Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Nuteistojo P. B. gynėjas adv. Saulius Kibilda apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl P. B. paskirtos bausmės ir už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. P. B. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta konkrečiu atveju norimam teisingumo principui įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Gynėjas skunde plačiai cituoja ir aptaria tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teisingumo principo įgyvendinimo ir baudžiamosios teisės paskirties, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosios atsakomybės individualizavimo bei BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimais ir teigia, kad nuteistasis P. B. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino nuo pat pirmojo momento, t. y. nuo pat sulaikymo momento, jis yra ir buvo nuoširdus, atviras su policijos pareigūnais viso ikiteisminio tyrimo metu, nelaukdamas liudytojų apklausos, davė nuoširdžius parodymus teismui, bendradarbiavo ir šiuo metu bendradarbiauja su policijos kriminalistais, siekdamas aktyviais veiksmais padėti policijos pareigūnams atskleisti organizuotos grupės ir/ar jos narių, galimai nusikalstamo susivienijimo padarytas ir daromas nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Nuteistasis labai nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi padaręs nusikalstamus veiksmus, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, detaliai pasakojo, kaip, iš ko ir kokiu tikslu nusipirko didesnį kiekį narkotinių medžiagų, papasakojo, kad pats iki sulaikymo buvo priklausomas ir vartojo narkotines medžiagas, taip pat ir psichotropinius vaistus, papasakojo, kaip ir kodėl kilo mintis parduoti dalį savo poreikiams įsigytos narkotinės medžiagos, nurodė programėles, prisijungimus ir visus kitus įmanomus duomenis policijos pareigūnams.

2.2. Teismas visiškai teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas patvirtina teismo baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, apklausti liudytojai. Taip pat sutiktina su teismo vertinimu, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į P. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, net ir nustačius jo ne tik atsakomybę lengvinančią, bet ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, svarstytinas klausimas dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Nors teismo išdėstytų aplinkybių visuma nepašalina nuteistųjų padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jų kaltės, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai tikrai rodo mažesnį tiek P. B., tiek R. D. asmenybių pavojingumą, todėl bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje už padarytą veiką, paskyrimas nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Vis tik skunde teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju švelnesnės nei 6 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. B. tikrai užtikrintų ir leistų pasiekti norimus bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Teismas turėjo ir turi galimybę taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti ne tik švelnesnę, nei sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, bet ir bausmės rūšį. Šiuo konkrečiu atveju paskirdamas nuteistajam terminuotą laisvės atėmimą 6 metams, teismas nesiekė teisingos pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų įgyvendinimo. Proporcingos bausmės skyrimas reiškia skirtingą bausmę priklausomai nuo turėtų narkotinių medžiagų tipo ar atliktų veiksmų pobūdžio, taip pat kaltininko tikslų ir motyvacijos. Nuteistasis P. B. yra pakankamai jauno amžiaus, veikos padarymo metu nebuvo teistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos tęsia gydymą, mokslus, yra visiškai atsisakęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (išskyrus tik gydytojų skiriamus vaistus gydyti priklausomybei), todėl akivaizdu, kad P. B. tikrai padarė atitinkamas išvadas.

2.3. Skunde prašoma apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant apeliacinį skundą, atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios apibūdina P. B. ir po nusikalstamos veikos padarymo: po padarytos nusikalstamos veikos praėjo daugiau nei 11 mėnesių, jis daugiau nenusikalto, toliau tęsia gydymą pagal sudarytą gydytojų planą nuo priklausomybės, turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, mokosi. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistasis turi pakankamai didelius įsipareigojimus bankams, kurių bendra mėnesio įmoka neįtraukiant privalomų būsto ir gyvybės draudimų įkainių – 690,16 Eur. Šiai dienai bendras nuteistojo įsipareigojimų likutis, neįtraukiant būsimų palūkanų, sudaro 71 778,58 Eur. Taip pat pateiktoje prie apeliacinio skundo Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto studijų skyriaus išduotoje pažymoje nurodyta informacija apie nuteistojo studijas, numatomą baigimo datą, studijavimą valstybės finansuojamoje vietoje, išvardinti pirmojo semestro dalykai su įvertinimais ir tai, kad dėl to paskirta pažangumo stipendija. Taip pat gynėjas nurodo pridedantis dokumentus dėl nuteistojo sveikatos būklės ir diagnozių bei tolimesnio gydymo plano, P. B. šiuo metu vartojamų medikamentų ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio gydosi Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC) Vilniaus skyriuje, taip pat Vilnelės šeimos klinikoje pas psichiatrę psichoterapeutę. Ginamojo pasiekti gydymo rezultatai akivaizdūs – daugiau nei 11 mėnesių nevartojamos jokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos apart tų, kurias legaliai skiria gydytojai, šiuo metu vartojamų medikamentų kiekis daug kartų mažesnis, nei buvo prieš metus, taip pat jam sudarytos sąlygos sulaukus eilės gauti nemokamą ilgalaikę psichoterapeuto pagalbą, kurią tiek šiuo metu, tiek tikrai dar ilgą laiką ateityje itin rekomenduoja abu nuteistąjį gydantys gydytojai.

2.4. Nuteistasis tikrai supranta ir suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir labai kritiškai įvertino savo tokį elgesį, todėl nuoširdžiai pripažino ir pripažįsta savo kaltę, neneigė jos, nebandė kaip nors išvengti atsakomybės, savo elgesiu ir veiksmais po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų, taip pat, kad gali atsisakyti priklausomybių, dirbti ir toliau mokytis, susimokėti paskirtą teismo baudą ir būti visuomenės dalimi, mokėti mokesčius valstybei bei svarbiausia – daugiau nenusikalsti. Šie ir kiti duomenys sudaro pakankamas prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai ir nuteistojo resocializacija gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, o pakaktų nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą ar paskirti laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbiausia tai, kad nuteistajam būtų suteikta galimybė toliau tęsti numatytą gydymą, kuris jam yra būtinas (tai įrodo byloje esantys dokumentai). Nuteistajam atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nutrūktų ilgai tęsiamas gydymas, nebūtų pasiektas gydymosi tikslas, todėl ypač svarbu tinkamai įvertinti jo, kaip kaltininko asmenybę skiriant bausmę, nes tai lemia, ar tikrai bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nuteistajam skiriama bausme turi būti siekiama įgyvendinti bausmės prevencinę, socialinę paskirtį, o ne tik nubaudimą.

2.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, skundžiamame nuosprendyje paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 38 MGL (1 900 Eur) bauda, nuteistajam P. B. nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, nuteistasis pasielgė atsakingai ir sąžiningai, nes nelaukdamas, kol įsiteisės skundžiamas nuosprendis įvykdė jam paskirtą bausmę, t. y. sumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą 38 MGL (1 900 Eur) (dokumentus prideda), todėl prašoma apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant apeliacinį skundą ir priimant sprendimą į tai atsižvelgti. Gynėjas nurodo esąs įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, jog kitos, švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės paskyrimas neužtikrintų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Nurodo, jog atidedant bausmės vykdymą ar skiriant laisvės apribojimo bausmę, būtų galima pasiekti tuos pačius bausmės tikslus kaip ir skiriant sankcijoje numatytą, taip pat ir sankcijoje nenumatytą bausmę bei nustatant jos dydį. Teigia, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paskiriant laisvės apribojimo bausmę ar atidedant bausmės vykdymą tikrai yra galimas ir šiuo konkrečiu atveju, nes tiek šio straipsnio (BK 260 straipsnio), tiek viso BK viena iš pagrindinių paskirčių – teisingos bausmės paskyrimas.

2.6. Gynėjas prašo nagrinėjant apeliacinį skundą vertinti 2025 m. kovo 18 d. RPLC Vilniaus filialo nuteistąjį gydančio gydytojo M. B. pateiktą medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad P. B. toliau tęsia gydymą ir yra gydomas RPLC dėl priklausomybės opioidams bei kitoms psichotropinėms medžiagoms. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nuteistojo liga yra lėtinė ir palaipsniui gydoma priklausomybė yra sunki. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gydantis gydytojas rekomenduoja tęsti ilgalaikį gydymą, nes staigus gydymo nutraukimas ar pertraukimas gali lemti P. B. klinikinį pablogėjimą bei atkrytį, taip neigiamai paveikiant šiuo atveju jo psichinę bei fizinę sveikatą (dokumentus prideda). Prašoma vertinti visus kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateiktus duomenis apie apelianto asmenybę, jo ligos diagnozes ir esamą sveikatos būklę, gydymosi eigą ir planą, ypatingai dėmesį kreipiant į tai, kad bausmės vykdymas šiuo atveju paveiktų nuteistojo socialinius ryšius – jis netektų galimybės dirbti, baigti mokslus ar įgyti specialybę, būtų prarastas ryšys su šeima, negalėtų įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, tęsti gydymo ir pan. Toliau gynėjas plačiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl asmeniui skiriamos bausmės individualizavimo įgyvendinant teisingumo principą ir prašo teismo atkreipti dėmesį į nuteistojo P. B. šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, nors tai ir nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinta kaip lengvinančios aplinkybės.

2.7. Skunde taip pat nurodoma, kad BK 54 straipsnis buvo papildytas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo nuo 2025 m vasario 1 d., todėl šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nuteistasis P. B. nusikalto 2024 m. balandžio 22 d. (narkotinės medžiagos buvo įsigytos 2024 m. balandžio 08-09 dienomis), t. y. galiojant ankstesnės redakcijos BK 54 straipsnio 3 daliai, kurioje buvo numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, tame tarpe ir bausmės rūšį, o tuo tarpu naujoje redakcijoje papildomai nurodoma, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šiuo atveju teismas, skirdamas bausmę P. B. pagal naujosios redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės apribojo nuteistajam galimybes skirti už jo padarytą nusikalstamą veiką su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas. Todėl, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam P. B. teismas turėjo vadovautis nusikaltimo padarymo metu galiojančia įstatymo redakcija. Jei vis dėlto teismas išnagrinėjęs skundą ir ištyręs byloje esančius bei papildomai pridėtus įrodymus nuspręstų, kad nuteistajam P. B. paskirta bausmės rūšis yra pagrįsta, prašoma atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sumažinti jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Pasak gynėjo, šiuo konkrečiu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas 6 metų laisvės atėmimo bausmę, pasiekė iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris šioje konkrečioje byloje yra per griežtas.

3. Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais:

3.1. Paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta norimam teisingumo principui įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią bausmę pasiekė tik vieną tikslą – nubaudimą, nors pasak apelianto, pirmenybė turi būti suteikta bausmės socialinei, prevencinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Nurodo savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažinęs visiškai tiek duodamas nuoširdžius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nuo pat sulaikymo momento nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi iki šiol, teismo posėdžio metu yra minėjęs apie galimą bendradarbiavimą su teisėsauga, siekiant atskleisti kitas nusikalstamas veikas, jei tik to prireiktų. Nuteistasis aptaria baudžiamosios atsakomybės individualizavimo sampratą, dėstomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir teigia sutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nešalina jo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina kaltės, bet tai rodo mažesnį jo ir kito nuteistojo asmenybių pavojingumą, tad pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Nuteistasis nesutikdamas su teismo jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme ir tai, kad būtent šia bausme bus pasiektas teisingumo principas, teigia, jog šiuo konkrečiu atveju švelnesnės nei laisvės atėmimas 6 metams bausmės paskyrimas tikrai užtikrintų ir leistų pasiekti norimus bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį turėjo ir turi galimybę skirti ne tik mažesnį, nei sankcijoje numatytą, bausmės dydį, bet ir rūšį.

3.2. Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos nepadarė jokių naujų nusikaltimų, sąžiningai ir pavyzdingai kiekvieną savaitę važiuodavo žymėtis į policijos areštinę, taip parodant galimybę pasitikėti juo, kaip asmenybe. Šiuo metu nuo sulaikymo yra praėję kiek daugiau, nei 11 mėnesių, per kuriuos nevartojo jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebent jos būtų skirtos gydytojo. Šiuo metu laukia eilėje pas gydytoją psichiatrą, besispecializuojantį aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo srityje, kadangi pats šį sutrikimą turi, kuris nėra pagydomas, o tik gali būti prislopinamas geriant vaistus, taikant psichoterapinį gydymą. Kaip nurodė gynėja pirmosios instancijos teismo posėdyje, pilnametystės nuteistasis sulaukė vaikų namuose, todėl nepilnai susiformavusi šeiminių vertybių ir kultūros pusiausvyra. Šiuo metu gyvena su kitu nuteistuoju P. B., su kuriuo veda bendrą namų ūkį, yra prisirišę vienas prie kito ir jau seniai planavo gyvenimą kartu dar daug metų į ateitį. Kartu augina du augintinius – šunis, kurie, jei paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nebus pakeista į kitą bausmės rūšį ar jų kompleksą, liks be šeimininkų. Taip pat prašoma teismo atkreipti dėmesį į pastebimus teigiamus pokyčius tiek kartu, tiek skyrium su P. B. visuomenėje priimtų normų atžvilgiu – nuo pat sulaikymo momento nebevartoja neleistinų narkotinių medžiagų, nebenusikalsta, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, gydosi, dirba, mokosi, savanoriauja bei visais kitais įmanomais būdais stengiasi resocializuotis ir būti tokiais visuomenės nariais, kokiais priimta ir numato įstatymas. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kartu su nuteistuoju P. B., nors ir P. B. vardu, tačiau abu turi gyvenamąją vietą, daug metų moka paskolos įmokas ir atnaujino būstą. Didžiausia problema, su kuria susiduria iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys – būsto paieška, lėšų būsto nuomai stygius ir sunkus kabinimasis į gyvenimą nieko neturint, priešingai nei dabar, kai turi savo namus, gali patys, neišlaikomi kitų, toliau kabintis į gyvenimą negalvojant apie problemas ir iššūkius, apie kuriuos turėtų galvoti išėję iš įkalinimo įstaigos. Be to, įkalinimo įstaigose kalintys asmenys yra išlaikomi iš valstybės biudžeto, o nuteistieji, nebūdami įkalinti, vietoj papildomos mokestinės naštos valstybei, galėtų patys dirbti ir mokėti mokesčius valstybei, save visiškai išlaikyti ir taip prisidėtų prie valstybės gerbūvio.

3.3. Jei vis dėlto teismas, išnagrinėjęs skundą ir ištyręs byloje esančius įrodymus nuspręstų, kad nuteistajam R. D. paskirta bausmės rūšis yra pagrįsta, prašoma atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sumažinti jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.