Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autocentras“ dėl sutarties nutraukimo, skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajno apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2011-01-03 sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2011-0103/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui naują automobilį (duomenys neskelbtini), 88200 Lt vertės ir pristatyti jį ieškovui iki 2011-04-31, o ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti už parduodamą automobilį tokia tvarka: iki 2011-01-09 – 26460 Lt (Sutarties 4.1.1. p.), o likusią sumos dalį – 61740 Lt, įsipareigojo sumokėti pirkėjas arba pirkėjo pasirinkta lizingo kompanija per 3 dienas nuo atsakovės pranešimo apie automobilio paruošimą ir pristatymą (Sutarties 4.1.2. p.). Ieškovas 2011-01-06 mokėjimo nurodymu Nr. 679949 sumokėjo ieškovei 26460 Lt. Ieškovas 2011-03-10 su AB SEB lizingu sudarė lizingo sutartį Nr. 2010-120115-01 ir 2011-03-10 mokėjimo nurodymu sumokėjo 617 Lt šios sutarties administravimo mokestį. Atsakovė iki sudarytoje sutartyje sutarto termino – 2011-04-31, nepristatė automobilio. Ieškovas 2011-09-29 raštu informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovas krepėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir nuostaolių atlyginimo. Atsakovas grąžino avansą, po bylos iškėlimo teise, todėl ieškovas atsisakė savo reikalavimo priteisti avansą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos priimtą nutartį grindė tuo, kad atsakovė nepagrįstai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl nutraukė sudarytą sutartį ir priteisė dėl sutarties nutraukimo ieškovo turėtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad sutartis vienašališkai utraukta nuo 2011-10-29, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu neagrįstai dar kartą nutraukė sutartį, sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodydamas sutarties nutraukimo motyvų.

Pažymėtina, kad LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau būna atvejų, kai sutartys yra nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (LR CK 6.217–6.220 str.). Taigi dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje nurodytos aplinkybės.

Sudarytos sutarties nutraukimo galimybę nustato įstatymas – LR CK 6.217 str., kurio 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; 2 d. išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sutarties pažeidimas yra esminis; to paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Sutarties nutraukimas yra galimas ir šalių tarpusavio sutarimu. Pastarasis atvejis gali būti įvardijamas kaip tiesioginis sutarčių laisvės principo atspindys, nes šalys gali tiek laisvai sudaryti sutartį, tiek susitarti dėl jos nutraukimo.

Šiuo atveju šalių sudarytoje sutartyje 8.2 p. nustatytas draudimas vienašališkai nutraukti sutartį. Darytina išvada, kad neteismine tvarka vienašališkai nutraukti sutartį nebuvo 2011-01-03 pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, todėl ieškovas neprivalėjo įgyvendinti LR CK 6.218 str. nustatytos neteisminės sutarties nutraukimo tvarkos, o ją atlikęs 2011-09-29 pranešimu (b. l. 8) nepažeidė atsakovės interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, pagal LR CK 1.138 str. 5 p. ir reikalavo nutraukti šalis siejantį teisinį santykį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2011-01-03, ieškovas sutartais terminaisir tvarka vykdė prisiimtus įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo sutartą automobilį pristatyti iki 2011-04-31 (sutarties 3.1 p.), tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau automobilis nebuvo ieškovui pristatytas. Po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė grąžino ieškovui sumokėtą avansą – 26460 Lt. Šie atsakovės veiksmai patvirtina tarpusavio teisinių santykių nutraukimą, t. y. valią nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia, kad teisiniai santykiai nutrūko ir kad jie nutrūko dėl atsakovės prisiimtų prievolių nevykdymo, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nepristatyto sutarto automobilio. Teisėjų kolegijos nuomone,pirmosios sintancijos teismas tinkmai įvertino šiuos bylos duomenis, todėl pagrįstai nutraukė šalis siejančius teisinius santykius.

Atsakovė nesutinka su 617 Lt nuostolių atlyginimo priteisimu. Išaiškintina, kad vadovaujantis LR CK 6.256 str. asmuo, neįvykdęs ar netinkmai įvykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.245 str., 3 d.). Vadovaujantis LR CK 6.260 str. 3 d. jeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nesuinteresuotas, kad prievolė būtų įvykdyta, tai kreditorius turi teisę atsiakyti priimti vykdymą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi sutartis nutraukta dėl atsakovė veiksmų, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (LR CK 6.246 str.), ieškovas nereikalavo įvykdyti prievolės natūra, t. y. perduoti sutartą automobilį ieškovui, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl savo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes – nuostolius. Vadovaujantis LR CK 6.249 str. 1 d. asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) sudaro nuostolių dalį, t. y. šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. 2011-01-03 sutarties 4.1.2 p. numatyta, kad likusią sumos dalį 61740 Lt sumoka pirkėjas arba pirkėjo pasirinkta lizingo kompanija, t. y. sutartyje numatyta galimybė pasitelkti prievolės vykdymui trečiąjį asmenį – lizingo bendrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties sąlygos paruoštos ne ieškovo, o atsakovės, todėl konstatuotina, kad atsakovė galėjo numatyti, kad ieškovas turės nuostolių dėl lizingo sutarties sudarymo, t. y. atsakovė šiuos nuostolius galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu (LR CK 6.258 str. 4 d.), tuo pačiu nepagrįstai apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovas pats keitė sudarytos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, todėl atsakovė neturi atlyginti 617 Lt nuostolių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl lizingo sutarties sudarymo ieškovas turėjo 617 Lt (b. l. 7, 47-56), tarp šių nuostolių ir atsakovė neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), šis reikalavimas pagrįstas byloje esančiais duomenis, laikytinas įrodytu (LR CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistas iš apeliantės.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstaio priteisė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis kostatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos susijusios su bylionėjimosi išlaidomis atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik pinigų perdavimo kvito išrašymas teismo posėdyje nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti neturėjo. LR CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, atsižvelgiant į šailių elgesį. Šiuo atveju atsakovė grąžino ieškovui sumokėtą avansą pobylos iškėlimo, ieškovas elgėsi sąžiningai ir savo reikalavimo priteisti avansą atsisakė, todėl nėra teisinio pagrindo perskirstyti, sumažinti ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nuroytas aplinkybes apeliacinio skundo motyvai dėl bylonėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismo atmestini kaip nepagrsįti.

Atmetus apeliacinį skundą atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos duomenus nustatyta, kad atsakovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. Apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkinti du reikalavimai, t. y. neturtinio pobūdžio reikalavimas nutraukti sutartį ir turtinio pobūdžio reikalavimas atlyginti nuostolius. Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti mokamas 50 Lt žyminis mokestis, o reiakalavimą dėl sutarties nutraukimo 100 Lt žyminis mokestis, t. y. iš viso 150 Lt. Kadangi paduodant ieškinį buvo sumokėtas tik 100 Lt žyminis, todėl 50 Lt priteistina iš atsakovės valstybei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ priteisti 50 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą valstybei.