Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-22 · Civilinė byla Nr. e2VP-35387-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
e2VP-35387-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29021-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Skolininkas
V. Š., S. Š.
Kreditorius
VMI
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-35387-534/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29021-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1., 3.5.18. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžėtinės įstaigos Valstynės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas V. Š., S. Š., išieškotojai VMI, antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. Š. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (ar ateityje būsiančių) banko sąskaitoje ir ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjos prašymo, jo priedų ir vykdomosios bylos Nr. 0179/17/02381 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2017 m. birželio 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2VP-23377-466/2017, dėl skolos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai.

Antstolis areštavo skolininko sutuoktinės pinigines lėšas (gaunamas pajamas) bei pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susirtarimu. Tačiau antstoliui nebuvo pateikti nurodyti dokumentai.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir S. Š. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o suinteresuotas asmuo S. Š. gauna darbines pajamas, šios darbinės pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis).

Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens S. Š. gaunamos darbinės pajamos sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas – nustatytina, jog

skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. Š. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (ar ateityje būsiančių) sutuoktinės banko sąskaitoje ir ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (ar ateityje būsiančių) S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje ir ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis