higienos priemonės yra vienos iš svarbiausių šios infekcijos kontrolės būdų. ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti pakanka nustatyti faktą, jog buvo nesilaikyta reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19, ar ne. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai žmonių gausiai lankomoje vietoje (prekybos centre) atsisakius dėvėti veido apsaugos priemonę net ir parduotuvės darbuotojui primygtinai paprašius, neabejotinai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos, keliančios pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, laikotarpiu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad L. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2. punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtas Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimas Nr. V-1563 yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl vykdytinas. Žemesnių norminių administracinių teisės aktų atitikties aukštesniems teisės aktams klausimų sprendimas yra ne administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančio teismo, o administracinių teismų kompetencija.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir nustatęs, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad toks veikos perkvalifikavimas nekeičia esminių bylos aplinkybių, nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, abiejų straipsnių (ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir ANK 45 straipsnio 4 dalyje) sankcijose numatytos identiško dydžio baudos (nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), todėl galimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, L. K. veika perkvalifikuotina iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą – baudą, jos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nenustatė L. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir už padarytą administracinį nusižengimą paskyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog L. K. skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-9868-2021 naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas – L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam nuobaudą – baudą, lygią straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-9868-2021 (ROIK: 21140838661), kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.

Priimti naują nutarimą – L. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.