Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-246-549/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
II-246-549/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00274-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ingrida Krušienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
  • 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-246-549/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00274-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1.;21.10.1.; 21.10.3.;21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 21128686793KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai N. G. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. G. (toliau ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kolegijos I kurso studentės, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 31-ANR­ N-739-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu N. G. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį padarymą paskirta 300,00 Eur bauda, už tai, kad ji 2021 m. vasario 19 d., 15.05 val., Sportininkų g. 35A, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijusi. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėja N. G. skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą, negu numato įstatymas arba apsiriboti įspėjimu. Nurodoma, kad ji vairavo savo draugo R. B. seneliui V. J. B. priklausantį automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes planavo 2021 metų pavasarį eiti mokytis į vairavimo mokyklą, kad įgytų teisė vairuoti automobilį. Iki 2021 m. vasario 19 d. ji nei karto nebuvo bandžiusi automobilį vairuoti, nebuvo net sėdėjusi vairuotojo vietoje, todėl tą dieną, apie 15 val. 30 min. su draugu pamatė Klaipėdos mieste, nuošalioje vietoje esančią visiškai tuščią aikštelę ir draugas pasiūlė parodyti, kur yra kokie automobilio pedalai, sankaba, paaiškinti, kada, kurį pedalą reikia spausti. Ji atsisėdusi vairuotojo vietoje norėjo tik pabandyti, kaip automobilis pradeda judėti nuspaudus pedalą, tačiau neplanavo, nei vairuoti automobilio aikštelėje, nei mokytis automobilio vairuoti. Tačiau nuspaudus sankabos pedalą, o po to įjungus pirmą pavarą, automobilis netikėtai pajudėjo iš vietos ir taip pavažiavo kelis metrus bei sustojo. Po to jai su draugu R. B. sėdint automobilyje, kurio variklis buvo užgesintas, ir kalbantis, prie automobilio priėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar kartais jie nesimoko vairuoti. Nenorėdama meluoti, prisipažino, kad mokėsi, tačiau galvojo ne apie patį vairavimo mokymąsi, o apie teorijos mokymąsi. Policijos pareigūnai paaiškino, kad draugas mokyti vairuoti transporto priemonę negali, nes jis nėra šeimos narys. Kadangi buvo labai išsigandusi, nes niekada anksčiau nebuvo turėjusi reikalų su policijos pareigūnais, nesugebėjo paaiškinti, kad automobilio nevairuoja ir nepaaiškino, kad automobilis tik pajudėjo, nuspaudus pedalus. Policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą jo draugui R. B. už perdavimą vairuoti transporto priemonę, o jai – už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemonę. Su padarytu pažeidimu sutiko, nors kai prie jų priėjo policijos pareigūnai, automobilis buvo užgesintas, jame tik sėdėjo, todėl abejoja ar policijos pareigūnai galėjo matyti trumpą automobilio pariedėjimą. Tik dėl jos ir jos draugo sąžiningumu ir kaltės pripažinimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolai.

Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padarius administracinį nusižengimą. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau tikrai nemanė, kad daro pažeidimą. Tai jai pamoka visam gyvenimui. Automobilį vairavo (netikėtai juo pajudėjo) tuščioje, nuošalioje vietoje stovėjimo aikštelėje, todėl grėsmės kitiems eismo dalyviams nekilo. Ji nedirba, nuo 2020 m. lapkričio mėn. dėl karantino registruota darbo biržoje, studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje. Kadangi neturi jokių pajamų, yra materialiai išlaikoma mamos, nors šiuo metu ir šiai yra nelengvas laikotarpis. Kadangi ji neturi pajamų, tačiau jai skirta tokia didelė bauda, tai skaudus smūgis jos mamai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, o tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir N. G. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą. Nekyla abejonių, kad N. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis.<...> Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis), kreipiantis į mokesčių administratorių – Valstybinę mokesčių inspekciją. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje N. G. prašė skundą tenkinti ir sumažinti jai skirtą baudą. Ji gyvena su mama, kuri ją visiškai išlaiko, savo lėšų negauna ir neturi, todėl paskirtą baudą teks sumokėti mamai, o tai jai būtų per didelė finansinė našta. Ji kaltę pripažino, paaiškino, kad automobilį užvedė netyčia ir su juo tik pariedėjo. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 424 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Administracinėn atsakomybėn patraukta N. G. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjos kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. N. G. už jos padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – N. G. prašo jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jai skirtą baudą arba skirti įspėjimą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai sušvelninti paskirtą nuobaudą, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

N. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padėjo išsiaiškinti nusižengimo aplinkybes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie jos teistumus, administracinius baustumus byloje nėra, todėl ji nelaikytina piktybine pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčia neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančia eismo saugumo reikalavimus. Todėl N. G. padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jai nebūdingas elgesys. Ji yra studentė. Mokymosi įstaiga (duomenys neskelbtini) kolegija ją charakterizuoja teigiamai, kaip labai gerai ir gerai besimokančią studentę (b. l. 17). Pareiškėja automobilį bandė vairuoti nuošalioje aikštelėje, kurioje eismo faktiškai nebuvo, ji automobiliu tik pajudėjo iš vietos, juo nevažinėjo, todėl jos nusižengimas nekėlė didelio pavojaus eismo saugumui. Nusižengimu pasekmių nesukelta, žala nepadaryta. N. G. labai pergyvena dėl savo neatsakingo ir neapdairaus elgesio, ir vien jau pats bylos nagrinėjimo procesas jai turėjo teigiamą auklėjamąjį poveikį, ji suprato savo klaidą ir padarė atitinkamas išvadas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau N. G. yra jauno amžiaus, nedirba, pajamų negauna (b. l. 16), ją materialiai išlaiko mama, todėl paskirta nuobauda didesnį finansinį poveikį turės pareiškėjos mamai, o ne pačiai pažeidėjai.

Vis dėlto, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl įvertinęs visas aptartas aplinkybes ir asmenį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad netgi minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas būtų neteisingas ir neproporcingas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti N. G. paskyrus mažesnio dydžio baudą, nei numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda, tačiau ne įspėjimas. Teismo vertinimu, tokios nuobaudos paskyrimas yra adekvatus padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjos asmenybei, bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

Dėl šių priežasčių nutarimas keistinas ir N. G. nutarimu už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 300,00 Eur bauda mažinama iki 100,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 31-ANR N-739-2021 ir N. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų baudą 00 ct).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė