Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2023 m. kovo 14 d.

išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. V. 2022 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams sūnums: E. S. ir E. S., periodinėmis kasmėnesinėmis po 200 Eur dydžio išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas­met Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę šių išlaikymui skirtų lėšų administratore uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečių sūnų: E. S. ir E. S., gyvenamąją vietą su ieškove, pagal ieškovės pasirinktą gyvenamąją vietą; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su savo nepilnamečiais sūnumis: E. S. ir E. S., - sūnums ir jų motinai R. V. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaikus informuo­jant vaikų motiną ir suderinant bendravimo laiką. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų (tie­siogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su sūnumis nepažeidžiant vaikų interesų; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus E. S., o (duomenys neskelbtini) sūnaus E. S.. Su atsakovu išsiskyrė (duomenys neskelbtini) Po išsiskyrimo vaikų tėvas jokio išlaikymo vaikams nemoka, nors, kiek ankščiau įvykusioje mediacijoje buvo geranoriškai sutarta, kad sūnums jis mokės po 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Iki išė­jimo atsakovas dar daugiau mažiau išlaikydavo vaikus, tačiau po išėjimo vaikams nieko neskiria ir net slepia savo gyvenamosios vietos adresą. Nors faktiškai sūnūs gyvena su ja, tačiau teisinio apibrėžtumo dėl gyvenamosios vaikų vietos nėra, kaip ir nėra apibrėžtumo dėl atsakovo ben­dravimo tvarkos su sūnumis. Atsižvelgiant į esamą ieškovės ir sūnų padėtį bei į tai, kad minėtus – vaikų išlaikymo, jų gyvena­mosios vietos bei tėvo bendravimo tvarkos su jais nustatymo klausimus geranoriškai išspręsti nepavyko, ji dėl šių klausimų kreipiasi į teismą ieškinio tvarka. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlai­kymo dydis turi būti proporcingas jų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai pro­porcingai savo turtinei padėčiai. Dėl to ji turi teisę reikalauti, kad skyrium gyvenantis atsakovas savo nepilnamečiams sūnums išlaikymui mokėtų po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės, nes jis yra sveikas ir dar­bingas, todėl yra pajėgus mokėti reikalaujamą išlaikymą. Ji yra paskaičiavusi, kad minimaliai tenkinus sūnų socialinius poreikius bei gyvenseną, pagal vaikų socialinę brandą, kai dabar vienas iš jų lanko vaikų dar­želį, o kitas jau mokinasi ikimokyklinėje įstaigoje, kas mėnesį jų išlaikymui būtina skirti apie 300-350 Eur. Nurodo, kad ji viena moka už paimtą paskolą buto vonios remontui, kurios likutis 2022 m. lapkričio 22 d. – 5380,20 Eur. Vonios remontas buvo reikalingas pagrinde dėl vaikų, tačiau apie pusmetį ja naudojosi ir atsakovas. Nepilnamečiai sūnūs gyvena su ieškove, o tai reiškia, kad jai tenka didesnė jų išlaikymo našta, kuri susijusi su kasdiene vaikų priežiūra, rūpesčiu, kasdienėmis jų problemomis ir pan., kurių pa­prastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš atsakovo reika­laujama tik prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nurodo, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gy­vena ar atskirai. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Nurodo, kad ieškovė dėjo ir dės visas pastangas, kad vaikams nieko netrūktų. Šiuo metu yra įsiregistravusi Už­imtumo tarnyboje ir gauna Nedarbo socialinio draudimo išmoką, kas vidutiniškai į mė­nesį sudaro apie 400 Eur į rankas. Ši išmoka yra laikina, todėl kai tik galės, įsidarbins. Dar gauna 255 Eur kasmėnesinę išmoką už vaikus, padeda mama. Sūnūs gyvena su ja, jai nuosavybės teise pri­klausančiame bute ir jiems yra sudarytos visos vystymosi, ugdymo bei gyvenimo sąlygos jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, todėl, mano, kad sūnų gyvenamosios vietos nustatymas su ja pilnai atitiks vaikų interesus ir lūkesčius.

Atsakovui M. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis informuotas apie iškeltą bylą ir vyksiantį teismo posėdį, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo ir nepareiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. V. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams teikimo, nes kai ji su atsakovu skyrėsi, atsakovas pradėjo gerti ir vartoti narkotikus, pradėjo draugus į jos butą vedžiotis, konfliktai pastoviai kildavo ir vaikai visą tą situaciją matydavo, tad ji tiesiog pavargo nuo tokio gyvenimo ir išsiskyrė su juo. Ji su atsakovu susilaukė dviejų vaikų. Ji tiksliai negali pasakyti kiek pinigų išleidžia vaikams, bet išleidžia daug drabužiams ir vaistams. Vaikai lanko darželį, lanko nemokamus būrelius. Vaikai sveiki, neserga ir yra energingi. Su vaikais gyvena jai nuosavybės priklausančiame vieno kambario bute. Ji šiuo metu gauna bedarbio išmoką, gauna vaikų pinigus ir prisideda dar mama, kiek gali. Ji ieškosi darbo, pati yra pajėgi prisidėti prie vaikų išlaikymo, bet turi ir atsakovas prisidėti. Atsakovas dažnai būna girtas, tai net vaikai jo bijo. Jeigu atsakovas bus blaivus, ji leis bendrauti su vaikais, bet jis nuteikinėja vaikus prieš ją. Ji buvo paėmusi paskolą vonios remontui, kurią šiuo metu moka viena. Atsakovas, kai jie išsiskyrė, išlaikymo neteikė, ji sulaukė tik grasinimų. Vieną kartą yra buvę, kad atsakovas skambino vaikams, bet buvo neblaivus, todėl liepė jam paskambinti blaiviam.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Neimantė Nicienė pagarsino byloje parengtą išvadą ir pažymėjo, jog jų tarnybai šeima yra žinoma, viskas prasidėjo dėl tarpusavio konfliktų. Iš tikrųjų atsakovas turi didžiulę problemą dėl alkoholio vartojimo ir pranešimai iš policijos pareigūnų būdavo susiję su tuo, jog konfliktuoja sugyventiniai namuose, mama blaivi, tėvas neblaivus. Smurtą artimoje aplinkoje matydavo vaikai ir būdavo to liudininkai. Buvo atvejų, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, bet buvo grąžinti. Buvo laikotarpis, kai mama gyveno krizių centre, galbūt pagrindinė problema yra ta, kad kažkurį laiką mama be socialinių paslaugų, socialinių darbuotojų pagalbos negebėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip mamos, teisių į vaikus, iškildavo sunkumų dėl jų priežiūros, tačiau buvo inicijuota atvejo vadyba ir teikiama pagalba. Dabar ieškovės šeimoje yra matomas labai ryškus pagerėjimas, ji klauso ir vykdo rekomendacijas, tuo tarpu atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, nuo specialistų siūlomos pagalbos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Mano, kad prašomas priteisti išlaikymas patenkintų bent jau minimalius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. V., o tėvas – atsakovas M. S.. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena su nepilnamečiais vaikais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei R. V. skirta Nedarbo socialinio draudimo išmoka, taip pat ieškovė gauna išmokas vaikams ir paramą mokinio reikmėms įsigyti.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaikų motina R. V., nėra. Atsakovas jokios pozicijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismui nepareiškė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pagarsinusi tarnybos išvadą taip pat pažymėjo, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, tuo labiau, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, o motina šiuo metu geba užtikrinti vaikų poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų E. S. ir E. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su ieškove, vaikų motina R. V., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumis E. S. ir E. S. bendraus, jų motinai R. V. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaikus informuodamas vaikų motiną ir suderinus bendravimo laiką. Nurodo, kad ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su sūnumis, nepažeidžiant vaikų interesų.

Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovės su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato, su minimaliais pakeitimais, ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, patikslinant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti tik būdamas blaivus.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodo, kad jos paskaičiavimais abiem vaikams kas mėnesį būtina skirti bendrą 792 Eur periodinio išlaikymo sumą. Nurodo, jog ji viena moka paimtą paskolą, šiuo metu nedirba, todėl gauna tik Nedarbo socialinio draudimo išmoką ir vaikų išmokas, todėl jai padeda jos mama. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu jokio išlaikymo vaikams neskiria, nors yra sveikas ir darbingas, todėl yra pajėgus mokėti reikalaujamą išlaikymą. Be to, nurodo, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu tik iš dalies rašytiniais įrodymais pagrindė vaikams reikalingą išlaikymo dydį, vis tik, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir nepilnamečių vaikų pagrindinius poreikius.

Teismas įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į ieškovės sunkią finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra pakankamai jaunas, pajėgus dirbti vyras, neturintis sveikatos problemų, be kita ko, neginčija prašomos priteisti periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Vis tik, šiuo atveju, ieškovė prašo priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, tuo tarpu, iki ieškinio pateikimo, gali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, todėl materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį, teismas priteisia nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Atsižvelgus į tai, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl už neteiktą materialinį išlaikymą iki 2022 m. gruodžio 6 d., nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – po 400 Eur kiekvienam vaikui.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė R. V.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-04041, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, be to, minėtu sprendimu jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 233 Eur (126 Eur turtiniai reikalavimai ir 107 Eur neturiniai reikalavimai), o išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teismui pateiktą 2023 m. vasario 2 d. pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2023-03832, sudaro 285 Eur, todėl ieškinį iš esmės patenkinus, paminėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsni, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečių vaikų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kiekvienam, išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

- nepilnamečių vaikų tėvas M. S. su sūnumis E. S. ir E. S. gali bendrauti tiesiogiai, sūnums ir vaikų motinai R. V. patogiu laiku, tik būdamas blaivus, nepažeisdamas vaikų interesų, prieš kiekvieną atvykimą pas vaikus, informuodamas vaikų motiną bent prieš vieną parą ir suderinus bendravimo laiką;

- nepilnamečių vaikų tėvas M. S. su sūnumis E. S. ir E. S. gali bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis), tik būdamas blaivus, nepažeisdamas vaikų interesų, sūnums ir vaikų motinai R. V. patogiu laiku, informuodamas apie numatomą bendravimą vaikų motiną ir suderinus su ja bendravimo laiką.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 233 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 285 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.