Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. (O.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojos E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 1-ajame skyriuje vyriausiąja patrule. 2024 m. liepos 25 d. dirbo kartu su VA VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. K., gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur aikštelėje pranešėjas sulaikė automobilio „Toyota“ neblaivų vairuotoją, bando pasišalinti. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko S. P., kuris paaiškino, kad jo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir galinį bamperį apgadino O. S., kuris atbuline eiga manevravo ir bandė priparkuoti savo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pats S. P. įvykio nematė, jam apie tai pranešė draugas A. T., kuris nurodė, kad matė, kaip O. S. parkavo automobilį „Toyota“ atbuline eiga ir kliudė jo automobilį, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, matė, kaip jis paslėpė juodos spalvos maišą su alkoholiniais gėrimais krūmuose. S. P. teigimu, nuėjęs prie savo automobilio jis pamatė, kaip iš automobilio „Toyota“ išlipa neblaivus O. S., šis siūlė jam susitarti dėl eismo įvykio. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus jo girtumą, pirmu pūtimu jis pripūtė 2,26 promiles, antru – 2,23 promiles. O. S. teigė, kad jis automobilio nevairavo ir automobilis yra ne jo. Patikrinus automobilį, nustatyta, kad jis priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonu buvo bendrauta su įmonės savininku V. B., kuris paaiškino, kad O. S. nuomojasi iš jo automobilį „Toyota Prius“. Patikrinus O. S. duomenų bazėse, buvo nustatyta, kad jam buvo atimta teisė vairuoti nuo 2021 m. iki 2022 m., kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus.

4. 2024 m. liepos 25 d. A. T. rašytinis paaiškinimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, 18.30 val. buvo pastebėta, kaip automobilis „Toyota Prius“, parkuojantis atbuline eiga, kliudė kitą greta stovėjusį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Išlipęs iš automobilio turėjo krepšelį su alkoholiniais gėrimais, siūlė susitarti ir nekviesti policijos.

5. 2024 m. liepos 25 d. S. P. rašytinis paaiškinimas, kad 2023 m. liepos 25 d. buvo kambaryje Nr. 414, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. paskambino bendradarbis ir pasakė, kad kažkas įvažiavo į jo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nubėgęs į vietą pamatė vyrą, išlipantį iš automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus. Siūlė tartis vietoje, bet bendradarbis iškvietė policiją.

6. 2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis „Toyta Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis automobilių stovėjimo aikštelėje šalia motelio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

7. 2024 m. liepos 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131 (patikros sertifikato Nr. 2070576, patikrintas 2024 m. birželio 12 d., patikra galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d.) buvo patikrintas O. S. blaivumas ir pirmo patikrinimo metu 2024 m. liepos 25 d. 19.06 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 2024 m. liepos 25 d. 19.26 val. nustatytas 2,23 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad O. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyta Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl O. S. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 3–7 punktuose aptarti įrodymai, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. O. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (nurodė, kad prieš sėdant prie automobilio vairo kartu su kaimynu išgėrė apie 0,5 l degtinės), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą O. S. skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti O. S. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; skirti O. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 940 Eur.

13. O. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. O. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis per dvejus metus.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. O. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad O. S., važiuodamas nors ir nedidelį atstumą automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas neblaivus, sukėlė pavojų kitų asmenų turtui. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. O. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus – už leistino greičio viršijimą ir krovininės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių, už padarytus nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos. Bylos duomenimis, kaltinamasis pastaruoju metu nedirbo (dirbo iki 2024 m. birželio 30 d.), nurodė ketinantis vykdyti individualią veiklą, vedęs. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti O. S. skyrus prokurorės siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, O. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės mažintinas vienu trečdaliu ir O. S. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

17. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

18. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

19. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis pastaruoju metu nedirbo, prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

20. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad O. S. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga O. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi O. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė mažiausiai 2,23 promiles, jis nagrinėjamu atveju veikė itin pavojingai, sukėlė realų pavojų kitų asmenų turtui, jam ši teisė jau buvo atimta padarius analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 26 d., t. y. nuo dienos, kai O. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

23. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

24. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju O. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šio automobilio savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog ši įmonė (jos atstovas) žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra (kaltinamasis automobilį buvo išsinuomojęs). Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 3 940 Eur, todėl ši suma išieškotina iš O. S..

VI. Kiti klausimai

25. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

26. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas O. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 25 d. 19.06 val. iki 2024 m. liepos 26 d. 14.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

O. (O.) S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir O. (O.) S. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti O. (O.) S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 25 d. 19.06 val. iki 2024 m. liepos 26 d. 14.47 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti O. (O.) S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. (O.) S. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 940 Eur.

O. (O.) S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį el-2746-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.