- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-194-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00966-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- G. N., N. V.
- Išvadą teikia
- Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7956-913/2018 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovams G. N. ir N. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, gimimo registracijos įrašo pakeitimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. N. prašė teismą nustatyti, kad P. N., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra ne G. N.; panaikinti vaiko gimimo registracijos dokumentuose įrašus apie vaiko tėvą ir priteisti iš atsakovų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-12-12 nutartimi ieškovei V. N. buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog į bylą atsakovais yra patraukti du fiziniai asmenys, tačiau ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai yra nukreipiami tik į vieną iš šių dviejų asmenų ir nėra aišku kodėl į bylą antruoju atsakovu yra patrauktas N. V.. Nurodė, kad nustatytinas terminas šiems ieškinio trūkumams pašalinti – arba iš atsakovų pašalinti N. V., kuriam nėra suformuluoti reikalavimai arba pareikšti materialinius teisinius reikalavimus, pagal kuriuos turėtų atsakyti N. V..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė V. N. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-12-12 nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas. Tvirtina, jog ieškinyje atsakovu nurodė N. V., nes yra įsitikinusi, kad šis asmuo yra biologinis sūnaus P. tėvas. Teigia, jog parengiamojo teismo posėdžio metu ji būtų išsprendusi N. V. procesinę padėtį kaip atsakovo, ar kaip trečiojo asmens arba pašalinusi N. V. iš proceso, nes būtų žinojusi jo nuostatą dėl tėvystės pripažinimo ar nepripažinimo. Mano, jog atsakovo tinkamumo ar netinkamumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
6. Pažymi, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama ar ją pašalinti iš proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės V. N. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. N. teismui padavė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašo nustatyti, jog jos sūnaus P. N., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra ne G. N. bei panaikinti vaiko gimimo registracijos dokumentuose įrašus apie vaiko tėvą. Ieškinyje atsakovais ieškovė nurodė du asmenis – G. N. (vaiko gimimo registracijos dokumentuose nurodytą vaiko tėvą) bei N. V. (ieškovės teigimu, biologinį vaiko tėvą), nors šiam, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Tačiau iš ieškinio motyvų akivaizdu, jog ieškovė ne tik siekia nuginčyti G. N. tėvystę, bet ir nustatyti, jog sūnaus P. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. V., nors kaip ir minėta, tokio reikalavimo neformuluoja, o nurodo, kad atsakovui N. V. nesutinkant su tėvyste, prašys teismo skirti DNR ekspertizę byloje. Esant minėtiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei nurodė ieškovei suformuluoti materialinius teisinius reikalavimus atsakovo N. V. atžvilgiu arba, nereiškiant šiam asmeniui jokių reikalavimų, pašalinti jį iš proceso.
10. Apeliantės skundo argumentus, jog minėtus trūkumus buvo galima pašalinti parengiamojo teismo posėdžiu metu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog prieš skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo atlikti ir kitus, CPK 225 straipsnyje numatytus, veiksmus – pareikšto ieškinio bei jo priedų kopijos privalo būti išsiųstos bylos šalims (šiuo atveju abiem ieškovės nurodytiems atsakovams), kurie turi procesinę pareigą per teismo nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį bei išreikšti savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo. Atsakovu nurodant N. V., tačiau šio asmens atžvilgiu neformuluojant jokio konkretaus materialinio reikalavimo, minėtas atsakovas iš esmės netenka galimybės pateikti motyvuotą atsiliepimą į ieškinį, išdėstant savo poziciją dėl reikalavimo (ne)pagrįstumo.
11. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, ir būtų įgyvendinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) bei užtikrintos atsakovų teisės (taip pat ir galimybė pateikti motyvuotą atsiliepimą, išvengiant procesiniuose įstatymuose numatytų atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmių), siekiant nevilkinto proceso, pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atskirajame skunde dėstomi argumentai pirmiau aptartų išvadų nekeičia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliantei nustatomas naujas terminas pašalinti procesinio dokumento (ieškinio) trūkumus, nurodytus Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-12-12 nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei V. N. 10 (dešimt) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje.