- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- 2YT-5268-1115/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00470-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Pareiškėjas
- Andžejaus
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Andžejaus (Andžej) Ščikno skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0045/19/01575, suinteresuoti asmenys – antstolė Tereza Gerasimovič, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas (skolininkas) A. Š. pateikė antstolei Terezai Gerasimovič 2020 m. balandžio 24 d. skundą dėl jos veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės Terezos Gerasimovič 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo; įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo; įpareigoti antstolę paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą, ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą skelbti turto varžytynes.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė Tereza Gerasimovič paskelbė pirmąsias varžytynes, kurių pradžia 2020 m. balandžio 8 d., o pabaiga 2020 m. gegužės 8 d., pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 4800 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 5400 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 8800 Eur.
3. Pareiškėjas įsitikinęs, kad turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta turto rinkos kaina. Pareiškėjui patikrinus VĮ Registrų centro interneto svetainėje pateiktą informaciją, paaiškėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis turto vertė yra lygiai tokia pati, kokią nustatė antstolė vykdomojoje byloje. Tokie duomenys, pareiškėjo vertinimu, yra rekomendacinio pobūdžio, gauti atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, todėl negali būti laikomi patikimais. Pareiškėjas mano, kad tuo atveju, jeigu antstolei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolė turto vertei nustatyti turėjo skirti ekspertizę. Turto vertės nustatymas vykdymo procese yra ypatingai svarbus, kadangi nuo to, ar turto vertinimas bus atliktas tinkamai ir turtas bus pardavinėjamas rinkos kaina, priklausys ir tai, ar bus pasiektas varžytynių tikslas – parduoti turtą už kuo įmanoma didesnę kainą bei maksimaliai padengti kreditorių reikalavimus. Dėl netinkamai įvertintos pareiškėjo turto kainos yra pažeidžiami jo interesai. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad jam nesuprantama žemės sklypų vertės kriterijų nustatymas, nes vienus žemės sklypus vertina pagal VĮ Registrų centro paskelbtą jų vidutinę rinkos kainą, nurodant 80 procentų turto vidutinės rinkos vertės, kitus vertina nenurodant 80 procentų turto vidutinės rinkos vertės.
4. Antstolė 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-45-6567 netenkinto pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad prieštaravimų dėl turto vertės vykdymo procese nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad skolininkas pasinaudojo savo teise iki varžytynių pradžios pasiūlyti žemės sklypų pirkėjus, kas rodo, jog skolininkas neprieštaravo antstolės nustatytai turto vertei. Nurodė, kad turto kaina buvo nustatoma atsižvelgiant į vidutinę turto rinkos vertę, atliekant paiešką VĮ „Registrų centro“ tinklalapyje. Pažymėjo, kad ne tik antstolės nustatyta turto vertė parodo tikrąją turto rinkos kainą, bet ir varžytynių dalyviai įkainoja parduodamą turtą, nes varžydamiesi turto vertę pakelia iki realios rinkos vertės. Teigė, kad turimi areštuoto turto vertės duomenys nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo reikalavimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
7. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka bei teismo sudėtį buvo informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiunčiant teismo pranešimus apie posėdžio vietą ir laiką (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo skundas atmestinas
8. Iš vykdomosios bylos Nr. 0045/19/01575 duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo 2019 m. spalio 31 d. Šalčininkų 2-ojo notaro biuro notarės Ž. B. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 5826 dėl įsiskolinimo likučio už perkamą žemę išieškojimo iš A. Š. išieškotojos Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai. Skolininkui skolos nesumokėjus per raginime nurodytą terminą, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. 2020 m. sausio 2 d. priimtas Turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas įteiktas 2020 m. sausio 8 d.. Antstolė 2020 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-20-45-3271 areštuotą skolininkui priklausantį turtą įkainojo 31 150 Eur suma ir nurodė, kad vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Nurodytas antstolės patvarkymas įteiktas 2020 m. kovo 5 d. 2020 m. kovo 25 d. buvo gautas skolininko prašymas parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), siūlomam pirkėjui – M. B. (M. B.). Antstolė 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-20-45-4573 tenkino skolininko prašymą ir pasiūlė skolininko pasiūlytam pirkėjui raštu išreikšti sutikimą ar nesutikimą nusipirkt žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); sumokėti 13 500,00 Eur už parduodamą turtą; iki turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pasirašymo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos padalinio leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Iš turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas skolininko pasiūlytam asmeniui – M. B.. Antstolė 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-45-5417 paskelbė pirmąsias skolininkui priklausančių žemės sklypų varžytynes – nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 4800 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 5400 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 8800 Eur.
Dėl reikalavimo panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. Nr. S-20-45-5417 patvarkymą, ir reikalavimo įpareigoti antstolę paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę
9. Skolininkas savo reikalavimą panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. Nr. S-20-45-5417 patvarkymą, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytynės, iš esmės grindžia tuo, jog minėtame patvarkyme antstolė neteisingai nurodė parduodamo turto pradinę kainą. Pareiškėjo manymu, antstolė turto vertei nustatyti turėjo skirti ekspertizę.
10. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).
11. Pažymėtina, kad skolininkas, gavęs antstolės patvarkymą dėl turto arešto ir jo įkainojimo, įstatyme numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo nepasinaudojo. Atvirkščiai, skolininkas pateikė prašymą parduoti dvejus žemės sklypus jo siūlomam pirkėjui. Taigi darytina išvada, kad tuo metu skolininkas (pareiškėjas) nekvestionavo antstolės veiksmų teisėtumo ir nekėlė prieštaravimų dėl jam priklausančio areštuoto turto įkainojimo.
12. CPK 512 straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o 20 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
13. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą 20 d. terminą apskųsti 2020 m. kovo 2 d. patvarkymą, kuriame nurodyta areštuojamų daiktų vertė. Pareiškėjas skunde, pateiktame praleidus 20 dienų terminą, visiškai nenurodė termino praleidimo priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
14. Iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas apskritai skundžia tai, kad antstolė vykdomojoje byloje nesikreipė į ekspertą turto vertei nustatyti. Teigia, kad turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta turto rinkos kaina, o vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, gauti atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, todėl negali būti laikomi patikimais.
15. Minėta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Nagrinėjamu atveju, antstolė, nustatydama areštuoto skolininko turto vertę, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta nekilnojamųjų daiktų vidutine rinkos verte. Pareiškėjas žinodamas apie antstolio 2020 m. kovo 2 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo (minėtas patvarkymas įteiktas 2020 m. kovo 5 d.) ir nesutikdamas su nustatyta turto verte turėjo visas galimybes kreiptis į jam priimtinus profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad su prašymu kreipėsi į antstolį, kad šis savo patvarkymu skirtų ekspertizę turto vertei nustatyti, nepateikė teismui duomenų, kad sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jokių įrodymų, pagrindžiančių didesnę, nei antstolio nustatyta, turto vertę, nei antstoliui, nei skundą nagrinėjančiam teismui, pareiškėjas taip pat nepateikė. Nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi tuo metu pareiškėjas nekvestionavo antstolės veiksmų teisėtumo ir nekėlė prieštaravimų dėl jam priklausančio areštuoto turto įkainojimo.
16. Taigi darytina išvada, kad antstolė, nustatydama skolininko areštuoto turto rinkos vertę, veikė pagal įstatymo jai suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires) ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, t. y. skirti turto vertinimo ekspertizę, kadangi turimi areštuoto turto vertės duomenys nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo.
17. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu spręstina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. Nr. S-20-45-5417 patvarkymą ir įpareigoti antstolę skirti turto vertės nustatymo ekspertizę yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.
Dėl reikalavimo įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo
18. Pagal CPK 703 straipsnio 1 dalį, jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti.
19. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vykdymo procesas pasižymi specifika, kadangi vykdomi jau įsiteisėję teismo sprendimai, todėl vykdymo veiksmų (šiuo atveju – varžytynių) atšaukimas gali būti pateisinamas tik esant įstatymo apibrėžtam pagrindui, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
20. Esant aplinkybėmis, kai pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko minėtos varžytynės turėtų būti atšauktos, nepateikė duomenų ar dokumentų, patvirtinančių kitokią areštuoto turto rinkos vertę, nei nustatė antstolė, bei teismui nustačius, jog antstolė, nustatydama areštuoto turto rinkos kainą veikė neviršydama savo įgaliojimų ir nepažeisdama jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo, todėl šis pareiškėjo reikalavimas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. (A.) Š. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0045/19/01575.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.