Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos E. L. prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Encorium Lithuania“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Encorium Lithuania“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ultima optio“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Encorium Lithuania“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

1.1. išbraukti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Encorium Lithuania“ kreditorių sąrašo kreditorę valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimų perėmėjos) ir jos finansinį reikalavimą,

1.2. kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) finansinį reikalavimą sumažinti nuo 1 360,39 Eur iki 757, 92 Eur,

1.3. priteisti 720, 95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kreditorės VĮ Turto bankas (VMI reikalavimų perėmėjos) finansinio reikalavimo

Nurodė, kad VMI reikalavimą kildino iš 2011 m. ir 2013 m. nesumokėto pelno mokesčio, tačiau atsakovė nuo 2012 m. jokios veiklos nevykdė, todėl 2013 m. negalėjo gauti pelno ir neturėjo mokėti mokesčius. Atsakovė 2012-11-15 buvo sumokėjusi VMI 11 833 Lt pelno mokesčio avanso ir neturėjo jokių pelno mokesčio skolų, o atsakovės iš VMI gautinas PVM sudarė 55 878 Lt.

Dėl kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo

Nesutiko su byloje patvirtintu kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 1 360,39 Eur finansinio reikalavimo dydžiu. Teigė, kad ši suma nepagrįsta, nes pareiškėja buvo paskutinė atsakovės darbuotoja ir iš savo pareigų buvo atleista 2012-11-15. Kadangi 2012-11-27 duomenimis atsakovės skola VSDFV buvo mažesnė, todėl šio kreditoriaus reikalavimas mažintinas iki jo paties viešai paskelbto 757,92 Eur dydžio. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja palaikė savo prašymą ir papildomai prašė apklausti liudytoją, UAB „Leinonen“ atstovę V. K.-M.. Suinteresuotas asmuo BUAB „Encorium Lithuania“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Ultima optio“, su pateiktais teismui prašymais nesutiko. Nurodė, kad kreditoriaus atsakovės įsiskolinimas VSDFV susidarė už 2012 m. spalio ir gruodžio mėnesius. Įmokos bendrovei apskaičiuotos pagal jos pačios pateiktus duomenis: SAM pranešimą ir jo priedą už 2012 m. spalio mėn. ir 2 SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Kreditorės VMI 12 750,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas susideda iš 12 164, 32 Eur pelno mokesčio įsiskolinimo ir 585,97 Eur delspinigių. Pažymėjo, kad pareiškėjos sudarytoje 2012-11-15 finansinėje atskaitomybėje atsakovė turėjo 17 601, 95 Eur pelno, tačiau nuo jo neskaičiavo 15 proc. pelno mokesčio, o už 2012 m. mokesčių administratoriui atsakovė neteikė pelno mokesčio deklaracijos. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė prašymą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo sumažinimo atmesti, dėl kitų prašymo dalių spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – VSDĮ) buvo apskaičiuota atsakovės mokėtina suma, kuri sudaro: 1 360,39 Eur VSD įmokų, už apdraustuosius – 1 276,69 Eur, delspinigių už darbuotojus – 83,70 Eur. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašo pareiškėjos prašymo dalį dėl VĮ „Turto bankas“ finansinio reikalavimo atmesti.Paaiškino, kad bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Encorium Lithuania“ VMI buvo skolinga 14 515,01 Eur sumą, iš jų 13 763,73 Eur pelno mokesčio ir 751,28 Eur pelno mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nesumokėjus deklaruoto pelno mokesčio už 2011 m. ir 2013 m. Atsakovė mokesčių administratoriui per elektroninio deklaravimo sistemą pateikė 2012-05-31 metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 m., kurioje deklaravo 42 999 Lt pelno mokesčio sumą (2–3 priedai). Prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo rengimo dienai likusi skola buvo 1 310,36 Eur. Pažymėjo, jog VMI vykdė pelno mokesčio nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus. UAB „Encorium Lithuania“ mokesčių administratoriui 2011-10-25 ir 2016-06-01 pateikė prašymus grąžinti turimą mokesčių permoką. Vykdydama šiuos prašymus VMI į bendrovės sąskaitą pervedė 233 486 Lt ir 44 366,87 Lt sumas. 2012-11-15 UAB „Encorium Lithuania“ turėjo tik 5 527,41 Lt mokesčių permoką, kuri vėliau buvo įskaityta pelno mokesčio nepriemokai padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos E. L. pareiškimo dėl VMI teisių perėmėjos VĮ Turto bankas išbraukimo iš kreditorių sąrašo ir VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo sumažinimo netenkino; priteisė iš pareiškėjos BUAB „Encorium Lithuania“ naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl posėdžio formos ir liudytojo apklausos

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes paliudys jos prašoma apklausti liudytoja, todėl sprendė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o prašymo apklausti liudytoją netenkinti.

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo

Teismas, iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateikto pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2012-11-13 nustatė, kad pareiškėja nebuvo vienintelė BUAB „Encorium Lithuania“ darbuotoja ir prievolė mokėti įmokas kilo ir už kitą įmonėje dirbusią darbuotoją A. O.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja duomenų, jog UAB „Encorium Lithuania“ veikla buvo sustabdyta nepateikė, o jos darbo santykių nutrūkimas nėra prilyginamas įmonės veiklos sustabdymui, kas yra pagrindas stabdyti įmokų pagal VSDFĮ skaičiavimą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas nuo 1 360,39 Eur turėtų būti sumažintas iki 757,92 Eur sumos.

Dėl VMI teisių perėmėjos VĮ Turto bankas finansinio reikalavimo

Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus sprendimai patys savaime yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininko (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 str.). Mokesčių administratoriaus sprendimai gali būti skundžiami MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ 152 str.). Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų specialiame teisės akte nustatyta tvarka neskundė, todėl juo nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo.Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl mokestinės permokos, teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorė VMI pateikė duomenis, jog 2011-11-14 ir 2012-06-15 pervedė į atsakovės sąskaitą 233 486 Lt ir 44 366, 87 Lt sumas; 2012-11-15 UAB „Encorium Lithuania“ turėjo tik 5 527, 41 Lt mokesčių permoką, kuri vėliau buvo įskaityta pelno mokesčio nepriemokai sudengti. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas išbraukti VMI iš kreditorių sąrašo ir sumažinti VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimą neatitinka kreditorių reikalavimų tikslinimo instituto esmės, paskirties, tikslų, o įrodymai, aplinkybės, kuriais remiasi pareiškėja, niekaip nepaneigia VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumo, bankrutuojančiai įmonei susidariusios mokestinės prievolės buvimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bankroto administratorė pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas teismas priteisė iš pareiškėjos BUAB „Encorium Lithuania“ naudai (CPK 93 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja E. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį iš išspręsti klausimą iš esmės – iš BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių sąrašo pašalinti kreditorę VĮ Turto bankas ir jos finansinį reikalavimą, patikslinti BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių sąrašą, sumažinat kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos bylos eigoje.

Dėl VMI finansinio reikalavimo

Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog pareiškėja neskundė VMI sprendimų dėl 2013 m. pelno mokesčio nustatymo, o tai pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką esą būtina, nepagrįsti. Skundžiama nutartimi buvo visiškai nepasisakyta dėl aibės kitų pareiškimo argumentų: a) VMI pelno mokestį už 2013 m. paskaičiavo 2015 m., o apeliantė vadovės pareigas nustojo eiti dar 2012-11-15, todėl akivaizdu, kad apeliantė neturėjo jokių galimybių tokį VMI paskaičiavimą skųsti; b) galimybių skųsti mokestinės nepriemokos už 2013 m. metus neturėjo ir atsakovė, nes nuo 2012-11-15 neturėjo vadovo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesigilino kas ir kada buvo atsakovės vadovais bei galėjo apskųsti VMI paskaičiavimus apie tariamas nepriemokas. Toliu būdu nutartis priimta neatskleidžiant bylos esmės, suteikiant pirmenybę vieniems proceso dalyviams ir jų paaiškinimams. Atmesdamas prašymą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2103-330/2016, kuomet pastarosios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra kardinaliai skirtingos. VMI viešai skelbia ir laikosi nuomonės, kad pagal MAĮ 104¹ straipsnį nėra sukuriama jokia mokestinė prievolė, o tik siekiama užtikrinti, kad būtų sumokėti atitinkami mokesčiai, jeigu kyla pareiga juos sumokėti. Analogiškos nuomonės buvo ir įstatymo leidėjas 2012 m. priimdamas MAĮ pakeitimus. Kadangi nuo 2012 m. pabaigos atsakovė nevykdė jokios veiklos ir negavo jokių pajamų bei tuo pačiu pelno, VMI reikalavimas, kildinamas iš tariamos 2013 m. pelno mokesčio nepriemokos, neturi jokio pagrindo. VMI prašė palikti galioti 2013 m. pelno mokesčio reikalavimą, nes iki šiol niekas tokio pelno mokesčio nesutikslino, o tai gali padaryti tik bankroto administratorė, nes atsakovė vadovo neturi nuo 2012-11-15, o 2013 m. pelno mokestis buvo priskaičiuotas 2015 m. Pasak apeliantės, bankroto administratorė reikalauja tvirtinti VMI reikalavimą ir jo vėliau reikalaus iš apeliantės, nors pati sąmoningai ir akivaizdžiai neatlieka savo pareigų. Administratorė nepateikė patikslintų atsakovės pelno mokesčio deklaracijų, taip pat pradėjo tvirtinti, kad atsakovė privalo mokėti pelno mokestį už 2013 m., kuomet jau esą 2012 m. atsakovė buvo nemoki ir jai reikėjo kelti bankroto bylą. Kadangi administratorė veikia šališkai tik vieno kreditoriaus interesais, o apeliantė neturi jokių įgaliojimų atsakovės pelno mokesčio duomenis sutikslinti, mano, jog šį klausimą objektyviai ir sąžiningai privalo išspręsti teismas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė ir nevertino 2011 m. VMI apskaičiuotos mokestinės nepriemokos, nes pareiškimo atmetimą motyvavo tuo, jog pareiškėja neskundė VMI sprendimo dėl 2013 m. pelno mokesčio. Byloje yra neginčijami duomenys, kad VMI nurodoma pelno mokesčio nepriemoka už 2011 m. neegzistuoja, nes prievolė mokėti pelno mokestį už praėjusius metus atsiranda einamųjų metų birželio 1 d. VMI po 2012-06-01, tai yra suėjus prievolei mokėti pelno mokestį už 2011 m., atsakovei grąžino ženklias sumas.Vadovaujantis atsakovės 2012-11-15 finansiniais duomenimis, kuriuos parengė buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Leinonen“ matyti, jog 2012-11-15, t. y. kuomet seniausiai buvo suėjęs terminas mokėti pelno mokestį už 2011 m., ne atsakovė buvo skolinga VMI, o priešingai. Tiek VMI, tiek atsakovės finansiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2012-11-15 atsakovė neturėjo jokių skolų VMI, todėl VMI pretenzijos dėl tariamos 2011 m. pelno mokesčio nepriemokos už 2011 m. neturi jokio pagrindo. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė į teismo posėdį iškviesti liudyti UAB „Leinonen“ atstovę, kuri būtų detaliau ir išsamiau paaiškinusi, kodėl VMI skolinga atsakovei, o ne atvirkščiai, tačiau teismas tik formaliai nurodė, esą nepagrįsta minėtą asmenį apklausti, todėl apeliantė abejoja, ar teismas objektyviai ir nešališkai įvertino VMI reikalavimo pagrįstumą ir realumą.

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą vieninteliu argumentu – pareiškėja nebuvo paskutinė atsakovės darbuotoja, nes buvo dar vienas asmuo iki 2015 m. dirbęs pas atsakovę. Paaiškino, kad nors VSDFV duomenų bazė rodo, kad iki 2015 m. dirbo A. O., tačiau ji visą laikotarpį buvo vaiko priežiūros atostogose ir atsakovė neturėjo jokios prievolės už ją mokėti VSD įmokas. Apeliantė, atsižvelgdama į tai, kad bankroto byloje egzistuoja viešasis interesas, ir išvengdama rizikos, kad jai nebūtų priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, prašo teismo savo iniciatyva patikrinti VSDFV reikalavimo pagrįstumą.

Dėl administratorės šališkumo ir jos elgesio vertinimo

Bankroto administratorė yra šališka ir veikia priešingai atsakovės bei jos kreditorių interesams, nes ne tik, kad nesutikslina atsakovės pelno mokesčio deklaracijų ir duomenų, bet netgi priešingai reikalauja, kad būtų patvirtinti nepagrįsti kreditoriniai reikalavimai. Net ir raginama bei reikalaujama, administratorė iki šiol VMI taip ir nepatikslino atsakovės pelno mokesčio duomenų, nors tokią galimybę ir pareigą turi, todėl mano, jog byloje reikalingas ir būtinas teismo įsikišimas, priešingu atveju dėl administratoriaus nesąžiningumo ir pareigų neatlikimo bus pažeistos esminės ir pagrindinės sąžiningų kreditorių bei atsakovės teisės. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Encorium Lithuania“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Ultima opto“, prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nepakeistą bei priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl VĮ Turto bankas finansinio reikalavimo

Nurodo, jog apeliantei atsistatydinus iš atsakovės pareigų ir įmonės akcininkams nepaskyrus naujo vadovo VMI pareiga skaičiuoti mokesčius nepasibaigė. Mokesčių administratoriaus sprendimai yra savaime pagrindas vykdyti išieškojimą (MAĮ 105 str.); šiai dienai mokesčių administratoriaus sprendimai yra galiojantys.

Dėl VSDFV finansinio reikalavimo

Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog 2012 m. lapkričio mėn. duomenimis atsakovės skola buvo 757,92 Eur. pažymi, kad E. L. pareiškimas apie jos VSD pabaigą buvo pateiktas 2012-12-17, o aplinkybė, jog ji nutraukė darbo teisinius santykius su atsakove nepaneigia pareigos sumokėti VSDFV mokesčius. Be to skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, jog apeliantė nebuvo vienintelė atsakovės darbuotoja.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį dalyje, dėl VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo, nepakeistą.Paaiškino, jog už vieną darbuotoją E. L. iki jos atleidimo iš darbo dienos įmokas apskaičiavo ir VSDFV pranešimą pateikė draudėja UAB „Encorium Lithuania“. Už pavėluotai į VSDFV pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai, todėl po E. L. atleidimo buvo skaičiuojami tik delspinigiai, jų buvo priskaičiuota 288,90 Lt. 2013-08-22 iš UAB „Encorium Lithuania“ banko sąskaitos buvo nurašyta 7,70 Lt, todėl įsiskolinimas sumažėjo iki 4 408,17 Lt. Teismui buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, kuris sudarė 4 408,17 Lt (1 276,69 Eur) VSD įmokų už darbuotojus ir 288,99 Lt (83,70 Eur) delspinigių. Pažymi, SAM pranešimai apie A. O. buvo pateikti tik už 2012 m. spalio mėn., kur priskaičiuotų įmokų nebuvo (pranešimai SAM ir SAM3SD, priedas Nr. 2). Už 2012 m. lapkričio mėn. bei SAM pranešimų apie apdraustuosius už 2014 m. spalio–2015 m. sausio mėn. UAB „Encorium Lithuania“ nepateikė. A. O. valstybinio socialinio draudimo pabaiga į Registrą įrašyta 2015-02-05, pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos darbo santykių pasibaigimo pažymą. Šios darbuotojos atleidimo suma nėra pateikta ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareikšto finansinio reikalavimo neįtakojo.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo pareiškėjos skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2013 m., kurioje deklaruota 42 999 Lt (12 453,37 Eur) pelno mokesčio suma, yra VMI suformuotas dokumentas. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) 2015-10-01 apskaičiavo 42 999 Lt pelno mokesčio už 2013 m., mokestinė prievolė nustatyta pagal Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 metus. Vilniaus AVMI 2015-10-27 parengė pranešimą Nr. 27.380-467-184359 apie mokestinės prievolės apskaičiavimą mokesčių administratoriaus iniciatyva, pranešimas mokesčių mokėtojui išsiųstas paštu. UAB „Encorium Lithuania“ nepateikė mokesčių administratoriui patikslintos pelno mokesčio deklaracijos už 2013 metus, todėl pelno mokesčio prievolė yra ta, kuri apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva. VMI vykdė pelno mokesčio nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus. Aplinkybė, kad apeliantė tuo laiku, kai mokesčių administratorius savo sprendimu nustatė UAB „Encorium Lithuania“ pelno mokesčio prievolę už 2013 metus, jau nebuvo UAB „Encorium Lithuania“ vadove, nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos vykdyti MAĮ 104¹ straipsnyje numatytus veiksmus. Pažymi, jog UAB „Encorium Lithuania“ buvo žinoma apie pelno mokesčio nepriemoką už 2011 ir 2013 metus bei apie vykdomus šio mokesčio nepriemokos išieškojimo veiksmus. Nesutinka su apeliantės nuomone, jog 2013 m. pelno mokestis skaičiuojamas dėl BUAB „Encorium Lithuania“ bankroto administratoriaus neveikimo. Atsakovė bankroto bylos iškėlimo metu neginčijo VMI reikalavimo dydžio, neskundė ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, kuria buvo iškelta UAB „Encorium Lithuania“ bankroto byla, taip pat atsakovė neskundė ir VMI prie FM viršininko 2015-08-10 sprendimo Nr. (2331-08)-320A-21430 bei 2015-10-19 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-30385 išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, kuriais buvo išieškoma pelno mokesčio nepriemoka už 2011 ir 2013 metus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Encorium Lithuania“ pelno mokesčio nepriemokos už 2011 metus neturėjo. UAB „Encorium Lithuania“ 2012 m. gegužės 31 d. mokesčių administratoriui per Elektroninio deklaravimo sistemą pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 metus, kurioje deklaravo 42.999,00 Lt (12.453,37 Eur) pelno mokesčio sumą. Prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo rengimo dieną buvo likusi nesumokėta pelno mokesčio suma buvo 1 310,36 Eur. Taigi, VMI tiek bankroto bylos iškėlimo, tiek finansinių reikalavimų tvirtinimo metu buvo UAB „Encorium Lithuania“ kreditorė. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų reikalavimų nepasisako ir prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

Apeliantė pateikė prašymą dėl VMI atsakymo prijungimo prie bylos, prie kurio pridėjo 2017-03-17 raštą „Dėl paklausimo pelno mokesčio klausimais“ bei VMI 2017-04-07 raštą Nr. (32.40-PM) RM-10366 „Dėl pelno mokesčio deklaracijų teikimo“. Teigia, jog šie įrodymai paneigia bankroto administratorės argumentus, jog neturi pareigos tikslinti atsakovės pelno mokesčio deklaracijos už 2012, 2013 metus. Suinteresuotas asmuo BUAB „Encorium Lithuania“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Ultima opto“, pateikė paaiškinimus, kuriuose prašo prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodo, kad 2012 m. įmonėje dirbo ir A. O., kuriai nuo 2012-11-23 iki 2014-10-10 buvo sutektos atostogos vaikui prižiūrėti, o apeliantės darbo teisiniai santykiai nutrūko 2012-12-03. Pažymi, kad pagal 2012-11-15 UAB „Encorium Lithuania“ balansą įmonė gavo 519 844 Lt pajamų bei gavo 60 776 Lt pelno. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis, nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Atsižvelgus į tai, kad pateiktais įrodymais apeliantė grindžia bylai svarbias aplinkybes, tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas minėtus rašytinius įrodymus priima bei vertins kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Encorium Lithuania“, administratore paskyrė UAB „Ultima optio“; nutartis įsiteisėjo 2016-03-22. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovė UAB ,,Encorium Lithuania“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Encorium Lithuania“ antros eilės kreditoriųVMI 12 750,29 Eur dydžio bei VSDFV Vilniaus skyriaus 1 360,39 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – įtraukta į pirmos eilės kreditorių sąrašą E. L. su 3 951,29 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – patvirtintas antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas 12 750,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei iš sąrašo išbraukta kreditorė VMI ir jos finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – į BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių sąrašą įtraukta antros eilės kreditorė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba su 2 620, 70 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir sumažintas pirmos eilės kreditorės E. L. finansinis reikalavimas iki 1 330,59 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi dar kartą patvirtintas patikslintas BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – patvirtintas patikslintas antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas finansinio reikalavimo 12 750,29 Eur dydis bei iš sąrašo išbraukta kreditorė VMI ir jos finansinis reikalavimas.

Dėl kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo

Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 26 str.)). Taigi, iki nurodytos bankroto proceso stadijos teikiami asmenų prašymai atlikti procesinius veiksmus, susijusius su patvirtinto finansinių reikalavimų sąrašo modifikavimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų (patikslintų) finansinių reikalavimų peržiūros procedūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovės UAB „Encorium Lithuania“ skola VSDFV sudarė 1 360,39 Eur. Kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 1 360,39 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi. Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius savo finansinį reikalavimą grindė šiais įrodymais: 2012-11-13 SAM pranešimu su priedu ir gauto dokumento elektronine kortele, 2013-12-04 ataskaita apie BUAB „Encorium Lithuania“ delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas skaičiavimu už laikotarpį nuo 2012-11-15 iki 2013-10-15 pažyma apie BUAB „Encorium Lithuania“ priskaičiuotų delspinigių pavėluotą pavedimą už laikotarpį nuo 2011-07-15 iki 2013-01-15, 2012-12-07 pranešimu 2-SD su elektronine kortele. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, jog VSDĮ pagrindu nustatė, kad BUAB „Encorium Lithuania“ VSDF biudžetui skolinga 1 360,39 Eur, iš jų 1 276,69 Eur VSD įmokų už apdraustuosius (pagal informacinėje sistemoje suformuotą finansinę ataskaitą (Forma 4 darbuotojų) už 2016 metų 3 ketvirtį) bei 83,70 Eur delspinigių už darbuotojus (pagal informacinėje sistemoje suformuotą finansinę ataskaitą (Forma 4 darbuotojų) už 2016 metų 3 ketvirtį). VSD įmokų priskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDĮ). VSDĮ 12 straipsnis numato įmokų mokėjimo į VSD fondo biudžetą tvarką ir terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – VSDF) priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. VSD Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje draudėjui nustatyta pareiga valstybinio VSD įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. VSDĮ 13 straipsnis nustato, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinio socialiniu draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus, ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai patys apskaičiuoja ir pateikia socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad įmokas apskaičiavo ir pranešimą pateikė pati draudėja t. y. UAB „Encorium Lithuania“, įmokos paskaičiuotos už darbuotoją E. L. iki jos atleidimo iš darbo dienos (2012-12-03) (VSDĮ 13 str.). Taip pat pagal VSDFV Vilniaus skyriaus Registro turimus duomenimis UAB „Encorium Lithuania“ už 2012 m. spalio–gruodžio mėn. laikotarpį, bendrovėje buvo du apdrausti darbuotojai: E. L. ir A. O.. Pagal suinteresuotam asmeniui pateiktus draudėjos UAB „Encorium Lithiania“ duomenis, 2012-10-01 įmonės įsiskolinimas sudarė 5 085,94 Lt VSD įmokų už darbuotojus, ši suma turėjo būti sumokėta iki 2012-10-15, o buvo sumokėta 2012-10-31. Pranešime apie apdraustuosius (SAM pranešime) ir apdraustųjų VSD įmokas (pranešimas SAM 3SD) už 2012 m. spalio mėn. buvo priskaičiuota 4 856,86 Lt VSD įmokų už darbuotojus, šią sumą įmonė turėjo sumokėti iki 2012-11-15, o sumokėjo tik 2 239,91 Lt dalį minėtos sumos 2012-11-23 (VSDFĮ 12 str. 2 d.). Kadangi UAB „Encorium Lithuania“ nebuvo pateikusi SAM pranešimų apie apdraustuosius už 2012 m lapkričio mėn. ir gruodžio mėn., todėl apie priskaičiuotas įmokas šiuo laikotarpiu VSDFV Vilniaus skyrius sužinojo tik tuomet, kad pavėluotai gavo 2-SD pranešimą apie E. L. valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2012-12-17 pranešimą 2-SD priedas Nr. 3). Šiame pranešime nurodyta, kad E. L. atleidimo įmokų suma 1 798,92 Lt. Tokiu būdu VSD skolą 2012-12-03 dienai sudarė 2 616,95 Lt suma (4 859,86 Lt – 2239,91 Lt); už 2012 lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. (iki E. L. atleidimo) priskaičiuota 1 798,92 Lt VSD įmokų už darbuotojus. Taigi bendra skola sudarė 4 415,87 Lt VSD įmokų už darbuotojus (2 616,95 (skolos už spalio mėn. likutis) +1 798,92 (E. L. atleidimo suma). Šią sumą UAB „Encorium Lithuania“ turėjo sumokėti iki 2013-01-15, bet nesumokėjo. Po E. L. atleidimo buvo skaičiuojami delspinigiai, jų buvo priskaičiuota 288,90 Lt (83,70 Eur). Iš UAB „Encorium Lithuania“ sąskaitos banke 2013-08-22 debeto mokėjimo nurodymu buvo nurašyta 7,70 Lt, todėl bendra įsiskolinimo suma sumažėjo iki 4 408,17 Lt (1 276,69 Eur) VSD įmokų už darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2012-11-13 E. L. nebuvo vienintelė BUAB „Encorium Lithuania“ darbuotoja ir prievolė mokėti įmokas pagal VSDFĮ kilo ir už kitą įmonėje dirbančią darbuotoją A. O.. Apeliantės teigimu, nors pagal VSDFV duomenų bazės duomenis iki 2015 m. BUAB „Encorium Lithuania“ dirbo dar viena darbuotoja A. O., tačiau ji visą laikotarpį buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl apeliantė neturėjo jokios prievolės už ją mokėti VSD įmokas. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog SAM pranešimai apie darbuotoją A. O. buvo pateikti tik už 2012 m. spalio mėn., kur priskaičiuotų įmokų nebuvo (pranešimai SAM ir SAM3SD, priedas Nr. 2). Už 2012 m. lapkričio mėn. bei SAM pranešimų apie apdraustuosius už 2014 m. spalio mėn. – 2015 m. sausio mėn. UAB „Encorium Lithuania“ nepateikė. A. O. valstybinio socialinio draudimo pabaiga į Registrą įrašyta 2015-02-05, pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos darbo santykių pasibaigimo pažymą. Taigi, šios darbuotojos atleidimo suma nėra pateikta ir VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo neįtakojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus į bylą pateiktus įrodymus ir šį vertinimą atliko pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 str.). Vien tas faktas, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas dėl prievolės mokėti įmokas ir už kitą įmonėje dirbančią darbuotoją A. O., nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas sudarytas iš VSD įmokų (1 360,39 Eur), paskaičiuotų už darbuotoją E. L. (1 276,69 Eur (4 408,17 Lt) VSD įmokų už darbuotoją + 83,70 Eur (288,99 Lt) delspinigių),o kitos buvusios BUAB „Encorium Lithuania“ darbuotojos A. O. VSD įmokos nėra įtrauktos į VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimą, todėl atskirojo skundo dalis, susijusi su kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo dydžio sumažinimu, atmestina.

Dėl kreditorės VĮ Turto bankas (VMI teisių perėmėjos) finansinio reikalavimo pagrįstumo

Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Encorium Lithuania“ antros eilės kreditorės VMI 12 750, 29 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo patikslintas – patvirtintas BUAB „Encorium Lithuania“ antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas 12 750,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei iš sąrašo išbraukta kreditorė VMI ir jos finansinis reikalavimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Encorium Lithuania“ per elektroninio deklaravimo sistemą 2012-05-31 mokesčių administratoriui pateikė 2012 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 metus, kurioje deklaravo 12 453,37 Eur (42 999 Lt) pelno mokesčio sumą (2-3 priedai). Prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo rengimo dieną likusi skola buvo 1 310, 36 Eur. VMI vykdė pelno mokesčio nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus: VMI viršininko 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (2331-08)-320A-21430 ir 2015 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-30385. UAB „Encorium Lithuania“ mokesčių administratoriui pateikė 2011-10-25 ir 2016-06-01 prašymus grąžinti turimą mokesčių permoką. VMI 2011-11-14 ir 2012-06-15 į UAB „Encorium Lithuania“ sąskaitą pervedė 233 486 Lt ir 44 366, 87 Lt sumas. 2012-11-15 UAB „Encorium Lithuania“ turėjo tik 5 527,41 Lt mokesčių permoką, kuri vėliau buvo įskaityta pelno mokesčio nepriemokai padengti. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta (CK 179 str. 3 d.), kad BUAB „Encorium Lithuania“ direktore laikotarpiu nuo 2005-10-19 iki 2012-12-03 buvo E. L., akcininkas nuo 2003-04-08 Encorium Bio Oy (Suomijos Respublika). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog E. L. po jos atleidimo iš BUAB „Encorium Lithuania“ vadovės pareigų ir toliau faktiškai šią įmonę valdė (CPK 178 str.).Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Pagal ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas, turi būti šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas. MAĮ 104¹ straipsnis reglamentuoja mokestinės prievolės nustatymą mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. Taigi, MAĮ 140¹ straipsnyje nėra numatyti apribojimai mokesčių administratoriui sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas neturi paskirto vadovo, todėl aplinkybės, jog BUAB „Encorium Lithuania“ akcininkas Encorium Bio Oy nesušaukė neeilinio akcininkų susirinkimo ir / ar po vadovės E. L. atleidimo nebuvo paskirtas naujas BUAB „Encorium Lithuania“ vadovas, neįtakojo mokesčių administratoriaus teisių ir pareigų, vykdyti jam MAĮ nustatytas numatytas funkcijas. Kita vertus, E. L. BUAB „Encorium Lithuania“ vadove buvo nuo 2005-10-19 iki 2012-11-15, o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis – iki 2012-12-03, todėl ji, nebūdama BUAB „Encorium Lithuania“ vadove daugiau kaip du su puse metų, neturėjo pareigos skųsti VMI viršininko priimtų 2015-08-10 sprendimo Nr. (2331-08)-320A-21430 ir 2015-10-19 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-30385, susijusių su pelno mokesčio nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog E. L. VMI sprendimų specialiame teisės akte nustatyta tvarka neskundė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2103-330/2016 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (lot. k. ratio decidendi) yra skirtingos, nes Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2103-330/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios įmonės nesumokėto turto pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, o nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratorius (VMI) pagrįstai apskaičiavo BUAB „Encorium Lithuania“ pelno mokestį už 2013 mokestinius metus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011). Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį mokesčiai gali būti apskaičiuojami arba perskaičiuojami ne daugiau kai už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. MAĮ 140¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. Pagal MAĮ 78 straipsnį, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo privalo, pradėjus jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios (šios deklaracijos pateikimas neatleidžia nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, jeigu jis pasibaigia iki minėtų procedūrų pabaigos) ir mokesčio deklaraciją už iki minėtų procedūrų pradžios pasibaigusį mokestinį laikotarpį, jeigu šios deklaracijos pateikimo terminas pagal atitinkamą mokesčio įstatymą dar nėra pasibaigęs. Pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 51 straipsnio 2 dalį, metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Iš VMI 2017-04-07 rašto Nr. (32.40-PM) RM-10366 nustatyta, jog, atveju, jeigu PMĮ nustatyta tvarka ir terminais už minėtą laikotarpį deklaracijos VMI nebuvo pateiktos, tai jos gali būti pateiktos vėliau, jei nėra pasibaigęs pelno mokesčio apskaičiavimo terminas pagal MAĮ 68 straipsnį. Tuo atveju jei mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 140¹ straipsniu, buvo nustatęs UAB „Encorium Lithuania“ mokestinę prievolę, t. y. buvo apskaičiavęs pelno mokestį už 2013 mokestinius metus, tai Lietuvos įmonei pateikus deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta prievolė už šį mokestinį laikotarpį gali būti patikslinta pagal pateiktos deklaracijos duomenis. Bankrutuojanti įmonė pagal MAĮ 78 straipsnio nuostatas nėra atleista nuo deklaracijų VMI pateikimo, todėl deklaracijos turi būti teikiamos (įskaitant 2013 m. mokestinį laikotarpį), nepriklausimai nuo to, ar teikiamojoje deklaracijoje apskaičiuojamas ar neapskaičiuojamas pelno mokestis.Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog mokesčių administratorius (VMI) pagal įstatymą (pagal pareigas) apskaičiavo pelno mokesčio prievolę už 2013 m. bei pagrįstai vykdė šios nepriemokos išieškojimo veiksmus (MAĮ 140¹ str.), todėl teismas neturi teisėto pagrindo pašalinti kreditorę VĮ „Turto bankas“ (VMI teisių perėmėją) ir jos finansinį reikalavimą iš BUAB „Encorium Lithuania“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo. Apeliantės nuomonė, dėl bankroto administratorės netinkamo atstovavimo bankrutuojančią įmonę ar jos kreditorius, nėra pagrįsta įrodymais (CPK 178 str.). Šiuo atveju iš 2017-04-07 VMI rašto Nr. (32.40-PM) RM-10366 akivaizdu, jog UAB „Encorium Lithuania“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ultima optio“, turi pateikti deklaraciją VMI, siekiant patikslinti pelno mokesčio deklaracijos už 2013 m. duomenis (MAĮ 68 str., 78, 104¹ str.).Atitinkamai kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai BUAB „Encorium Lithuania“ bankroto byloje galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Pažymėtina, jog įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (ĮBĮ 11 str. 8 d.).Išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Suinteresuoto asmens BUAB „Encorium Lithuania“ bankroto administratorė pateikė įrodymus, patvirtinančius 50 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apeliantės E. L. suinteresuoto asmens BUAB „Encorium Lithuania“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ultima optio“, naudai 50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui BUAB „Encorium Lithuania“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Ultima optio“, j. a. k. 111800820, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.