Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-660-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
2S-660-357/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
Ž. P.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankui
Civilinė byla Nr. 2S-660-357/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03744-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 122. 3;122.3.122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5098-394/2013 pagal pareiškėjo Ž. P. prašymą suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei skolos mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Ž. P. kreipėsi Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas: 1) pakeisti sprendimo vykdymo tvarką civilinėje byloje Nr. 2-4676-394/2012 ir likusios skolos 209400,03 Lt skolos sumokėjimą išdėstyti 36 mėnesiams, mokant lygiomis dalimis po 5800 Lt kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 6400,03 Lt (arba likusią sumą, jei teismas nuspręs patikslinti galutinį skolos dydį); 2) sujungti į vieną civilinę bylą šį pareiškimą su analogišku kitu 2013-04-10 pareiškimu; 3) prijungti prie šios bylos 2012-10-24 civilinę bylą Nr. 2-4676-394/2012 bei Nr. 2-4709-394/2012 (95,96 b. l.).

Nurodė, kad skolų bankui nesumokėjo dėl sunkios ekonominės situacijos. Pažymėjo, kad UAB ,,Petro medis“ jam yra skolingas 273,000,00 Lt, ir ši bendrovė sutinka garantuoti/laiduoti savo nekilnojamuoju turtu, kad jis galėtų atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodė, kad artimiausiu metu tikisi gauti lėšų iš kitų kredito įstaigų, siekiant sumažinti įsiskolinimą AB SEB bankui. Atkreipė teismo dėmesį, kad turi neįkeisto ir neareštuoto kito nekilnojamojo turto, kurį artimiausiu metu žada parduoti pagal realias rinkos kainas ir priteistas skolas dalimis sumokėti be vėlavimų. Pareiškėjo Ž. P. nuomone, kreditoriaus interesai, teismui pakeitus nutarties vykdymo tvarką bei išdėsčius sprendimo įvykdymą 36 mėnesiams, niekaip nenukentėtų, nes kreditoriui lieka įkeistas daug didesnis nei pati skola nekilnojamasis turtas, be to, bankas pastoviai gautų atitinkamai teismo nustatytą prognozuojamą skolos dalį ir būtų garantuotas, jog laiku nesumokėjus įmokų, be papildomų išlaidų atnaujins varžytinių procesą ir išieškos trūkstamas visas lėšas nedelsiant. Dėl bylų sujungimo, nurodė, kad nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Jo manymu, nesujungus šių abiejų prašymų į vieną civilinę bylą, nebus įmanoma išnagrinėti nei vieno prašymo, nes ir pati varžytinėse išieškoma pradinė 520.000,00 Lt suma antstolės yra sudubliuota į vieną bendrą sumą ir parduodami žemės sklypai tose varžytinėse sujungti į bendrą objektą pagal abi atskiras 2012-10-24 teismo nutartis. Per abi šias nutartis priteista suma sudarė 769.481,45 Lt. Pažymėjo, jog jau sumokėjo 560081,45 Lt, nes paskutinius 295000 Lt antstolei V. Šimkienei sumokėjo 2013-04-18, mokėjimo nurodymu Nr. 0000000002. Atkreipė dėmesį, kad bendra skola pagal abi teismo nutartis pareiškimų pateikimo teismui dieną sudaro 504.400,00 Lt. Pareiškėjo manymu, siekiant tiksliai suformuluoti savo reikalavimus pagal atskirus prašymus, tikslinga sąlyginai laikyti, kad jo skola pagal Nr. 2-4676-394/2012 teismo nutartį buvo dalinai padengta, t.y. sumokėta tik 8279.46 Lt

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi (111–122 b. l.) pareiškėjo Ž. P. prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, t.y. išdėstyti mokėjimą skolos, kurią nutarta išieškoti 2012 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto pareiškėjo turto, jam nevykdant paskolos sutarties sąlygų. Minėta nutartimi buvo nutarta įkeistą pareiškėjo turtą priverstinai parduoti iš varžytinių ir tik pardavus iš įkeisto turto vertės priverstinai išieškoti negrąžintą paskolą, palūkanas, delspinigius, viso 217 540,49 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis LR CPK normomis, galiojusiomis iki 2012 m. liepos 1 d., kadangi priverstinis skolos išieškojimas buvo pradėtas iki 2012 m. liepos 1 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiremia sunkia turtine padėtimi, neteikia atitinkamų įrodymų, nesiremia kitomis aplinkybėmis, kurios apsunkintų sprendimo vykdymą.

Teismas nurodė, kad 2012 m. spalio 24 d. nutartis, kurios vykdymą prašo pakeisti pareiškėjas, yra įsiteisėjusi ir perduota vykdymui, 2013-03-08 antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymu paskelbtos įkeisto turto elektroninės varžytinės, kurios įvyko 2013-04-10 - 2013-04-17, ir dalis pareiškėjo turto varžytinių metu buvo realizuota.

Teismo manymu, pareiškėjas prašo pakeisti ne sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką, bet iš esmės pakeisti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuri turi įstatymo galią ir yra privaloma šalims bei kitiems asmenims, nes pageidauja padengti susidariusią skolą be turto varžytinių, tačiau tokiu atveju, teismo nuomone, galimas tik taikus susitarimas su kreditoriumi vykdymo procese (LR CPK 595 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (127,128 b. l.) pareiškėjas Ž. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmos instancijos teismui bei grąžinti pareiškėjo Ž. P. sumokėtą žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutinka su ginčijama teismo nutartimi, mano kad ji yra nepagrįsta ir naikintina. Nurodo, kad būtent dėl lėšų stokos ir trečiųjų asmenų įsiskolinimų jis negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo, todėl ir prašė išdėstyti sprendimo vykdymą.

2. Pažymėjo, kad didelė dalis skolos jau yra padengta, tačiau antstolė V. Šimkienė pagal jo prašymą nepateikė jam informacijos, apie skolos likutį, pareiškėjas jos negalėjo pateikti teismui, o teismas jos neišreikalavo.

3. Mano, kad antstolė V. Šimkienė netinkamai organizavo jo turto pardavimo elektronines varžytines, 2013 m. balandžio 10-17 d. pardavinėjo turtą už mažą kainą, neatitinkančią realios rinkos vertės, suteikė klaidinančią informaciją jam ir pasirinktam pirkėjui, neatšaukė elektroninių varžytinių dėl sistemos trukdžių.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys AB SEB banko Šiaulių filialas ir antstolė Vaiva Šimkienė nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis teismui suteikia teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo (nutarties) įvykdymą išdėstyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien sunki turtinė skolininkų padėtis negali lemti būtiną sprendimo įvykdymo išdėstymą, teismas, spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą, taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v E. S., I. S ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 284 str. 1 dalis numato galimybę atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, tačiau vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Jeigu dėl tam tikros sumos išieškojimo priverstine tvarka yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Kartu su šia nuostata taikytina ir CPK 284 str. 1 dalis.

Byloje nustatyta, kad skolininkui Ž. P. tinkamai nevykdant 2006 m. lapkričio 2 d. kredito sutarties, sudarytos su kreditoriumi AB SEB banku, minėta kredito sutartis 2012-05-31 buvo kreditoriaus sprendimu vienašališkai nutraukta (36 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi įkeistas skolininko turtas areštuotas, skolininkas įspėtas, kad nesumokėjus skolos kreditoriui, įkeistas jo turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių (55-57 b. l.). Skolininkui Ž. P. su kreditoriumi neatsiskaičius, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkui Ž. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, priverstinai išieškoti 217 424,17 Lt negrąžintos paskolos, 116,32 Lt palūkanų, iš viso 217 540,49 Lt skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-18) iki visiško skolos išieškojimo (75,76 b. l.).

Iš skolininko Ž. P. pateikto prašymo matyti, kad kreipdamasis į teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo bei priteistos skolos išdėstymo, skolininkas siekia iš esmės atidėti įsiteisėjusios teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymą net trejų metų laikotarpiui, taip išvengiant įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, kas reiškia, jog tokiu būdu būtų pakeista įsiteisėjusi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 nutartis ir gražintas skolos išieškojimas į buvusią situaciją iki 2012-05-31 kredito sutarties nutraukimo. Tai reikštų, kreditoriaus teisės nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinį visos skolos išieškojimą, paneigimą. Šiuo atveju yra svarbus teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Taigi, išieškotojo ieškovo AB SEB banko teisė susigrąžinti skolą iš skolininkų turi būti ginama, o skolininkai privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog jo prašomas sprendimo įvykdymo išdėstymo būdas išieškotojo interesams nepakenks, nes ieškovui priklausančio turto, kuris didesnis nei įsiskolinimas, areštas, kaip skolos grąžinimo garantija, galiotų ir toliau, būtų skaičiuojamos ir mokamos palūkanos. Priešingai, tokiu būdu iš esmės būtų atsižvelgta tik išskirtinai į apelianto interesus, nepakankamai įvertinant ir atsižvelgiant į ieškovo interesus, kas akivaizdžiai pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą ir negali būti toleruojama. Be to, kaip ir minėta, patenkinus skolininko prašymą, būtų pakeista įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 nutarties esmė, o ne vykdymo tvarka, kas reiškia, jog būtų pažeistas ir CPK 18 str., numatantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tiek pirmos instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde nurodė, jog UAB ,,Petro medis“ jam yra skolingas 273 000, 00 Lt, tačiau nuo 2012 m. nepateikė jokių įrodymų, kada nurodyta bendrovė grąžins skolą, nei per kiek laiko.

Pažymėtina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolio veiksmais, nebuvo pareiškimo faktiniu pagrindu pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas jais nesivadovavo, įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir pažymi, kad skundas dėl antstolių veiksmų pateikiamas CPK 510 str. nustatyta tvarka.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo grąžinti žyminį mokestį, tačiau toks prašymas turi būti pateikiamas pirmos instancijos teismui, kuris turi teisę spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 87 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytus motyvus, mano, jog dėl atskirajame skunde nurodytų apelianto argumentų nėra pagrindų naikinti pirmos instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė