Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės D. M. (toliau – ir atsakovė) (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti M. pavardę (I t., e. b. l. 1–3).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 6). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo (I t., e. b. l. 7, 8, 10, 11, 13–16, 76–79). Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi (I t., e. b. l. 1–3, 17–20). Vedybų sutartis tarp šalių nėra sudaryta (I t., e. b. l. 21, 22). Šalys apie 15 metų kartu negyvena ir neveda bendro ūkio (I t., e. b. l. 1–3; 2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 6). Nustatyta, kad bendro gyvenimo pradžioje šalys gyveno kaip šeima, vėliau atsakovė išvyko gyventi į užsienį. Dėl atstumo šalių santykiai, jausmai atšalo. Šalys apie 15 metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda (I t., e. b. l. 1–3; 2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Įvertinus ieškovo atstovės paaiškinimus, konstatuotina, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o pirmiausia – dėl atšalusių jausmų, ką lėmė atstumas gyvenant šalims skirtingose valstybėse, nei vienos iš šalių supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, abiejų šalių elgesys laikytinas nepakankamu dėl santuokos išsaugojimo. Tokiu būdu santuoka iširo (nutraukiama) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti jam jo prigimtinę pavardę, neprieštaravo, kad atsakovei liktų santuokinė pavardė. Atsakovės prieštaravimai šiam ieškovo reikalavimui nėra gauti. Kadangi ginčo dėl to nėra, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktinas jo prigimtinė pavardė, atsakovei – santuokinė pavardė.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys netenka teisės reikalauti viena iš kitos išlaikymo, nors šalys tokio reikalavimo ir nėra pareiškusios (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ieškovo naudai. Tačiau ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės nereikalauja (2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Įvertinus ieškovo poziciją šiuo klausimu, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, kurios neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl sprendimo įteikimo atsakovei.

Atsakovės faktinė gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl jai sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti prigimtinę pavardę – M.

Atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę – M.

Įteikti sprendimą atsakovei D. M. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.