Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2025 m. kovo 9 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Vydūno g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, atsidarė S. (S.) K. priklausančio neužrakinto automobilio ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles ir užvedęs variklį automobilyje rastu raktu, juo išvažiavo. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą, S. K. priklausantį 900 Eur vertės turtą.

Taip pat, D. M. 2025 m. kovo 9 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Vydūno gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 14, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. kovo 9 d., 20.55 val., alkotesteriu „Alcotest 4510“ nustatė 2,10 promilių neblaivumą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie visiškai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų duomenimis, specialisto A. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, sutampančiais su J. V. ir M. G. rašytiniais paaiškinimais) nustatyta, kad kaltinamasis D. M. 2025 m. kovo 9 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Vydūno gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 14, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. kovo 9 d., 20.55 val., alkotesteriu „Alcotest 4510“ nustatė 2,10 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais D. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. paaiškino, kad įvykio dieną jis susitiko su draugu, po ko jie nuvyko iki Vilniuje, Vydūno g. 27 esančios „Maximos“, kurioje nusipirko 4 skardines alaus, dvi iš jų išgėrė kaltinamasis, po to, jis su viešuoju transportu nuvažiavo į Lazdynus, kur susitiko su draugais ir gėrė degtinę; kaltinamasis išgėrė apie 0,7 l, po ko apie 18.00 – 19.00 val. nutarė viešuoju transportu grįžti namo, buvo smarkiai neblaivus ir jam kilo mintis pasivažinėti su dienos metu pastebėtu neužrakintu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės bei kaltinamajam nustatyta alkoholio koncentracija (neblaivumas) sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad, bylos duomenimis, įvykio metu iš kaltinamojo burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai; jis netgi tiksliai neprisimena, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jo vairuotas automobilis. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. M. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl svetimo turto pagrobimo

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. nagrinėjamo įvykio metu, prisiminęs, jog dienos metu pastebėjo stovintį atrakintą automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje yra rakteliai ir kurį jau buvo pabandęs užvesti, grįžo į šio automobilio stovėjimo vietą, atsisėdo į šį automobilį, jį užvedė automobilyje paliktais rakteliais ir išvažiavo. Kaltinamojo teigimu, su automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis važinėjo maždaug pusantros valandos aplink visą Pilaitės mikrorajoną, kol dėl jo sugadinimo buvo priverstas sustoti ir atvyko specialiosios tarnybos. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiojo S. K. ir liudytojo D. D. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nurodytų asmenų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai – specialisto A. K. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, kurio objektas – automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Paminėti įrodymai sutampa su J. V. ir M. G. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotais duomenimis.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo bei įvertinęs tai, kad automobilio pagrobimas nebėra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas įspėjo kaltinamąjį, kad jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, todėl jo nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal švelnesnę BK 178 straipsnio dalį nelaikytinas teisės į gynybą pažeidimu. Juolab kad to prašė ir kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje.

Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu tai, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog tais atvejais, kai svetimą turtą (automobilį), norėdamas juo pasinaudoti ir neturėdamas tikslo pasisavinti, tačiau būdamas abejingas jo likimui (gali jį išmesti, atiduoti, palikti bet kur ir pan.) be turto savininko sutikimo ar jam nežinant, užvaldo asmuo, kurio su turto savininku nesieja jokie šeimos, darbo, sutartiniai ar panašūs santykiai, ir tarp kurių nėra (nebuvo) nusistovėjusi praktika, leidžianti naudotis svetimu turtu savininkui sutikus, tokia veika kvalifikuotina kaip vagystė pagal BK 178 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-211-512/2023, 2K-2-1073/2025).

Taigi tai, kad kaltinamasis D. M. nurodė, jog jis, būdamas neblaivus, norėjo tik pasivažinėti automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia jo veiksmų kvalifikavimo kaip vagystės, t. y. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad kaltinamasis pagrobė transporto priemonę, kuria disponavo kaip savu turtu, t. y. pats D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tik pastebėjęs atrakintą automobilį, atsidarė jo dureles, įsėdo į automobilį ir pabandė jį užvesti, o vėliau grįžo, nes sugalvojo, kad nori minėtu automobiliu pasivažinėti ir juo maždaug pusantros valandos važinėjosi po Pilaitės mikrorajoną iki buvo priverstas sustoti. Taigi kaltinamasis netrumpą laiką elgėsi su automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip su nuosavu, todėl laikytina, kad jis pagrobė šį turtą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad D. M. veikė tiesiogine tyčia. Be to, remiantis BK 19 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dėl šios aplinkybės nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad D. M. 2025 m. kovo 9 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Vydūno g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje atsidarė S. (S.) K. priklausančio neužrakinto automobilio ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles ir užvedęs variklį automobilyje rastu raktu, juo išvažiavo. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą, S. K. priklausantį 900 Eur vertės turtą ir tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos D. M. atsakomybėn (b. l. 118).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog jis gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, kuriuos labai blogai vertina. Teismui nekyla abejonių dėl D. M. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad D. M. savo neteisėtais veiksmais (pagrobdamas automobilį) sukėlė nukentėjusiajam turtinės žalos, tačiau baudžiamojoje byloje esančiame 2025 m. kovo 13 d. S. K. elektroniniame laiške nurodyta, kad nukentėjusysis S. K. iš D. M. gavo 900 Eur kompensaciją, jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 63), taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taip pat egzistuoja (atlygino padarytą turtinę žalą).

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog D. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis, dirba Lietuvos kariuomenėje (b. l. 75), apklausiamas teisme ir prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamasis nurodė, kad tarnyba kariuomenėje jam labai svarbi, padeda ugdyti atsakomybę, stiprybę ir discipliną, savo gyvenimą nori sieti su tarnyba, o gręsiantis teistumas gali turėti įtakos tolimesnei kario tarnybai. Nors per pastaruosius 5 metus kaltinamasis baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti bei vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta civiliniu atsakomybės draudimu, taip pat kelis kartus už važiavimą autobusu be bilieto, padaryti administraciniai nusižengimai yra nepasižymintys sistemiškumu, baudos sumokėtos (b. l. 69-72). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. M. ankščiau nebuvo teistas, jis pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kurios padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdį.

Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas – gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir kritiškai vertina savo elgesį; tai patvirtino ir teisme apklausta galima laiduotoja – kaltinamojo mama. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu buvo pakankama priemonė, kad jis ateityje pasirinktų tinkamą savo elgesio modelį. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog D. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Bylos duomenimis, kaltinamojo mama D. M. yra darbingo amžiaus, nuolat dirbanti, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai, neteista, du kartus bausta administracine tvarka (paskutinį kartą 2022 metais), tačiau už nešiurkščius KET pažeidimus; paskirtos baudos sumokėtos. Apklausiama teisme ir prašyme dėl sūnaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. M. nurodė, kad su sūnumi turi stiprų ryšį, nors dėl tarnybos su sūnumi dažnai nesimato, tačiau esant galimybei bendrauja telefonu. Galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir iš jos pateiktų paaiškinimų matyti, jog ji supranta laiduotojo atsakomybę bei prisiimamus įsipareigojimus, teigė, kad tarp jos ir sūnaus įvyko pokalbis iškart po įvykių, sūnaus suvokimas apie laisvalaikio praleidimą pasikeitė, jos manymu, jis padarė išvadas, rimčiau žiūri į gyvenimą. Ji tiki, kad gali turėti įtakos sūnaus sprendimams ir elgesiui, nes jų ryšys yra glaudus. Artimą ryšį, glaudžius santykius su mama patvirtino ir kaltinamasis. Teismo vertinimu, D. M. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimišką patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo veiksmus, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą D. M., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-2, 4-5 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis D. M., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,10 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – kaltinamasis vairavo pagrobtą transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos (nustatytas neblaivumo laipsnis nemažai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas)), vakaro metu, Vilniaus mieste, Pilaitės mikrorajone, kur eismas beveik visada būna intensyvus. Be to, įvykio liudytojai pranešė apie kaltinamąjį, kuris pavojingai manevravo vairuodamas automobilį, o jo vairuotas automobilis buvo smarkiai apgadintas, dėl ko turėjo atvykti netgi specialiosios tarnybos. Taigi šiais savo veiksmais D. M. sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, praeityje nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 12 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam S. K.) ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio dieną pagrobė minimą automobilį ir juo neteisėtai disponavo iki buvo priverstas sustoti. Taigi akivaizdu, kad automobilio savininkas nežinojo apie tai, kad kaltinamasis naudojosi jo automobiliu.

Pagal byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenis, automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje įvykio metu buvo 930 Eur. Kaltinamasis sutiko su tokia vidutine minėto automobilio rinkos kaina. Taigi iš kaltinamojo teismas nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu – 930 Eur. Pažymėtina tai, kad teismas, nustatydamas tokią konfiskuotino turto vertę, atsižvelgia ir į kaltinamojo finansines galimybes, o būtent: kaltinamasis šiuo metu dirba (atlieka privalomąją karo tarnybą), taigi jis gauna atitinkamą darbo užmokestį. Teismo vertinimu, 930 Eur suma nėra per didelė ar neproporcinga suma, turint omenyje kaltinamojo asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Dėl kitų klausimų

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą yra pagrindo palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomas: 1) D. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“; 2) kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 312-313 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 12 d., apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

2) išieškoti iš D. M. Valstybės naudai automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų).

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomus: 1) D. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“; 2) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.