Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. L., V. L. ieškinį atsakovui M. K. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 14.30-16.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), mažametį T. L. sužalojo M. K., dėl ko (duomenys neskelbtini), gydytas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vaikų chirurgijos skyriuje (b. l. 8), (duomenys neskelbtini), – LSMU Kauno klinikų vaikų chirurgijos klinikoje (b. l. 9), (duomenys neskelbtini), – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų reabilitacijos skyriuje „Saulutė“ (b. l. 10), (duomenys neskelbtini), Kauno klinikų vaikų chirurgijos klinikoje vaikų traumatologijos skyriuje (b. l. 11). Ikiteisminį tyrimą dėl T. L. sužalojimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ (duomenys neskelbtini), nutarimu atsisakyta pradėti, nenustačius nepilnamečio M. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ požymių (b. l. 15-17). Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12-13).

Ieškovai, siekdami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipėsi į teismą.

Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Už nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako tėvai ar globėjai (CK 6.275 straipsnio 1 dalis.). Tėvų kaltę už nepilnamečius iki 14 metų vaikus įstatymas preziumuoja (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), atleisti nuo civilinės atsakomybės galima tik įrodžius išskirtines aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas (CK 3.155 straipsnis). Tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, atsakovo įstatyminiai atstovai dėl tėvų valdžios nepanaudojimo administracine tvarka nebausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį. Atsakovo įstatyminiai atstovai sūnaus M. K. neteisėtų veiksmų (netinkamo elgesio), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neginčijo, juolab, procesiniuose dokumentuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino. Faktas, kad ieškovas T. L. (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas ir vėliau gydomas, t. y. padaryta žala, nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais . Taigi, yra visos būtinos sąlygos atsakovo įstatyminių atstovų civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 2.648, 6.249, 6.263, 6.275 straipsniai), todėl ieškovo įstatyminė atstovė įgyja teisę reikalauti, atitinkamai atsakovo įstatyminiai atstovai pareigą atlyginti padarytą žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 466 Eur turtinę žalą, t. y. 89,71 Eur išlaidas maisto produktų pirkimui, 240,57 Eur išlaidas kurui, 10,80 Eur išlaidas už automobilio stovėjimą, 25 Eur išlaidas specialisto išvadai, 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už skundo surašymą.

Atsakovo įstatyminiai atstovai sutiko atlyginti ieškovei ne didesnę nei 150 Eur turtinę žalą, konkrečiai nedetalizavo kurią, akcentavo, kad prašoma priteisti turtinė žala dalyje dėl išlaidų kurui, už transporto priemonės stovėjimą ir maistui, – nepagrįsta ir nereali.

Atsakingas už žalą asmuo įpareigojamas atlyginti tuos nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su jo veiksmais, dėl kurių kilo žala (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, įvertintinas visumoje prašomos priteisti turtinės žalos pagrįstumas ir realumas, ryšys su įvykio metu patirtais sužalojimais ir gydymu.

Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti 240,57 Eur kelionės išlaidas ir 10,80 Eur už transporto priemonės stovėjimą, patirtas (duomenys neskelbtini),. laikotarpiu vykstant į gydymo įstaigas, būtina nustatyti tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Bylos duomenimis medicininiais dokumentais nustatyta, kad ieškovas T. L. dėl (duomenys neskelbtini) patirtų sužalojimų buvo gydomas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gydytas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, (duomenys neskelbtini) gydytas LSMUL Kauno klinikų vaikų ortopedijos taumotologiniame skyriuje, (duomenys neskelbtini) VU ligoninės Santaros klinikų filialo, Vaikų ligoninės vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, (duomenys neskelbtini) Kauno klinikų vaikų chirurgijos klinikoje, vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) vyko patikrai į Kauno klinikų vaikų chirurgijos kliniką Ieškovė, prašydama priteisti kurui patirtas išlaidas, nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė lankymosi gydymosi įstaigose duomenų, t. y. kada ir į kokią gydymo įstaigą buvo vykstama, kokia transporto priemone ir pan.. Pateikė kuro įsigijimą (apmokėjimą) patvirtinančius čekius, pateikė atstumų paskaičiavimus, duomenis apie transporto priemonę. Neabejotina, kad ieškovo T. L. stacionaraus gydymo metu Alytuje, vėliau Kaune jo motinai teko periodiškai vykti į gydymo įstaigą, vėliau kartu konsultacijoms bei reabilitacijai, dėl ko patiriamos vienokio ar kitokio dydžio išlaidos, pvz.: kuro įsigijimo ar viešojo transporto važiavimo, transporto priemonės palikimo apmokamoje aikštelėje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir prijungti prie bylos medicininiai dokumentai (išrašai iš medicininių dokumentų) patvirtina, kad T. L. hospilizuotas (duomenys neskelbtini) (9 naktis) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) (7 naktis) LSMU Kauno klinikų vaikų chirurgijos klinikoje (b. l. 9), (duomenys neskelbtini) (19 naktų) (b. l. 10), (duomenys neskelbtini) (1 naktis) LSMU Kauno klinikų vaikų chirurgijos klinikoje (b. l. 11). (duomenys neskelbtini) vyko konsultacijai į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 71). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytus duomenis, aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai, paneigiantys nurodytas kuro įsigijimo išlaidas ir automobilio stovėjimą, nebuvo pateikti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis) pripažintina, kad galėjo būti išleisti 240,57 Eur kurui vykstant į gydymo įstaigas ir 10,80 Eur už transporto priemonės stovėjimą, be kita ko, suma nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

Patirtai turtinei žalai – išlaidoms už specialisto išvadą, pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 12-13) (CPK 178 straipsnis). Atsakovo atstovai neginčijo prašomos priteisti turtinės žalos šioje dalyje, argumentų ir abejonių dėl specialisto išvados būtinumo nereiškė. Pripažintina, kad patirtos išlaidos šioje dalyje betarpiškai susijusios, todėl laikytinos pagrįstos ir įrodytos (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė, kaip turtinę žalą prašo atlyginti 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už skundo surašymą. Tokio pobūdžio išlaidos negali būti priskiriamos žalai CK 6.249 straipsnio aspektu, nėra materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. t. y. procesinio pobūdžio išlaidos ir atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Aplinkybė, kad baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, t. y. ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti M. K. atžvilgiu dėl veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos požymius, pagal BK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, išaiškinant galimybę kreiptis dėl materialinių nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti atlyginimo civilinio proceso tvarka. Atstovės advokatės V. T. teismo posėdyje išdėstyti argumentai dėl skundo rašymo (sužinoti anketinius duomenis) nėra teisiškai reikšmingi. Kaip minėta, subjektinės ieškovės teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, o iš baudžiamojo proceso teisės normų reguliuojamų teisinių santykių. Tokiu būdu nėra pagrindo priteisti prašomas išlaidas kaip turtinę žalą pagal CK 6.249 straipsnį, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Reikalavimas priteisti 89,71 Eur išlaidas maisto produktų pirkimui, betarpiškai nėra susijęs su patirtais sužalojimais, jų gydymu. Nustatyta, kad ieškovas stacionare ir reabilitacijoje buvo gydomas dėl kairės rankos sužalojimo (žastikaulio lūžimo). Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovai procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įrašų medicininiuose dokumentuose dėl skirto ar /ir rekomenduoto atitinkamo maitinimo gydymo laikotarpiu nėra. Neabejotinai, kad tiek gydymo įstaigoje, tiek reabilitacijoje gydymo paslaugos buvo teikiamos su maitinimu. Įvertinus stacionarinio ir reabilitacinio gydymo trukmę, be kita ko, gydymo įstaigose teikiamą maisto racioną (meniu), neatmestina, kad galėjo būti skiriamos lėšos, kaip teigiama, pagerintam maistui, tačiau neabejotina, kad nepriklausomai nuo ieškovo T. L. buvimo ligoninėje ar sanatorijoje galimai analogiškos išlaidos būtų patirtos kasdieniam maistui. Atsižvelgiant į tai, patirtas išlaidas papildomam maistui nėra pagrindo priteisti kaip turtinę žalą pagal CK 6.249 straipsnį, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, prašoma priteisti ieškovui T. L. 2 000 Eur, ieškovei V. L. 500 Eur neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijai yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Ieškovas T. L. neturtinę žalą sieja su neigiamais išgyvenimais fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, pasikeitusia gyvenimo kokybe, be kita ko, galimai išliekamaisiais padariniais sveikatai. Pažymėjo, kad stacionaraus gydymo metu negalėjo savarankiškai tenkinti būtinųjų poreikių, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, sutriko miegas, išliko randas rankoje, negali aktyviai sportuoti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad ieškovui buvo sužalota kairė ranka, patyrė kairio žąsto lūžimą su kampine diskolacija, (duomenys neskelbtini) stacionariai gydytas, skirti analgetikai, ranka imobilizuota gipsu papildomai svaros tempimui pagal ašį (b. l. 8); (duomenys neskelbtini) įtarus patologinį kairio žasto lūžį su ašine deformacija, bendrinėje nejautroje operuotas, atlikta kairio žastikaulio osteosintezė elastine vinimi; be komplikacijų; pooperacinė eiga sklandi; fiksuota, kad judesiai per peties ir alkūnės sąnarius riboti dėl skausmo; konsultuotas reabilitologo, taikyta kineziterapija; rekomenduota reabilitacija, tausojantis režimas, medikamentai, (Dolmen 25mgxx2k/d, Ibuprofeni 400mgx2k/d), tęsti perrišimus; ortopedo traumatologo kontrolė (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) reabilitacinis gydymas: kineziterapija, ergoterapija, parafinas plaštakoms, perlinės vonios, haloterapija, vaistažolių kokteiliai, biotronas, psichologės konsultacija, karšti įvyniojimai, masažas; būklė – sustiprėjo kairės rankos raumenys, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, sumažėjo kairio alkūnės sąnario kontraktūra; rekomenduotas – ortopedo sekimas (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) bendrinėje nejautroje pjūvis distalinėjė kairio žastikaulio dalyje, viela pašalinta; pooperacinė būklė gera; rekomenduotas pilnas fizinis aktyvumas (b. l. 11). (duomenys neskelbtini) apžiūra po operacijos; nusiskundimų neturi, kartais, ypač keičiantis orams jaučiamas maudimas operuotoje rankoje; randas ramus, judesiai laisvi, neskausmingi; rekomenduota riboti sunkų fizinį krūvį, vengti kritimų, tęsti reguliarią observaciją kartą metuose arba pagal reikalą (b. l. 71). Nors medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota apie ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, neabejotina, kad įvykis ir sužalojimas turėjo įtakos ieškovo emocinei būklei, be kita ko, sukėlė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir išgąstį dėl sveikatos ir galimų pasekmių ateityje. Atsižvelgiant į įvykio metu pažeistas neturtines vertybes – mažamečio vaiko fizinė sveikata (viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių), pasekmes (patirti sužalojimai nėra trumpalaikiai, stacionarus gydymas atitinkamai skirtingo lygio ligoninėse bendrai truko 26 paras , reabilitacija – 19 dienų, sužalojimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas (sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), rekomenduotas reabilitacinis gydymas, po kurio, nors ir rekomenduotas pilnas fizinis aktyvumas, tačiau po (duomenys neskelbtini) rekomenduota riboti sunkų fizinį krūvį, vengti kritimų,), asmens sukėlusio įvykį kaltę (tyčinis elgesys), jo padėtį (nepilnametis, nedirba, neturi pajamų), atstovų turtinę padėtį (šeimos pajamos 600-700 Eur, išlaikomi keturi asmenys, turi nekilnojamo turto, transporto priemonių), padarytos turtinės žalos dydį (276 Eur), teismų praktiką (neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, kad pripažintina, kad 1 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą.

Kaip minėta, neturtinė žala yra ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Asmuo šiuos sukrėtimus gali patirti nukentėjęs ne tik betarpiškai, bet ir dėl savo artimųjų, šeimos narių praradimo, jų fizinio skausmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra išimtinės aplinkybės kaip patirti nepaprastai dideli išgyvenimai bei itin glaudus, asmeninis, emocinis ir ypatingas tarpusavio ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007). Pažymėtina, kad tuo atveju kai nėra pakankama konstatuoti išgyvenimų išimtinio pobūdžio kaip pagrindo neturtinei žalai nustatyti ir priteisti ją pinigais, yra pakankamas pagrindas padidinti tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui priteistiną neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Nustatyta, kad ieškovės sūnus T. L. patyrė sužalojimą (kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas), lūžo kairės rankos žastikaulis, buvo gydomas ir operuotas; patyrė skausmą, psichologinį sukrėtimą, išgąstį, baimę, dvasinius išgyvenimus; dėl gydymo proceso negalėjo apie pusantro mėnesio bendrauti su draugais, sportuoti, lankyti mokyklos, t. y. gyventi visaverčio gyvenimo; po sužalojimo ir gydymo ribojamas aktyvus judėjimas (sportas), būtinas nuolatinis stebėjimas ir tolimesnė reguliari specialistų observacija (stebėjimas); išlieka randas ir epizodiškai skausmai, ribotos galimybės ateityje aktyviai sportuoti. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei sūnaus, kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvybė ir sveikata yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti motinos susirūpinimą, patirtą dvasinį skausmą bei pergyvenimą, matant sužalotą savo vaiką, su kuriuo ją sieja stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai. Pagal formuojamą teismų praktiką ieškovės patirti išgyvenimai dėl sūnaus sužalojimo, gydymo eigos ir galimų padarinių nėra pakankami pripažinti jų išimtinumą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės patirtais išgyvenimai dėl sūnaus sveikatos pripažintos nepakankamomis pripažinti teisei į neturtinės žalos atlyginimą, didintina ieškovui T. L. priteistina neturtinė žala iki 1 500 Eur.

Aplinkybių, kurios būtų pagrindas mažinti arba atmesti reikalavimą dėl žalos, atsiradusios sveikatos sužalojimo atveju, byloje nenustatyta (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, ieškovui T. L. priteistina 1 500 Eur neturtinė žala, ieškovei V. L. – 276 Eur turtinė žala solidariai iš atsakovo M. K. įstatyminių atstovų L. K. ir N. K. (CK 2.7 straipsnis, 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. dėl turtinės žalos iš dalies, neturtinės žalos – visiškai (79,61 proc.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esant reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos negali būti siejamos su patenkintų ar atmestų reikalavimų apimtimi. Teismui nustačius ir priteisus neturtinės žalos atlyginimą, laikoma, kad ieškinys toje dalyje patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė V. L. patyrė 89 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 36), 500 Eur už ieškinio parengimą ir 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atstovavimą teisme (b. l. 104-106). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.18 punkte nurodytus maksimalius dydžius, pripažintina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai už atstovavimą teisme yra pagrįstos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 8.18 punktu ir atsižvelgiant į 2.1, todėl iš atsakovo įstatyminių atstovų priteistina po 35,43 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.) ir 318,44 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), viso po 353,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,64 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo atstovų, patenkintai ieškinio daliai (79,61 proc.) po 7,82 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 96 straipsniai), ieškovo atstovės – 4,00 Eur. Pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieškovai visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą, todėl pagal patenkintus ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, žyminis mokestis iš atsakovo atstovų priteistinas valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. po 22,50 Eur ((1 500 Eur x 3 proc)/2). Viso valstybei iš atsakovo atstovų po 30,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovo M. K. atstovų pagal įstatymą L. K., ir N. K. ieškovui T. L. atstovaujamam V. L. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti solidariai iš atsakovo M. K. atstovų pagal įstatymą L. K. ir N. K. ieškovei V. L. 276 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo M. K. atstovų pagal įstatymą L. K. ir N. K. ieškovės V. L. po 353,87 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidas

Priteisti iš atsakovo M. K. atstovų pagal įstatymą L. K. ir N. K. po 30,32 Eur (trisdešimt eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Priteisti iš ieškovės V. L. 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.