- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2429-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šakių ligoninė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šakių ligoninė atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-880-384/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotasis asmuo V. B.. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja VšĮ Šakių ligoninė, patikslinusi antstoliui pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio A. B. 2014-06-10 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dalyje dėl 10.000,00 Lt išieškojimo iš skolininko VšĮ Šakių ligoninė išieškotojai V. B. pagal Kauno apygardos teismo 2014-05-08 išduotą vykdomąjį raštą bei 2014-06-12 raginimą VšĮ Šakių ligoninei įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą dalyje dėl 10000Lt sumokėjimo išieškotojai V. B. (b.l. 2-4).
Antstolis 2014-07-01 patvarkymu jam pateikto pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui (bylos dalis, b.l. 2-3).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (b.l. 45-46). Teismas nustatė, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2013 išieškotojai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 40.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2.500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. VšĮ Šakių ligoninė geranoriškai išieškotojai V. B. sumokėjo 30.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, šią aplinkybę išieškotoja nurodė antstoliui. Antstolis VšĮ Šakių ligoninė išsiuntė raginimą įvykdyti teismo sprendimą dėl likusios 12.500,00 Lt sumos sumokėjimo, tačiau pareiškėja išieškotojai sumokėjo tik 2.500,00 Lt priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesutiko sumokėti likusių 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes šie pinigai V. B. buvo sumokėti dar 2010-11-04, vadovaujantis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu. Teismo nuomone, Kauno apygardos teismo sprendime nenurodyta, kad V. B. pagal komisijos sprendimą išmokėta 10.000,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra įskaitoma į šiuo sprendimu priteistiną 40.000,00 Lt sumą. Pareiškėja kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl sprendimo išaiškinimo atsisakė, todėl teismas darė išvadą, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl 10.000,00 Lt išieškojimo bei raginimą VšĮ Šakių ligoninei įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą dalyje dėl 10.000,00 Lt sumokėjimo išieškotojai V. B., elgėsi teisėtai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ Šakių ligoninė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 49-50). Apeliantės teigimu, teismas, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir netinkamai vertino įrodymus byloje, kadangi juos vertino ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, o rėmėsi tik išieškotojos ir antstolio nuomone bei Kauno apygardos teismo sprendimo turiniu. Tiek išieškotoja, tiek antstolis teismui pripažino, kad VšĮ Šakių ligoninė V. B. 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti yra sumokėjusi 2010-11-04 pagal LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą. Teismas nevertino Kauno apygardos teismo 2013-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2013 nustatytų aplinkybių, neabejotinai turinčių res judicata ir prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas neįvertino fakto, kad išieškotoja V. B., pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui dėl 12 500,00 Lt išieškojimo, nutylėjo esminę aplinkybę, kad skolininkė 10.000,00 Lt jai jau yra sumokėjusi, taip sudarydama sąlygas, kad antstolis priimtų vykdomąjį dokumentą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė privalėjo kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl sprendimo išaiškinimo, kadangi 2013 m. vasario 1 d. sprendimas yra visiškai aiškus. Prašymas išaiškinti aiškų sprendimą neatitiktų sprendimo išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skunda įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šioje byloje keliamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrįstumo klausimas.
Apeliantai nesutinka ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolis neįvykdė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo.
Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Pagal CPK 650 straipsnio 2 dalies nuostatas, pateikdami išieškojimui vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
Priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas – labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nutartyje netinkamai vertino įrodymus dėl vykdomojo rašto priėmimo, o antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.
Apelianto nuomone, antstolis neturėjo pagrindo priimti vykdyti dokumento dėl 10.000,00 Lt skolos išieškojimo, kadangi ši suma išieškotojai jau buvo sumokėta iki Kauno apygardos teismui
priimant sprendimą.
CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013-02-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2013 pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 40.000,00 Lt neturtinės žalos ir 2.500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės VšĮ Šakių ligoninė išieškotojos V. B. naudai (vykdomoji byla, b.l. 3). Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0087/14/01274 medžiagos, antstolis A. B., patikrinęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nenustatė jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, todėl 2014-06-10 priėmė vykdyti išieškotojos V. B. pateiktą vykdomąjį raštą, išduotą 2014-05-08 Kauno apygardos teismo dėl 12.500,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės VšĮ Šakių ligoninė išieškotojos naudai (vykdomosios bylos Nr. 0087/14/01274, b.l. 3, 5). 2014-06-12 antstolis surašė raginimą skolininkei įvykdyti sprendimą – t.y. per 10 dienų sumokėti 12.500,00 Lt išieškomą sumą ir 300,77 Lt vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0087/14/01274, b.l. 6-7).
Skundžiamame 2014-06-10 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui antstolis nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nėra (vykdomoji byla Nr. 0087/14/01274). Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui, skolininkė VšĮ Šakių ligoninė buvo sumokėjusi išieškotojai V. B. 30.000,00 Lt. Ši aplinkybė antstoliui buvo žinoma, todėl 2014-06-10 patvarkyme jis nurodė, kad priimamas vykdomasis dokumentas tik dėl neišieškotos 12.500,00 Lt sumos. Apeliantas nenurodė, kokios CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos kliūtys galėjo sutrukdyti antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.) ir teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178).
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nesikreipė dėl sprendimo išaiškinimo, nes sprendimas dėl 40.000,00 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti yra be trūkumų ir pakankamai aiškus. Teismas iš esmės su šiuo apeliantės argumentu sutinka.
Tiek iš vykdomosios bylos duomenų, tiek iš byloje pateikto Kauno apygardos teismo 2013-02-01 sprendimo matyti, jog pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas (b.l. 8-14). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš VšĮ Šakių ligoninė priteisiama 40.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 2.500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl V. B. priteistino žalos dydžio nei sprendimo motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse nenurodė, kad V. B. pagal komisijos sprendimą išmokėta 10.000,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistąją 40.000,00 Lt sumą. Kauno apygardos teismas tik sprendė, jog yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti 200.000,00 Lt sumą iki 40.000,00 Lt.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantė neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad antstolis tiek priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek atlikdamas kitus vykdymo veiksmus, veikė neteisėtai, pažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-09-16 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.