Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) UAB ,,Julrovita“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Julrovita“ ieškinį atsakovei T. V., dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir T. V. patikslintą priešieškinį ieškovei UAB ,,Julrovita“, dėl pripažinimo, kad 2002-12-31 Patalpų nuomos sutartis Nr. I-4884, sudaryta tarp T. V. ir S. Z. IĮ, buvo nutraukta dėl UAB ,,Julrovita“ kaltės nuo 2013-05-01,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Pirmos instancijos teismas nevertino šalių ir liudytojų pateiktų paaiškinimų dėl susidariusio įsiskolinimo už elektros energiją aplinkybių, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovės galimybės patikrinti prašomos apmokėti skolos dydį pastarajai net nesant elektros pirkimo sutarties šalimi, netyrė ir nevertino šalių tarpusavio bendradarbiavimo, atsakovės elgesio dėl nesuprantamų priežasčių sutikrinti elektros skaitiklio duomenis, ko pasėkoje, ieškovei buvo užkirstas kelias sužinoti duomenis apie realų kavinės reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.Teismas rašytinių įrodymų, kurie patvirtina atsakovės valią tęsti nuomos sutartį sistemiškai su kitomis bylos aplinkybėmis, nevertino šalių elgesio atitikmens sąžiningumo ir protingumo principams, neanalizavo atsakovės veiksmų pagrįstumo Ieškovei sumokėjus susidariusį įsiskolinimą ir atsakovės vienašalį nuomos sutarties nutraukimą jau nebeegzistuojant įsiskolinimui, kurį ieškovė padengė per atsakovės nustatytą terminą. Teismo išvada, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį dėl vėlavimo sumokėti komunalinius mokesčius yra nepagrįsta, nes iš visų bylos duomenų ir paaiškinimų matyti, kad atsakovė iki 2014-01-21 net neketino nutraukti sutarties, o davus terminą skolai padengti ir ją ieškovei sumokėjus, pakeitė valią ir nutraukė sutartį dėl pažeidimo, kuris jau buvo pašalintas per atsakovės nustatytą terminą bei dėl atsakovės 2014-02-14 rašte nurodytos atsakovės prielaidos, kad ateityje galbūt vėl kils panašių problemų su atsiskaitymais.Subnuomininkai nuolat atlikdavo einamąjį patalpų remontą. Jokių duomenų, kad pagerinimai fiziškai nusidėvėjo ir nėra verti ieškovės prašomos kompensacijos, atsakovė nepateikė.Nuomos sutartyje nėra aptarta, kad nuomos kaina susijusi su atliktais darbais, todėl atsakovės teiginiai, kad 40 Lt/mėn. nuomos kaina nustatyta todėl, kad patalpos buvo pagerintos, nepagrįsta įrodymais. Sutarties 13 punkte aiškiai nurodyta, kad ieškovė pasilieka teisę išreikalauti iš nuomotojo (atsakovės) pinigines lėšas, įdėtas į patalpų remontą ir kitus pagerinimo darbus.

Ieškovės teiginys, kad atsakovė be teisinio pagrindo nutraukė Nuomos sutartį, nepagrįstas. Apie skolas ieškovė buvo informuota 2012 m. rugpjūčio mėn. Spyna buvo pakeista tik 2013-05-01 ir iki to laiko ieškovė turėjo galimybę patekti į patalpas ir nurašyti skaitiklių parodymus. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su bendro skaitiklio duomenimis, buvo sutarta, kad ieškovė mokės už bendrą sunaudotą elektros energijos kiekį, o atsakovė atiduodavo pinigus už skirtumą – atsakovės savo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Ieškovė, sužinojusi apie skolą, nesutiko, kad tai yra jos skola. Atsakovė iš pradžių siekė išsaugoti sutartį.Atsakovė nedalyvavo pasirašant subnuomos sutartis ir šių sutarčių sąlygos ieškovei nebuvo žinomos.Šalių susitarimu visi atsiskaitymai buvo perkelti ieškovei, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra atsakinga nuomotojai už susidariusį įsiskolinimą.Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad subnuomininkai atliko einamąjį remontą. Patalpos buvo intensyviai eksploatuojamos, todėl ieškovės pagerinimai nusidėvėjo. Nuomos ir subnuomos mokesčių disproporcija, patvirtina atsakovė teiginį ir teismo išvadą, kad tokia maža kaina nuomos kaina buvo sutarta dėl šalių susitarimo, kad ieškovė atliks patalpų remontą.Ieškovė neįrodė iš subnuomos negautų pajamų realumo. Šie duomenys pagrįsti prielaidomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir nutraukimo datos

Nei viena iš šalių nesiekia išsaugoti Nuomos sutarties, tačiau atsakovės priešieškinio patenkinimo klausimas aktualus siekiant įvertinti Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą.

Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Taigi sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015).

Bylos šalių sudarytos Nuomos sutarties 9.1 punkto 4 dalis numatė, kad nuomotojas gali nutraukti nuomos mokestį prieš terminą, o nuomininką iškeldinti jei nuomininkas tris mėnesius nesumokėjo nuomos ir kitų mokesčių arba tapo nemokus. Nurodytos sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad sutarties šalys privalo prieš vieną mėnesį informuoti viena kitą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad atsakovė turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, vadovaudamasi aplinkybe, kad nuomininkės UAB ,,Julrovita“ parinktas subnuomininkas ilgiau nei tris mėnesius nemokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją. Pažymėtina, jog teismo nustatytais duomenimis, skola už elektros energiją susidarė už laikotarpį nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio ir būtent ieškovė UAB ,,Julrovita“, vadovaujantis Nuomos sutarties 5 p., buvo tiesiogiai atsakinga ieškovei už susidariusią subnuomininko skolą. Šiuo atveju atsakovė, laikydamasi nuomos sutarties 8.3. punkte nurodytų terminų, turėjo teisę sutartį su UAB ,,Julrovita“ nutraukti prieš vieną mėnesį pranešusi ieškovei apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį.

Atsakovė prašė nuomos sutartį pripažinti nutraukta nuo 2013-05-01, kadangi šią dieną atsakovė pakeitė nuomojamų patalpų spyną ir galutinai neįsileido nuomininkų į nuomotas patalpas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad nurodytas reikalavimas nėra pagrįstas ir gali būti tenkintinas tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančio atsakovės T. V. ieškovei pateikto 2013-08-19 rašto, dėl sutarties vykdymo trūkumų, kuriuo atsakovė informavo nuomininką, kad kai tik bus padengtas įsiskolinimas už elektros energiją, bus duotas nuomojamų patalpų raktas, sprendė, kad atsakovė jau po 2013-05-01 dienos, nuomos sutarties faktiškai nutraukta nelaikė ir reikalavo pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, po ko norėjo tęsti sutarties vykdymą. Teismas pagal 2014-01-21 atsakovės T. V. ieškovei siųsto pranešimą sprendė, kad nurodytu pranešimu atsakovė reikalavo, kad ieškovė padengtų susidariusią skolą ir nurodė priešingu atveju besikreipsianti į teismą su prašymu pripažinti nuomos sutartį nutraukta ir tik 2014-02-14 pranešimu, nors skola ieškovės buvo apmokėta 2014-02-04, atsakovė T. V. ieškovę informavo, kad atsisako toliau nuomoti patalpas UAB ,,Julrovita“, dėl ko nurodė ieškovei atlaisvinti patalpas ir atsiimti inventorių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovės ketinimą nutraukti sutartį 2014-02-14 taigi, vadovaujantis 2002-12-31 nuomos sutarties 8.3. punkto nuostatomis, nuomos sutartis tarp šalių laikytina nutraukta nuo 2014-03-14 d., t.y. po mėnesio nuo 2014-02-14 pranešimo pateikimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.490 str. 6 d. reglamentavimu, pagal kurį subnuomos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas, jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to ar yra nuomotojo sutikimas subnuomoti daiktą. Nuomininkas privalo vykdyti visas savo pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, nepriklausomai nuo subnuomininko prisiimtų įsipareigojimų, o už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės. Byloje nustatyta, kad subnuomininkas UAB ,,Sagdash“ subnuomos sutarties galiojimo laikotarpiu mokesčius už suvartotą elektros energiją mokėjo tiesiogiai atsakovei, įskaitant ir laikotarpį, kai priskaičiuotas mokestis nebuvo sumokėtas. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad subnuomininkas UAB ,,Sagdash“ pažeidė subnuomos sutartį ir tuo pačiu Nuomos sutartį, nes ilgiau nei tris mėnesius nemokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją. Tačiau ieškovę ir atsakovę siejant sutartiniams nuomos santykiams ir subnuomininkui UAB ,,Sagdash“ netinkamai vykdant sutartinę pareigą atsiskaityti už komunalinius mokesčius, atsakomybė prieš pagrindinį nuomotoją, t.y. atsakovę T. V., pagal cituotą reglamentavimą atsiranda būtent nuomininkui UAB ,,Julrovita“. Dėl šios priežasties nereikšminga aplinkybė, ar atsakovė buvo supažindinta su subnuomos sutarties sąlygomis, kokia buvo mokesčių mokėjimo praktika: ar mokesčius subnuomininkas mokėjo nuomininkui, ar nuomotojui. 2012-09-13 AB „Lesto" užfiksavo pradelstą 1677,96 Lt įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ir atjungė elektros tiekimą, todėl pažeidimas vertinamas kaip esminis ir vėlesni Nuomos sutarties šalių santykiai ir elgesys nekeičia atsakomybės už pažeidimą pobūdžio.

Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo atsakovės veiksmų pagrįstumo ieškovei sumokėjus susidariusį įsiskolinimą ir atsakovės vienašalį nuomos sutarties nutraukimą jau nebeegzistuojant įsiskolinimui, kurį ieškovė padengė per atsakovės nustatytą terminą. Byloje esantis atsakovės T. V. ieškovei UAB ,,Julrovita“ siųstas pranešimas patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovę, jog išeidamas iš nuomotų patalpų subnuomininkas UAB ,,Sagdash“ liko skolingas už suvartotą elektros energiją AB ,,Lesto“ 1667 Lt sumą. Nurodytame rašte atsakovė nurodė, kad apie susidariusią situaciją ieškovas žinojo, kadangi kelis kartus apie tai buvo bendrauta telefonu. Nurodytas raštas ieškovei buvo įteiktas 2012-10-16, todėl ieškovė apie esminį Nuomos sutarties pažeidimą žinojo nuo 2012 m. spalio mėnesio. Apie susidariusią skolą atsakovė taip pat nurodė ieškovei 2013-08-19 siųstame rašte dėl pasiūlymo pašalinti sutarties vykdymo trūkumus, tačiau ieškovė daugiau kaip vienerius metus nemokėjo įsiskolinimo už elektrą. Atsakovė nurodė, 2013-06-27 ieškovė negalėjo patekti į kavinės patalpas, nes negavusi atsakymo į 2012-10-16 išsiųstą pranešimą, 2013 m. gegužės mėn. pakeitė nuomojamų patalpų pirmų durų spyną. Tai padarė dėl to, kad baiminosi jog ieškovė sudariusi subnuomos sutartį, naudosis elektra ir toliau didins įsiskolinimą už elektros energiją, nes iki 2013 m. gegužės mėn. ne vieną kartą įmonės direktorius F. Z. ir akcininkė S. Z. buvo atvažiavę su klientais ir rodė patalpas būsimiems subnuomininkams. 2013-07-26 rašte ieškovo advokatų kontorai atsakovė nurodė, jog kai tik UAB ,,Julrovita“ padengs įsiskolinimą už elektros energiją, jai bus duotas nuomojamų patalpų raktas. 2013-09-12 „Pareiškime dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo" Atsakovė pripažino susidariusį 2673,96 Lt įsiskolinimą (1677,96 Lt ir 996,00 Lt už suvartotą šaltą vandenį), tačiau atsisakė jį padengti, motyvuodama, kad dėl atsakovės kaltės negalėjusi subnuomoti patalpų ir negavo 17050 Lt pajamų.

Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). CK 6.38 ir 6.200 str. yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principai. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai, laikytis teisingumo ir protingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės vengimo apmokėti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją po to, kai ji 2012 m. spalio mėnesį neabejotinai sužinojo apie sistemingą mokesčio už suvartotą elektros energiją nemokėjimą nėra pagrindo vertinti kaip atitinkančio CK 6.38 ir 6.200 str. yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principus, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė nuomos sutartį nuo 2014-03-14.

Dėl nuostolių priteisimo

Pirmosios instancijos teismas visiškai atmesdamas ieškinį netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias patalpų pagerinimo išlaidų grąžinimo pagrindus. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 10472,66 EUR (36160,00 Lt) patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad, susitarusi su atsakove, atliko nuomotų patalpų kapitalinį remontą, pagerino patalpų būklę, po ko patalpos įgijo maitinimo įstaigos statusą. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant atlikti nuomotų patalpų remontą, su UAB ,,Altitudė“ 2001-05-24 buvo sudaryta rangos sutartis, 2001 m. liepos mėnesį parengtas žemės sklypo detalus planas. Ginčo dėl išsinuomoto turto pagerinimo vertės nėra. Ieškovė, reikšdama nurodytą reikalavimą, vadovaujasi Nuomos sutarties 13 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu nuomos sutartis nutraukta nuomotojo iniciatyva, nuomininkas pasilieka teisę išsireikalauti iš nuomotojo pinigines lėšas, įdėtas į patalpų remontą ir kitus pagerinimo darbus. Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartis nutraukta nuomotojo (atsakovės) iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutarties nuostatą, kuri sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nuomos sutarties 13 punktas nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomas dėl konkrečių aplinkybių, o ne dėl to, kad apskritai yra paneigiama šio punkto taikymo galimybė.

Byloje nustatyta, kad Nuomos sutarties galiojimo terminas šalių susitarimu buvo nustatytas devyniolika metų iki 2021-12-31, t.y. 228 mėnesiai (6939 dienos). Faktiškai sutartis galiojo nuo 2003-01-01 iki 2014-03-13 (4089 dienos) arba 59 procentus sutarto nuomos sutarties galiojimo termino trukmės. Nors atsikirsdama atsakovė teigė, kad pagerinimai dėl patalpų eksploatacijos nusidėvėjo, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusidėvėjimo aplinkybė nereikšminga, nes šalys Nuomos sutartyje 36160,00 Lt patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo iš viso nesiėjo su galimu pagerinimų nusidėvėjimui. Be to, dalis darbų ir investicijų, t.y. žemės sklypo detaliojo plano rengimo išlaidos, iš viso negali būti mažinamos dėl nusidėvėjimo. CK 6.487 str. 3 d. nustato, kad nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai; nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę ir kt. CK 6.487 str. 4 d. nustato, kad šalys gali susitarti dėl mišraus šių nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo. Be to, CK 6.501 str. nustato: kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikytinas proporcingumo principas ir atsižvelgiama į tai, kad šalys Nuomos sutartyje nustatė nedidelį 40 Lt per mėnesį nuomos mokestį, tačiau ieškovė įsipareigojo investuoti 36160,00 Lt patalpų pagerinimo išlaidų. Vertinant investicijų sumą kaip nuomos mokesčio už devyniolikos metų laikotarpį dalį proporcingą faktinei nuomos trukmei, ieškovei iš atsakovės priteistina 21334 Lt (36160 Lt x 59 proc.), kas sudaro 6179 EUR.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl negautų subnuomos pajamų priteisimo pagrįstai vadovavosi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-335/2013 yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Būtina įrodyti, kad buvo realiai patirti nuostoliai. Teismas nustatė, kad būtent nuomininkė, t.y. ieškovė UAB ,,Julrovita“, pažeidė 2002-12-31 sudarytos nuomos sutarties nuostatas laiku neatsiskaičiusi už elektros energiją AB ,,Lesto“, todėl atsakovė T. V. pagrįstai sustabdė nuomos sutarties vykdymą ir nuo 2012 m. spalio mėnesio neleido nuomininkei subnuomoti jai priklausančių patalpų. Nuomininkas UAB ,,Julrovita“ sumokėjo skolą už suvartotą elektros energiją tik 2014-02-04. Šiais savo veiksmais nuomotoja įgyvendino CK 6.58 str. 1 d. numatytą teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti atsakovės T. V. neteisėti veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, ieškovė neįrodė ir neapteikė konkrečių įrodymų, kad turėjo realią galimybę subnuomoti patalpas. Tokiu atveju tikėtinas subnuomos pajamas ieškovė galėjo įrodinėti tik eksperto išvada apie nuomos mokesčio rinkos kainas, paruošta LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos atsižvelgiant į CPK 93 str. 1-3 dalyse nustatytus kriterijus. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 87,29 EUR (300 lt) žyminio mokesčio, o 2014-04-01 nutartimi pirmosios instancijos teismas likusios 447,24 EUR (1634 Lt) žyminio mokesčio dalies mokėjimą ieškovei atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Priimdamas 2015 m. liepos 22 d. sprendimą teismas neišsprendė atidėto žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės klausimo. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 562,32 EUR žyminio mokesčio. Ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 1600 Lt (463 EUR) atstovavimo išlaidų – iš viso ieškovė patyrė 1113 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 EUR atstovavimo išlaidų.

Ieškinys patenkinamas 33 procentų dalimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 378 EUR (1113 EUR x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei ši ieškovės priteisiama 67 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 335 EUR (500 EUR x 67 proc.). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 43 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ieškovei atidėtos 447,24 EUR (1634 Lt) žyminio mokesčio dalies paskirstymo klausimą teismas išsprendžia atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją, t.y. 148 EUR (33 proc.) priteisia valstybei iš atsakovės ir 300 EUR (67 proc.) priteisia valstybei iš ieškovės (CPK 96 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į dalinį priešieškinio patenkinimą, priteisė iš ieškovės atsakovei 252,55 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės UAB „Jurlovita“ ieškinys atmestas visiškai, ir priimti iš dalies naują sprendimą priteisti ieškovei UAB „Jurlovita“ iš atsakovės T. V. 6283,60 EUR nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2014-04-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje, įskaitant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei iš atsakovės 43 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės T. V. 148 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Jurlovita“ 300 EUR žyminio mokesčio.