- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1306-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13778-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. 998 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-636-868/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 998 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d., atsakovei neatvykus į 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdį, priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 998 dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 998 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodė, kad yra netinkamas atsakovas byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, panašiose bylose atsakovais byloje trauktini tiesioginiai vartotojai, t. y. pastatų/ patalpų savininkai. Todėl į bylą suinteresuotais asmenimis trauktini visi (duomenys neskelbtini) (papildomi adresai (duomenys neskelbtini)) savininkai. Atsakovės teigimu, pareigą atlikti suvartoto vandens kiekio deklaravimą pagal sutartį ir faktinę padėtį turi ieškovė. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad kas mėnesį apskaitomas suvartotas vandens kiekis yra identiškas. Atsakovė pateikti deklaracijų apie suvartotą vandens kiekį negali, nes apskaitos prietaisai yra sumontuoti ieškovės nuosavybėje. Ieškovė nepateikė deklaruotų suvartojimo rodmenų, nepaaiškino, kodėl neapskaito suvartoto vandens kiekio. Dėl nurodytų priežasčių manytina, kad pateiktose sąskaitose nurodytas suvartotas vandens kiekis neteisingas, nes jis nepagrįstas jokiais dokumentais. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie tiesioginių vartotojų mokėjimus ieškovei. Bendrija savo reikmėms vandens nenaudoja, tik užtikrina jo patekimą į pastatus, kuriuos eksploatuoja. Nurodė, kad atsakovė prašė teismą įpareigoti ieškovę pateikti šiuos duomenis (apie tiesioginius mokėjimus už suvartotą vandenį, apie deklaruotą/ suvartotą vandens kiekį), tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo, neįtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis patalpų, esančių atsakovės eksploatuojamuose pastatuose, savininkų. Dėl nurodytų priežasčių teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad atsakovei apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta. Atsakovė prašė peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės pareiškimą prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, jai buvo įteiktas teismo šaukimas, taip pat apie teismo posėdį buvo informuota telefonu. Atsakovė nenurodė teismui jokių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Atsakovės prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas kyla iš teisėtai sudarytos ir galiojančios 2005 m. spalio 14 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 6414, o atsakovės deklaratyvūs teiginiai nepanaikina sutartimi prisiimtos, tačiau neįvykdytos prievolės. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateiki jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taigi net ir nustačius, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti, teismo priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovės pareiškimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą buvo žinoma; atsakovei ir jos atstovui šaukimai į 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdį buvo siųsti jų nurodytais adresais; apie paskirtą teismo posėdį atsakovės atstovą I. R. sekretorė papildomai informavo ir telefonu. Iki teismo posėdžio jokių prašymų iš atsakovės ir jos atstovo dėl posėdžio atidėjimo negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė bei į tai, kad ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas už akių.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama tinkamai informuota apie šią civilinę bylą, apie jai pareikštą ieškinį, byloje paskirtą teismo posėdį, į teismo posėdį neatvyko, su teismu nebendradarbiavo, neprašė teismo posėdį atidėti, nenurodė neatvykimo priežasčių, nepateikė neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7-8, 246 straipsniai). Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog į teismo posėdį neatvyko dėl to, kad sausio–vasario mėnesiais sirgo, bei dėl Minsko ekonominiame teisme nagrinėjamos bylos, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nors nurodė, kad prie pareiškimo yra pridedami įrodymai apie komandiruotes į Baltarusijos Respubliką bei teismo posėdžius Minsko ekonominiame teisme (teismui šie pareiškimo priedai pateikti nebuvo). Atsižvelgdamas į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo, kooperacijos, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, teismas sprendė, kad atsakovės procesinio pasyvumo priežastys, kurios nurodytos teismui, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, laikytinos nesvarbiomis, o be svarbių priežasčių atsakovei neatvykus į teismo posėdį atsakovei tenka prisiimti pasekmes, numatytas CPK 246 straipsnio 2 dalyje.
7. Teismas pažymėjo, kad ėmėsi visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), pranešė atsakovei apie bylą, tuo tarpu atsakovė pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su teismu, nesirūpino greitesniu bylos nagrinėjimu, veikė prieš proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
8. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškime atsakovė jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, o vien atsakovės formalus nesutikimas su ieškovės reikalavimu nesudaro teisinio pagrindo pripažinti priimtą sprendimą už akių neteisėtu. Taigi teismas laikė, kad byloje nenurodyti ir nepateikti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte, nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 998 prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei pareikštą netinkamam atsakovui; teismui netenkinus šio prašymo, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojant iš ieškovės išreikalauti duomenis apie kas mėnesį suvartotą vandens kiekį, tiesiogiai vartotojų atliekamus mokėjimus, duomenis, kiek sumokėta ieškovei nuo apskaitos įrenginio sumontavimo už pastato ribų pagal taikos sutartį; įtraukti į bylos nagrinėjimą visus atsakovės administruojamų pastatų patalpų savininkus trečiaisiais asmenimis ir/ arba išaiškinti ieškovei procesinę teisę nurodyti tinkamą atsakovą pagal suformuotą teismų praktiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė byloje nebendradarbiavo. Priešingai, apeliantė nuo bylos iškėlimo teisme aktyviai aiškino savo poziciją, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutikimo su ieškiniu motyvus – ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, byloje privalo dalyvauti tiesioginiai paslaugų vartotojai, suformuota teismų praktika suponuoja išvadą, kad daugiabučių namų bendrija, kaip teikiamų paslaugų tarpininkas, neatsako už prievoles, kurios kyla iš vartojimo sutarčių, nepaisant to, kad yra sudariusi sutartį vartotojų naudai.
9.2. Apeliantė dalyvavo paskirtame teismo posėdyje, tačiau dėl ieškovės kaltės bylą atidėjus, apeliantės atstovas posėdyje dalyvauti negalėjo, sirgo bei nebuvo tinkamai informuotas (apie ką telefonu pranešė ir posėdžio sekretorei). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atstovas sirgo, o teismas buvo informuotas apie jo ligą, esant vieningai VSDFV sistemai, teismas galėjo ir turėjo patikrinti nurodomos informacijos tikrumą, tačiau to nedarė, sąmoningai sudarydamas situaciją, kai apeliantė negalėtų būti atstovaujama byloje priimant sprendimą už akių.
9.3. Teismas turėjo ir negalėjo nematyti, kad ginčo esmė, vertinant ieškovės pateiktus įrodymus bei apeliantės atsiliepimą, nebus atskleista ir byloje negalės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Tačiau teismas apeliantės argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, apeliantės nurodomų duomenų neprašė, į suformuotą teismų praktiką neatsižvelgė, o vadovavosi vien neinformatyvaus turinio sąskaitomis ir apskaičiavimais, kurių nebuvo. Tuo iš apeliantės buvo atimta galimybė atsikirsti, nes ji nedisponavo ir nedisponuoja jokia informacija apie tai kiek, kokiais periodais buvo vandens patiekta, kiek atskiri vartotojai ir kada sumokėjo, ar atitinkamai už suvartotą vandenį nėra apmokėta. Ieškovės teismui pateikti duomenys sąskaitose klaidinantys, nes matyti, kad ieškovė tiražuoja sąskaitas, nurodydama visiškai tapačius vandens suvartojimo kiekius kas mėnesį (kas rodo, kad ji tikro suvartoto/ pateikto vandens kiekio namo vartotojams nerodo). Taigi byloje ne apeliantė, o teismas, netenkindamas aiškiai pareikštų prašymų, neatskleidė ginčo esmės, bylą nagrinėjo formaliai, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantei.
9.4. Byloje nebuvo galimas sprendimo už akių priėmimas, nes ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia rimtų abejonių ieškovės reikalavimų pagrįstumu. Apeliantė teismui nurodė, kad pagal teismų praktiką, panašių fabulų bylose visais atvejais ginčo esmei atskleisti į bylą įtrauktini tiesioginiai vartotojai, t. y. pastatų/ patalpų savininkai. Tačiau teismas tokio apeliantės prašymo apskritai nenagrinėjo bei suformuota teismų praktika nesivadovavo. Todėl vien remiantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu byla negalėjo būti nagrinėjama priimant sprendimą už akių, o ieškovė ieškinį turėjo pagrįsti pateikdama visus duomenis, susijusius su paslaugos teikimu – kiek ir kokiais periodais buvo suvartota, dėl ko nebuvo teikiamos deklaracijos atsakovui; kiek ir koks konkretus vartotojas sumokėjo, dėl ko nei apeliantei, nei teismui nurodyti duomenys nepateikti; kiek konkrečiais laiko periodais, įvertinant tiesiogiai vartotojų atliktus mokėjimus, buvo sumokėta, iš mokėjimų nuskaityta delspinigių, koks įsiskolinimas buvo perkeliamas pagal konkrečius mėnesių periodus.
9.5. Ieškovė nevykdė kitoje byloje jai nustatytų įpareigojimų, nei karto nepateikė apeliantei duomenų apie suvartotą vandens kiekį, o apeliantė, atitinkamai, dėl kreditoriaus kaltės, kuris neteikia duomenų dėl suvartoto vandens kiekio, negalėjo suvartoto vandens kiekio apskaityti ir paskirstyti tarp vartotojų, nežinodama, kiek ir už kokį kiekį konkretus vartotojas sumokėjo ieškovei tiesiogiai. Dėl ieškovės, kaip kreditoriaus, nebendradarbiavimo, neatskleidžiant apeliantei duomenų, be kurių neįmanoma apskaityti ir apskaičiuoti iš vartotojų reikalautinas sumas, jas surinkti ir sumokėti ieškovei, negalima vykdyti sutarties, todėl apeliantė prievolės pagal sutartį vykdymą yra sustabdžiusi dėl kreditoriaus kaltės pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį.
9.6. Apeliantės atstovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Šaukimas į teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas, nebuvo apeliantės atstovui įteiktas dėl to, jog jam numatyta įteikimo trukmė buvo mažesnė, nei buvo nustatytas terminas iki teismo posėdžio. Tai, kad sekretorė, esą, skambino apeliantės atstovui, nesuponuoja išvados, kad kvietimas į teismo posėdį buvo tinkamas. Apeliantės atstovas sausio–vasario mėnesiais sirgo, taip pat dėl Minsko ekonominiame teisme nagrinėjamos bylos dviejuose teismo posėdžiuose dalyvauti negalėjo.
10. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2000 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000 suformavo taisyklę, jog liga pati savaime nėra laikoma svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi, bei nurodė, jog vertinant, ar liga pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, būtina atsižvelgti į visumą aplinkybių – ligos pobūdį, asmens veiksmus nagrinėjant bylą ir po bylos išnagrinėjimo, atstovo turėjimą ir pan.
10.2. Nepaisant apeliantės galimai melagingų argumentų, jog apie teismo posėdį jam nebuvo tinkamai pranešta, apeliuojant į tai, jog tarp teismo posėdžių buvo itin trumpas vienos savaitės laiko tarpas, pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą apeliantei visgi buvo pranešta tinkamai. Be to, apie paskirtą teismo posėdį apeliantės atstovas buvo informuotas ne tik teismo šaukimu, tačiau ir asmeniškai telefonu, kas pagrįstai buvo akcentuota sprendime už akių.
10.3. Tiek teismo, tiek apeliantės buveinė yra Vilniaus mieste, todėl registruoto laiško pristatymas įprastai trunka apie 3 dienas, kas paneigia apeliantės argumentus, jog teismo šaukimas per vieną savaitę jai neva objektyviai negalėjo būti įteiktas. Taigi apie teismo posėdį apeliantė buvo informuota net dviem būdais: teismo šaukimu ir asmeniškai telefonu, tačiau vis tiek dėl subjektyvių priežasčių neatvyko į posėdį.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantė iki posėdžio turėjo galimybę pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau dėl tik jai žinomų priežasčių to nepadarė. Be to, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių panaikinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežasčių, dėl kurių nebuvo dalyvauta teismo posėdyje, svarbumą.
10.5. Apeliantė, nepateikdama atstovo tariamą ligą patvirtinančių dokumentų, teigia, jog teismas, turėdamas prieigą prie VSDFV duomenų bazės, privalėjo patikrinti, ar apeliantės atstovas iš tikrųjų serga, tačiau to nepadarė, sąmoningai sudarydamas situaciją, kad apeliantė negalėtų būti tinkamai atstovaujama. Ieškovės nuomone, tokie teiginiai yra ne tik objektyviai nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad ne teismui tenka pareiga užtikrinti šalių dalyvavimą teismo posėdžiuose, o pačioms šalims tenka pareiga įrodinėti savo negalėjimą juose dalyvauti, tačiau turi ir niekuo nepagrįsto šmeižto elementų, diskredituojant teismą bei deklaruojant jo tariamą šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi ne apeliantės naudai.
10.6. CPK 285 straipsnio 1 dalis leidžia teismui priimti sprendimą už akių ir tais atvejais, kai buvo gautas atsiliepimas, tačiau be svarbių priežasčių nedalyvauta viename iš teismo posėdžių. Taigi atsižvelgiant į tai, jog būtent tokia situacija susiklostė šiuo konkrečiu atveju, teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis atitinkamomis procesinėmis normomis, apeliantės atžvilgiu priėmė sprendimą už akių.
10.7. Pareiškime visas dėmesys iš esmės skiriamas atsikirtimams į ieškinį bei samprotavimams, kodėl apeliantė nelaikytina tinkamu atsakovu byloje, tačiau beveik nekalbama apie teismo posėdžio praleidimo priežastis. Apeliantė nepateikė jokių svarbių teismo posėdžio praleidimo priežasčių ir tuo labiau tokias priežastis patvirtinančių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti priimtas sprendimas peržiūrėti teisėtai ir pagrįstai priimtą sprendimą už akių. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad teismas neįpareigojo ieškovės pateikti apeliantės prašomus įrodymus, dėl ko ji neva neturėjo galimybės suformuluoti savo atsikirtimų, nepanaikina apeliantės pareigos dalyvauti paskirtame teismo posėdyje.
10.8. Atsižvelgdama į tai, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė detaliai nenagrinėja apeliantės išdėstytų argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo, o tik pažymi, jog apeliantės prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas kyla iš teisėtai sudarytos ir galiojančios 2005 m. spalio 14 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 6414, ir apeliantės deklaratyvūs teiginiai nepanaikina sutartimi prisiimtos, tačiau neįvykdytos prievolės.
10.9. Atskirajame skunde dėstomi argumentai vertintini kaip prieštaraujantys tarpusavyje. Vienoje vietoje apeliantė teigia, jog yra netinkamas atsakovas byloje bei kad į bylą turėjo būti įtraukti tiesioginiai vartotojai, tačiau vėliau pripažįsta, jog jai visgi kyla pareigos pagal sutartį, tačiau apeliantė jų negalėjo vykdyti dėl tariamo ieškovė neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
13. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 246 straipsnio 2 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, kai į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir kuris neprašė nagrinėti bylos jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Taigi aplinkybė, kad atsakovas byloje pateikia atsiliepimą į ieškinį, savaime neužkerta kelio, esant CPK nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių dėl atsakovo, kuris neatvyksta į teismo posėdį.
14. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
15. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, net ir nustačius, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes, pavyzdžiui, atsakovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, tačiau atsakovui pareiškime nurodžius įrodymus ir (ar) argumentus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tai yra savarankiškas pagrindas sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti. Pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį, jei teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki trijų šimtų eurų. Nustatytas teisinis reguliavimas paneigia ieškovės poziciją, kad tik įrodžius svarbias teismo posėdžio praleidimo priežastis, priimtas sprendimas už akių galėtų būti peržiūrėtas (panaikintas).
16. Apeliantės teigimu, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką. Nors apeliantė pabrėžia, kad šaukimas į teismo posėdį jai negalėjo būti įteiktas dėl trumpo termino iki teismo posėdžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantė (jos atstovas) faktiškai buvo informuota, o būtent, telefonu. Taigi apeliantė žinojo apie paskirtą naują teismo posėdžio datą, tačiau nei prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nei atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Todėl, esant šioms aplinkybėms, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis teismo posėdis buvo atidėtas būtent apeliantės prašymu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti byloje sprendimą už akių. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas VSDFV sistemoje turėjo patikrinti informaciją apie apeliantės atstovo darbingumą, atmetami kaip nepagrįsti, nes pareiga informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pagal įstatymą, tenka šaliai (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
17. Tačiau, kaip minėta, priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė pareiškimą grindė tiek atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, kuriais nesutiko su ieškinio reikalavimais, tiek nurodė naujus, atsiliepime į ieškinį nenurodytus, argumentus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik apibendrintai nurodė, kad apeliantė jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, tačiau plačiau tokio savo vertinimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti argumentai apie netinkamą atsakovą byloje, ieškovės įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir kt. nėra vien formalus, t. y. nemotyvuotas ir (ar) aiškiai nepagrįstas, nesutikimas su ieškinio reikalavimais, todėl gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, nors įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sprendimo už akių priėmimo galimybę, nustato pareigą teismui įvertinti aktyviosios šalies pateiktus ir nurodytus įrodymus, vis dėlto, siekiant sudaryti sąlygas teismui priimti teisingą sprendimą, taip pat apsaugoti neatvykusios ar procesinio dokumento nepateikusios šalies interesus, esant CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam pagrindui netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, aktyviosios šalies reikalavimus ir atsikirtimus patvirtinantys įrodymai turi būti vertinami formaliai, kartu atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
19. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Apeliantei išaiškinama, kad procesinius prašymus dėl duomenų išreikalavimo, trečiųjų asmenų įtraukimo ir kt. apeliantė turi teikti atnaujintą bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, kuris yra kompetentingas juos spręsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.